Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-277/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
1-15-277/2011
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00245-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Nukentėjusysis
T. G.
Kaltinamasis
G. G., Rusijos Federacijoje
Baudžiamoji byla Nr.1-15-277/2011(Proceso Nr.1-59-1-00245-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.3;2.3.6.4.5.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 8 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržicki, gynėjai I. A., nukentėjusiajai ir mirusio nukentėjusiojo T. G. atstovei N. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G. (G. G.), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, teistas 2006 m. gegužės 25 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laivės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlygini nusikaltimu padarytą turtinę žalą, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė pakeista devyniasdešimties parų areštu, bausmę atlikęs 2007 m. gegužės 21 d., teistumas išnykęs, šiuo metu suimtas, nes kitoje byloje paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2010 m. rugpjūčio 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, abipusių muštynių metu, smogė broliui T. G. kirviu tris kartus į galvą, vieną kartą į kairį petį, vieną kartą į dešinį dilbį ir du kartus kumščiu į veidą, padarydamas kirstines žaizdas galvos, kairio peties, dešinio dilbio srityje su momenkaulio išorinės kaulinės plokštelės, kaktikaulio dešinio akiduobės krašto išorinės kaulinės plokštelės lūžimu, atvirą dešinio alkūnkaulio lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, trauminį šoką, dėl kurių T. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 dienų.

Šalies argumentai

G. G. kaltę pripažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje gyvena kartu su motina ir broliais T. ir L. Sodybą (duomenys neskelbtini) šeima nusipirko po to, kai sudegė jų sodyba Vilniaus rajone. Jis, pardavęs butą Vilniuje, taip pat skyrė lėšų sodybai (duomenys neskelbtini) pirkti, bet, šeimos narių sutarimu, savininku buvo įformintas brolis T. Vėliau dėl to nuolat kildavo šeimoje konfliktai, kuriuos sukeldavo brolis T., nes jis, būdamas neblaivus, aiškindavo, kad sodyba ir kitas turtas priklauso tik jam vienam, varydavo kitus šeimos narius iš namų. Dėl tokio brolio elgesio ne kartą yra su juo susibaręs ir net susimušęs. Paprastai muštynės su broliu T. kildavo tada, kai abu būdavo neblaivūs. Taip įvyko ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. Tą dieną jis neblaivus buvo savo kambaryje, kai brolis T., būdamas lauke, pradėjo triukšmauti ir jį kažkuo kaltinti. T. net išlaužė kambario lango rėmą. Jis nutarė nuraminti brolį. Išlipęs per langą, su broliu susimušė. Brolis jam smogė kirvio pentim per galvą, o jis, atėmęs iš brolio kirvį, smogė T. per galvą, ranką ir petį, o po to jį pargriovė ir laikė kol brolis nusiramino.

Nukentėjusysis T. G. (miręs 2011 m. sausio 14 d.) ikiteisminio tyrimo metu (b.l.6-7) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su mama ir broliais G. ir L. 2010 m. rugpjūčio 6 d., apie 17 val. 40 min. mama ir brolis L. išėjo į laukus prie karvių. G. buvo kambaryje, o jis lauke prie lauko virtuvės. Tarp jo ir brolio G. kilo konfliktas, nes jis pamanė, kad G. pavogė jam priklausantį vyno butelį. Supykęs paėmė kirvį ir pro langą, kurio rėme nebuvo stiklo, metė jį į kambaryje buvusį G. G. paėmė kirvį, o jis ištraukė G. į lauką su visu lango rėmu. Tada abu susimušė. G. jam smogė kirviu į galvą, petį, ranką. Jis atėmė kirvį ir pargriovė G. ant žemės. Laikė G. kol susitarė, kad daugiau nesimuš. Po to brolį paleido.

Liudytojas L. G. paaiškino, kad kartu su motina ir broliais G. ir T. gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šią sodyba šeima nusipirko po to, kai sudegė sodyba Vilniaus rajone, kurioje šeima gyveno. Šeimos narių sutarimu sodyba buvo įformintą T. vardu, bet dėl to vėliau kilo problemos, nes brolis T.s, būdamas neblaivus, aiškindavo, kad viskas priklauso jam ir net varydavo lauk kitus šeimos narius. Net gulintį mirties patale tėvą T. bardavo už tai, kad kosi. T. girtas būdavo labai agresyvus. Ne kartą su broliu G. teko girtą T. net surišti. Išsiblaivęs jis aiškindavo, kad nieko neprisimena. Brolis G., kai būdavo blaivus, į ginčus su T. nesiveldavo, o kai ir G. būdavo girtas, jų ginčai paprastai baigdavosi muštynėmis. 2010 m. rugpjūčio 6 d. jis su mama ir broliu T. aplankė tėvo kapą. Po to parduotuvėje nupirko vyno, kurį pakeliui į namus gėrė. Liko vienas butelis vyno. Kai grįžo namo, jis su mama nuėjo į lauką prie karvių. Brolis T. liko prie namo. Brolis G. tuo metu buvo savo kambaryje. Vėliau T. atėjo prie jų visas kruvinas su kirviu rankoje ir pasakė, kad jį kirviu sužalojo brolis G. T. pats iškvietė medicininę pagalbą ir policiją. Atvykę medikai išvežė T. į ligoninę, o policininkai išsivežė G. Vėliau pagal abiejų brolių pasakojimus išsiaiškino, kad įvykiai klostėsi taip: T. apkaltino G. vyno butelio vagyste, išlaužė lango rėmą ir metė į kambaryje buvusį G. kirvį. G. paėmė tą kirvį, išlipo per langą į lauką ir smogė T. kelis kartus kirviui.

