Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-03-01 · Administracinė byla Nr. I-606-121/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-01
Bylos Nr.
I-606-121/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Nijolė Šidagienė (pran.), Petras Viščinis
Pareiškėjas
M. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
VAVA Vilniaus miesto
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-606-5/2007Procesinio sprendimo kategorija 11.9, 15.2 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2007m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romos Sabinos Alimienės (pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjai M. R., jos atstovams adv. pad. Rasai Saikevičiūtei ir įgaliotam asmeniui Anatolijui Kašnikovui, atsakovės atstovei Tatjanai Kočegarovai, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA), ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (VAVA), tretieji suinteresuoti asmenys – VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti VAV 2003-09-08 įsakymą Nr.4319-01; 2) priteisti atsakovės neteisėtais veiksmais, taip pat vilkinimu atlikti veiksmus padarytą jai 5000 Lt neturtinę žalą; 3) įpareigoti atsakovę priimti sprendimą – atkurti jai nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje. Paaiškina, kad atsakovės 2004-10-19 raštu Nr.(30/31)-K20-683 ji buvo informuota, kad VAV 2001-08-17 įsakymu Nr.2601-01 pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau-Tvarka) 37 punktą buvo patvirtinti eilių sąrašai, kad kiekvienas pilietis pagal atitinkamo priedo sąrašą turėjo savo eiliškumo numerį pagal pirminio prašymo padavimo datą, o sudarant dabartinę patvirtintą bendrą eilę, į ją buvo įrašyti visi piliečiai pagal pirminio prašymo padavimo datą. Pareiškėja pagal pirminio prašymo padavimo datą (1991-12-16) bei pagal 2003-03-31 prašyme išreikštą valią įrašyta į VAV 2003-09-08 įsakymu Nr.4319-01 patvirtintą eilę 1316 numeriu. Atsakovė 2004-12-22 raštu Nr.(30/30)-R20-832 nurodė, kad piliečių pavardžių įrašų numeracijos pasikeitimas esminės įtakos naujam sklypui gauti neturi. Pareiškėja mano, jog atsakovė vilkina priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises, o 2003-09-08 įsakymu patvirtinta eilė prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau-Atkūrimo įstatymas), sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, pažeidžia jos teises ir sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovų atlyginti neturtinę žalą. Dėl atsakovės vilkinimo priimti sprendimą pasisako, jog 1991-12-16 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio K. R. turėtą žemę Vilniaus mieste ir VAV 2001-02-14 sprendimu Nr.01-1139 nuosavybės teisės jai buvo atkurtos, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0996 ha žemės sklypą Nr.33 individualiai statybai Pilaitės šiaurinėje dalyje, Vilniuje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau-LVAT) 2002-07-12 nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000-03-01 sprendimą Nr.528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“, taip pat VAV 2001-02-14 sprendimą, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės. Teigia, jog po tokio teismo sprendimo ji padavė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą vietoj panaikinto sprendimo priimti naują, tačiau 2002-09-11 gautas atsakymas, kad yra tikrinami sąrašai naujiems sklypams gauti, o 2003-08-20 buvo gautas eilinis atsakymas, kad, apskrities viršininko įsakymu patikslinus piliečių eilę, ji bus nedelsiant informuota, kokiu numeriu įrašyta, tačiau to nebuvo padaryta. Toks įsakymas priimtas tik 2003-09-08, kuriuo ji, vietoj turėto 1 eilės numerio, perkelta į naują eilę 1316 numeriu. Mano, jog tokie veiksmai prieštarauja Atkūrimo įstatymo 18 straipsniui, pagal kurį sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Atsakovė skundžiamu įsakymu patvirtino vientisą eilės sąrašą, į kurį pateko asmenys, kurių pageidavimai dėl žemės grąžinimo neturi nieko bendra, t.y. vieni pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, kiti – perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ir panašiai, kas prieštarauja Atkūrimo

įstatymui, Tvarkos 38 punktui ir sveikam protui, tokia eilių sudarymo tvarka pažeidžia jos teises, nes, praėjus metams, jos eilės numeris gauti žemės sklypą ne priartėjo, o atitolo, Tuo siekiama klaidinti piliečius, kad šie negalėtų suprasti savo padėties. Mano, jog atsakovė painioja du dalykus, t.y., Tvarkos 37 punktu nustatytą piliečiams naujų sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn eilės tvarką ir piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, eilių sąrašų sudarymo tvarką. Pažymi, jog „eilės sąrašų“ sudarymas iš viso nėra numatytas Atkūrimo įstatyme, o atsakovės vilkinimą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004-07-15 Rezoliucija dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės grąžinimo eigos baigiamojo etapo darbų stebėsenos. Dėl valstybinių institucijų kaltės su nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimu susiję jos teisių pažeidimai sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, stresą, taigi yra pagrindo atlyginti jai 5000 Lt neturtinę žalą (I t., b.l.36-40).

