Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. N.-B., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorė, gyvenanti Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N.-B., 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 12 val., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu - uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti. 2019 m. rugsėjo 26 d., 12 val., vykusio patikrinimo metu buvo rasta dirbanti D. G., su kuria patikrinimo metu nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. Tokiais veiksmais J. N.-B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. N.-B. paaiškinime, esančiame administracinio nusižengimo bylos medžiagoje (b. l. 2), nurodė, kad D. G. bendru sutarimu paprašė pabandyti pasimokinti padavėjos-barmenės darbą be atlyginimo. Buvo sutarta, kad ji gali ateiti kasdien po kelias valandas nunešti lėkštes, surinkti nešvarius indus. Su kasa nedirbo. Abipusis susitarimas buvo pasirašytas rugsėjo 23 d. D. G. planuoja įdarbinti nuo spalio mėnesio. Žmogui tiesiog suteikė galimybę neatlygintinai pasibandyti padavėjos-barmenės darbą.

Teismo posėdžio metu J. N.-B. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nurodė, kad gailisi. Papildomai paaiškino, jog jos šeimos padėtis yra sunki, ji turi 2 vaikus, buvęs sutuoktinis dukrai išlaikymą teikia nereguliariai, nedidelę sumą. Jos gaunamas uždarbis yra apie 1297 Eur.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas R. R. teismo posėdžio metu surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir jame nurodytas aplinkybes palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios J. N.-B.s prisipažinimo, teisės pažeidimo faktą ir pažeidėjos kaltę padarius jai inkriminuojamą pažeidimą, įrodo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), byloje esantis D. G. 2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui R. R. pateiktas paaiškinimas (b. l. 3), kuriame D. G. nurodė, kad mokinasi dirbti kavinėje, atneša ir surenka indus, atneša patiekalus. Dirba neatlygintinai; 2019 m. rugsėjo 23 d. D. G. prašymas direktorei J. N.-B., kuriuo D. G. prašė leisti jai neatlygintinai mokytis padavėjos-barmenės darbo pagal sutartą laikotarpį (b. l. 4), 2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiųjų darbo inspektorių R. R. ir A. S. užpildytas patikrinimo aktas (b. l. 5), iš kurio matyti, kad tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tikrinimo metu buvo rasta D. G., kuri paaiškino, kad nuo rugsėjo 23 d. mokosi dirbti kavinėje, nešioja indus, patiekalus. Darbo sutartis su ja nesudaryta. Direktorė J. N.- B. paaiškino, kad D. G. mokinasi dirbti padavėja-barmene. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašų (b. l. 6,7) matyti, kad nuo 2019 m. rugsėjo 25 ir 26 d. (išrašai buvo formuojami rugsėjo 26, 27 dienomis) D. G. nebuvo oficialiai įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar bet kurios kitos įmonės darbuotoja. J. N.-B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2018 m. kovo 5 d., ji yra šios įmonės direktorė (b. l. 5, 8), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 12 d. pažyma apie darbuotojų skaičių (b. l. 12), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (Darbo kodekso 42, 43 straipsniai).

Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Be to, nors J. N.-B. ir D. G. byloje esančiuose paaiškinimuose abi teigė, kad D. G. tik mokėsi dirbti, o ne realiai dirbo, tačiau Darbo kodekse nustatyta asmenų įdarbinimo tvarka ir iš jos darbdaviui kylančios pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdyti šias nuostatas ar ne. DK 36 straipsnyje yra nustatyta galimybė susitarti dėl išbandymo laikotarpio, kurio metu, tiek darbdavys, tiek darbuotojas per nustatytą laikotarpį gali apsispręsti tęsti ar nutraukti darbo santykius, tačiau bet kuriuo atveju su darbuotoju turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešama VSDFV, nustatant draudiminio laikotarpio pradžią. DK nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą, mokytis dirbti ar darbdaviui pasižiūrėti, ar asmuo yra tinkamas darbui, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad J. N.-B., darbuotojos D. G. atžvilgiu būdama darbdave, neužtikrino, kad jos naudai visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Būdama darbdave, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad D. G. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad J. N.-B., 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 12 val., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti. 2019 m. rugsėjo 26 d., 12 val., vykusio patikrinimo metu buvo rasta dirbanti D. G., su kuria patikrinimo metu nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. Tokiais savo veiksmais J. N.-B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

J. N.-B. administracine tvarka bausta už KET pažeidimą (b. l. 9-10). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos gaunamas pajamas (b. l. 16-39), į padaryto nusižengimo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. N.-B. skirtina administracinė nuobauda - bauda, nustatant sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. N.-B. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. : LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį (19106737331), esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.