Liudytoja N. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena su sūnumis G., T.. ir L. Sutuoktinis 2009 metais mirė. Sodybą (duomenys neskelbtini) pirko prieš dešimt metų po to, kai Vilniaus rajone buvusi sodyba, kurioje gyveno, sudegė. Sūnus G., pardavęs butą Vilniuje, prisidėjo prie sodybos pirkimo, bet šeimos nariams sutarus, siekiant, kad vėliau nereikėtų tvarkyti paveldėjimo reikalų, sodybos savininku buvo įformintas sūnus T. Dėl to vėliau kilo problemos. Sūnus T., laikydamas save vieninteliu viso turto savininku, būdamas girtas, varydavo lauk kitus šeimos narius, mušdavosi su broliu G. T. girtas būdavo labai agresyvus. Gulinčiam mirties patale tėvui draudė net kosėti. Būdamas blaivus, G. vengdavo konflikto, o girtas paprastai su T. susimušdavo. 2010 m. rugpjūčio 6 d. kartu su sūnumis T. ir L. aplankė sutuoktinio kapą. Po to parduotuvėje nupirko vyno, kurį pakeliui į namus gėrė. Liko vienas butelis vyno. Kai grįžo namo, ji su L. nuėjo į lauką prie karvių. Sūnus T. liko prie namo. Sūnus G. tuo metu buvo savo kambaryje. Vėliau T. atėjo prie jų visas kruvinas su kirviu rankoje ir pasakė, kad jį kirviu sužalojo brolis G. T. pats iškvietė medicininę pagalbą ir policiją. Atvykę medikai išvežė T. į ligoninę, o policininkai išsivežė G. Vėliau iš sūnų pasakojimų sužinojo, kad jie susimušė dėl to, kad T. apkaltino G. vyno butelio vagyste.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l.16) seka, kad T. G. padaryti sužalojimai: daugybinės kirstinės žaizdos galvos, kairio peties, dešinio dilbio srityje su momenkaulio išorinės kaulinės plokštelės, kaktikaulio dešinio akiduobės krašto išorinės kaulinės plokštelės lūžimu, atviras dešinio alkūnkaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, trauminis šokas. Sužalojimai padaryti kertančiu daiktu, tame tarpe kirviu, kontakto su kūnu metu mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos kirstinių žaizdų su kaulų išorinės plokštelės pažeidimu, galvos smegenų sukrėtimo, kairio peties sąnario srities kirstinės žaizdos su žastikaulio krašto pažeidimu ir dešinio alkūnkaulio atviro lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l.45-49) patvirtina, kad įtariamojo G. G. parodymų patikrinimo vietoje metu duoti parodymai apie tai, į kurias kūno vietas smogė kirviu broliui T. G., atitinka teismo medicinos specialisto nustatytą T. G. kūno sužalojimų lokalizaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo T. G., liudytojų L. G., N. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, paties G. G. parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu įrodyta, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, abipusių muštynių metu, tyčia smogdamas broliui T. G. kirviu į įvairias kūno vietas, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

T. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, nes, smogdamas penkis kartus kirviu, padarydamas galvos kirstines žaizdas su kaulų išorinės plokštelės pažeidimu, galvos smegenų sukrėtimą, kairio peties sąnario srities kirstinę žaizdą su žastikaulio krašto pažeidimu ir dešinio alkūnkaulio atvirą lūžimą sužalojo brolį T. G., kuris dėl patirtų sužalojimų ilgai sirgo – sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis pirmiau teistas, bet teistumas išnykęs. Gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai (b.l.74).

G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad G. G. teistumas išnykęs, o pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bet Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas G. G. skiria laisvės atėmimo bausmę, bet jos dydį nustato artimą minimaliam ir bausmės vykdymą atideda, nes, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 2159,64 Lt ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes Panevėžio teritorinė ligonių kasa tokią sumą sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai už nukentėjusiojo T. G. gydymą. G. G. ieškinį pripažino. Ieškinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Valstybinės ligonių kasos išlaidas, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. G. (G. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, G. G. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 7 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. – dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant G. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo 2011 m. vasario 8 d.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kirvį, kelnes ir marškinius - sunaikinti.

Išieškoti iš G. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 2159,64 Lt (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt devynis litus 64 ct) už apmokėtas nukentėjusiojo T. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam G. G. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Algirdas Baliulis