Atsakovė ir atsakovės atstovė bei trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atsikirsdami į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, jog pareiškėja nenurodo, kokie galiojantys teisės aktai yra pažeisti, įtraukiant į skundžiamo įsakymo priedą visus kitus 5748 pretendentus atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal NŽT išaiškinimą valstybės institucijos, administracine tvarka spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, vadovaujasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais, t.y. Atkūrimo įstatymu, Tvarka ir kitais. Tvarkos 37 punkte įtvirtina, kokia eilės tvarka piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai, gi galimybė išimties tvarka perduoti neatlygintinai naują žemės sklypą ne 37 punkte įtvirtinta eilės tvarka - nenumatyta. Net ir panaikinus skundžiamą įsakymą, pareiškėjai nuosavybės teisės bus atkuriamos bendra tvarka, t.y. pagal Tvarkos 37 punkte numatytą eiliškumą. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės meras 2005-04-21 raštu Nr.A51-2418-(3.6-TPD-6) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, jog buvusio Ponary-Novosiolki rėžinio kaimo teritorija patenka į valstybės išperkamą žemę, todėl klausimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo spręstinas kitais įstatymų numatytais būdais. Daro išvadą, jog pareiškėjos skundo pirmasis reikalavimas atmestinas, atsižvelgus į tai, jog kiti reikalavimai yra išvestiniai, jie taip pat atmestini (I t., b.l.180-182).

Šalies argumentai

Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad jai šiuo metu 67 metai. Ji stresą patyrė, pirmiausia dėl to, kad žemę jai atmatavo, atidavė, o po to- atėmė. Dėl to streso ji ėmė blogiau vaikščioti, ėmė svaigti galva, padarius tyrimus, kraujyje rasta per daug cukraus, dėl to buvo gydyta stacionare- 2001 ar 2002 metais. Į neurologus ar panašaus profilio gydytojus nesikreipė, depresija kaip susirgimas jai nebuvo diagnozuota.

Pareiškėjos atstovas, palaikydamas skundą, paaiškino, kad pareiškėja žemės gavo, eilėje būdama pirmuoju numeriu, reiškia tokią teisę ji buvo įgijusi. Pati eilės sudarymo tvarka neatitinka teisės aktų, įsakymas dėl eilės sudarymo yra norminis teisės aktas, tad turėjo būti paskelbtas. Atsakovė neneigia, kad prieš pareiškėją eilėje buvę asmenys nuo žemės sklypų neatsisakė. Senaties terminas skaičiuotinas nuo 2002m. liepos mėnesio, kuomet pareiškėjai buvo pranešta apie naują eilę. Neturtinė žala gali būti padaroma nebūtinai pakenkimu sveikatai. Jo žiniomis, 2003 metų sąraše yra piliečių, kuriems iš dalies jau atkurtos nuosavybės teisės. Pagal Tvarkos 38 punktą sąrašai turi būti atskiri.

Atsiliepimas

Atsakovių atstovė skundą prašė atmesti, paaiškino, kad 2006 metais buvo patvirtintas naujas sąrašas, pareiškėja jame yra jau 1146-oji. Reikalavimui atlyginti neturtinę žalą prašė taikyti senaties terminą pagal CK 6.125 str. 8 dalį. Dėl sprendimo panaikinimo ir sveikatos sutrikdymo nėra priežastinio ryšio. Pareiškėja nepriklauso ypatingų asmenų- tremtinių ar. kt.- kategorijai, o žemės sklypai siūlomi prikalstomai nuo to, kiek jų suprojektuoja ir apskričiai perduoda savivaldybės administracija. Pareiškėjos turėtoji žemė priskirta valstybės išperkamai. Atsisakymas imti žemės sklypą gali būti išreikštas ir kitokiu būdu, pvz. tylėjimu, sutikimo imti siūlomą žemės sklypą nepareiškimu. Šiuo metu patvirtintos trys eilės, tarp jų ir 11 tremtinių eilė, kurie turi pirmenybę gauti žemės sklypus.

Kolegija, išnagrinėjusi skudo bei atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pirminį (1991-12-16) prašymą atstatyti nuosavybės teises į K. R. turėtą nekilnojamąjį turtą pateikė Z. R., jame kaip žinoma pretendentė nurodyta pareiškėja (I t.,b.l.142). 1996-04-15 prašymu pareiškėja išreiškė valią, atstatant nuosavybes teises į K.R.turėtą žemę Vilniaus mieste, suteikti jai naują žemės sklypą individualiai statybai Antakalnio arba Pavilnio rajonuose (I t.,b.l.144). VAVA Nuosavybės teisių į žemę Vilniaus mieste atstatymo klausimams nagrinėti ekspertų komisija 1996-03-21 nutarė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko K.R. turėtos žemės 6,552 ha Vilniaus apskrityje, Rudaminos valsčiuje, Novosiolki kaime, pakanka nuosavybės teisei

atstatyti (It.,b.l.130). Atsakovės 2001-02-14 sprendimu Nr.01-1139 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0996 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0996 ha žemės sklypą individualiai statybai Pilaitės šiaurinėje dalyje, Vilniuje (I t.,b.l.94). LVAT 2002-07-12 (administracinė byla Nr.A3-712-02) šį sprendimą panaikino (I t.,b.l.75-77). Po tokios teismo nutarties pareiškėja 2002-08-06 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama įtraukti ją į pirmaeilį sąrašą atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus mieste ir neatidėliotinai atkurti jai nuosavybės teises (I t.,b.l.74). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002-09-11 raštu Nr.31/02/22-2193 informavo pareiškėją, kad nauji sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai suteikiami tam tikslui suplanuotose miesto teritorijose pagal apskrities viršininko patvirtintus sąrašus naujiems sklypams gauti, sudarytus pagal piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, o pareiškėja į šiuos sąrašus bus įtraukta pagal prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą (I t.,b.l.73). Pareiškėjos susirašinėjimas nuosavybės teisių atkūrimo klausimu tiek su VAVA, tiek su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi tęsėsi iki 2004 metų (I t., b.l.69-71, 88), kuomet VAVA 2004-10-19 raštu Nr.(30/31)-K20-683 informavo pareiškėją, jog ji pagal pirminio prašymo padavimo datą (1991-12-16) ir 2003-03-31 prašyme išreikštą valią įrašyta į 2003-09- 08 įsakymu Nr.4319-01 patvirtintą Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste, eilę 1316 numeriu (I t., b.l.66-67), kas matyti ir iš 2003-09-08 įsakymo priedo (I t., b.l.185-187). Iš šios eilės matyti, kad joje visi piliečiai yra suskirstyti į tris stambias grupes (kategorijas): 1) „P2- tremtiniai ir kiti“ (55 asmenys); 2) „P3-soc. remtini ir kiti“ (nuo eilės Nr.56 iki 65); 3) „SO-kiti“ (nuo eilės Nr.66).

Šalies argumentai

Su analogišku skundu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2005-12-08 sprendimu skundą atmetė (II t., b.l.66-70, 76). Pareiškėja, nesutikdama su tokia teismo pozicija, padavė apeliacinį skundą, o LVAT 2006-10-11 nutartimi panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo: pirma, pirmos instancijos teismas ginčo faktinių aplinkybių, susijusių su 1315 pretendentų atsisakymu nuo jiems pasiūlyto žemės sklypo, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjai, taip pažeisdamas procesines teisės normas, kurios galėjo sąlygoti neteisingą bylos išsprendimą; antra, teismas turėjo aktyviai aiškintis pareiškėjos dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo ar kitus faktus, jų intensyvumą ir pasireiškimo formas, o tokius neigiamus padarinius nustačius, teismas turėjo šią žalą įvertinti pinigais, tačiau byloje tai nepadaryta; trečia, pažeista CK 1.126 str. 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, t.y. ieškinio senatį teismas taikė savo iniciatyva, nors atsakovė tokio prašymo nebuvo pateikusi (II t., b.l.110-115).

Iš teismui pateikto VAV 1999-10-15 įsakymu Nr.3074-01 patvirtinto ir VAV 2000-10-24 įsakymu Nr.3531-01 patikslinto Piliečių, kuriems bus suteikti nauji žemės sklypai, sąrašo (5 priedas) matyti, kad pareiškėja 2001-02-14 sprendimo Nr.01-1139 priėmimo metu šioje eilėje buvo ne pirma, bet 577-ja, į jį įrašyta pagal R. Z. prašymo padavimo datą (1991-12-16), nors pati prašymą pateikė 1996-04-15 (II t., b.l.145-147).

VAV 2006-03-31 įsakymu Nr.2.3-2796-01 yra patikslintos piliečių eilės nuosavybės teisėms atkurti, pareiškėja įrašyta į šios eilės dalį „SO-kiti“ numeriu 1149 pagal tą pačią prašymo padavimo datą- 1991-12-16 (II t., b.l.148-168).

Motyvuojamoji dalis

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė ir išvados.

Pareiškėja kelia teismui tris iš esmės savarankiškus reikalavimus: 1) panaikinti VAV 2003-09-08 įsakymą Nr.4319-01, kuriuo patvirtintoje eilėje pareiškėja, jos manymu, neteisėtai įrašyta 1316 numeriu; 2) įpareigoti atsakovę priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje, pareiškėjai manant, jog jos atžvilgiu atsakovė vilkina jai priskirtus atlikti veiksmus; 3) priteisti atsakovės neteisėtais veiksmais bei vilkinimu atlikti veiksmus padarytą jai 5000 Lt neturtinę žalą (šis reikalavimas išvestinis tik tiek, kiek žalos atlyginimas kildinamas iš 2003-09-08 įsakymo priėmimo bei vilkinimo atkurti nuosavybės teises).

I. Ginčo santykius skundžiamo sprendimo priėmimo metu reglamentavo Žemės reformos įstatymas, jau minėtas Atkūrimo įstatymas ir šį įstatymą įgyvendinanti Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtinta Tvarka, kurios 37 punkto pagrindu, anot atsakovės, priimtas skundžiamas 2003-09-08 įsakymas Nr.4319-01.

Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį (skundžiamo įsakymo metu galiojusi 2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1757 ir 2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170 redakcija) vykdant žemės reformą, kuri apima ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose eilės tvarka, kurios laikantis minėti asmenys suskirstyti į 15 grupių, tarp jų: 1) sugrąžinami savininkams natūra; (...) 9) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai

kitiems, šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems, piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko; perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - tokio pat ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio (...). Pareiškėja, kurios pretenduojama turėtoji žemė buvo rėžiniame kaime, todėl valstybės išperkama (dėl to ginčo byloje nėra), priskirtina devintajai eiliškumo grupei.

Pagal šio (t.y. 10) straipsnio 7 dalį (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1171 redakcija) žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę, įgyvendinami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Atkūrimo įstatymas eiliškumo klausimų apskritai nereguliuoja.

Pagal Tvarkos 30 punktą piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tvarkos 37 punktu (Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 redakcija) buvo nustatyta, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: (1) piliečiams - pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane; (2) piliečiams, kurie yra 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), - pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; (3) piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, taip pat piliečiams, iškeliamiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ir piliečiams - buvusiems gyvenamųjų namų savininkams, kai jiems namai negrąžinami, - pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; (4) kitiems piliečiams - pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, išskyrus šeštojoje pastraipoje nurodytus piliečius; (5) piliečiams, kurie atsisakė grąžinamos žemės turėtoje vietoje, - pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Lygiaverčiai žemės sklypai suteikiami piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Pagal Tvarkos 38 punkto 1 dalį naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai piliečiams, eilę tvirtina apskričių viršininkai, o 3 dalį- piliečiui atsisakius siūlomo žemės sklypo, šis sklypas siūlomas kitam piliečiui pagal patvirtintą eilę. Atsisakius siūlomo žemės sklypo, piliečiui išlieka pirmumo teisė ne daugiau kaip 2 kartus rinktis žemės sklypą kitoje detaliajame plane numatytoje vietoje. Pilietis, kuris iš viso 3 kartus atsisako siūlomo žemės sklypo, įrašomas į eilę paskutiniuoju. Siūlomo žemės sklypo atsisakymas pateikiamas raštu išdėstant motyvus. Toks reglamentavimas iš esmės išlikęs ir šiuo metu.

Taigi, iš to, kas pasakyta, darytinos tokios išvados: 1) sąvokų „eilė (eilės tvarka)“ ir „sąrašas“ sutapatinimas yra nepagrįstas; 2) tiek įstatyme, tiek Tvarkoje vartojamos sąvokos „eilės tvarka“, „nustatytoji eilė“, t.y. kalbama apie tam tikrą eiliškumą, kurio, vykdant reformą, rengiant žemėtvarkos projektus ar atkuriant nuosavybės teises, būtinai turi būti laikomasi; gi sąrašas, šiuo atveju, yra dokumentas (tačiau jis gali būti pavadintas ir kaip nors kitaip), kuriuo šis eiliškumas įforminamas; 3) nei įstatymas, nei Tvarka nereikalauja, kad šis eiliškumas būtų sureguliuotas sąrašu ar kitokiu būdu, juo labiau nenustato, kiek sąrašų ir kokių turi būti patvirtinta; 2) Tvarkoje įsakmiai aptartas reikalavimas VAV įsakymu patvirtinti naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai piliečiams, eilę, kuri savo ruožtu dar turi tam tikrą savo eiliškumą (5 piliečių kategorijas), kas, kolegijos nuomone, reiškia, kad galima sudaryti vieną ar kelis sąrašus šiam (visam Žemės reformos įstatymo 10 str. numatytam) eiliškumui įforminti, tačiau, jei daroma viena eilė (sąrašas), jame Tvarkos 37 punkte minimas eiliškumas turi būti išlaikytas, t.y., penkios piliečių kategorijos turi būti išskirtos atskira grupe, gi siūlant pretendentams sklypus (kai būtina - rengiant žemėtvarkos projektus), kaip minėta, turi būti griežtai laikomasi ir Žemės reformos įstatymo 10 str. numatyto kito eiliškumo.

Įvertinus išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-09- 08 įsakymu Nr.4319-01 patvirtintos Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste, eilės dalis, kurioje piliečiai įrašyti į

grupę „SO-kiti“ (nuo eilės numerio 66), neatitinka Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau-Tvarka) 37 punkto reikalavimų, tačiau įvertinus, kad skundžiamas VAV 2003-09-08 įsakymas Nr.4319-01, nors formaliai ir nepanaikintas, yra netekęs savo aktualumo ir nebetaikomas, nes, kaip minėta, VAV 2006-03-31 įsakymu Nr.2.3-2796-01 patvirtino naują eiliškumą, tad atsakovės įpareigojimas jį sutvarkyti pagal minėtus reikalavimus pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes ši eilė nebebus realizuojama. Kita vertus, pareiškėjos atstovams apie šį įsakymą tapo žinoma 2007-01-09 dieną, tikslu papildyti ar patikslinti skundo reikalavimą buvo atidėtas šios bylos nagrinėjimas, tačiau pareiškėja tokio patikslinimo teismui nepateikė, todėl teismas pasisakyti dėl naujosios eilės sudarymo teisingumo negali.

Minėta, kad šioje byloje yra gautas įrodymas, kad pareiškėja, iki suteikiant jai neatlygintinai 2001 metais žemės sklypą, eilėje buvo ne 1-oji, bet 577-oji. Kolegijos nuomone, šiai bylai išnagrinėti nėra reikšminga, kokiu būdu priartėjo jos eilė (atsisakius žemės sklypų visiems prieš ją eilėje buvusiems 576 pretendentams ar jiems irgi suteikus žemės sklypus), nes VAV 2001-02-14 sprendimas buvo panaikintas teismine tvarka, o atsakovas neturi prievolės pareiškėją „atstatyti“ į buvusį eiliškumą. Nėra reikšminga, kolegijos nuomone, ar nuo žemės sklypų atsisakė skundžiamoje eilėje prieš pareiškėją įrašyti 1315 pretendentų, nes pareiškėjai žemės sklypas nebuvo siūlomas nei pagal 2003m., nei pagal 2006 metų eilę. Reikalavimas panaikinti skundžiamą įsakymą netenkinamas.

II. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises pasakytina, jog pareiškėja tokį reikalavimą argumentuoja tuo, jog po VAVA 2001-02-14 sprendimo Nr.01-1139, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo ji padavusi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą vietoj panaikinto sprendimo priimti naują, tačiau tai iki šiol nepadaryta, taip, jos manymu, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintus terminus.

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, jog institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Taigi, 6 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai bus parengti visi dokumentai, kurie yra būtini tokiam sprendimui priimti. Konkrečiau aptariamo termino eigos pradžia įvardinta Tvarkos 106 punkto 2 pastraipoje, kur pasakyta, jog apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą. Tvarkos 111 punktas numato, jog institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose turėtą žemę, išskyrus priskirtąją miestams po 1995 m. birželio 1 d., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai, – per 6 mėnesius nuo perduodamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjai pagal skundžiamu 2003-09-08 įsakymu patvirtintą eilę nėra atėjusi eilė pasirinkti žemės sklypą, todėl darytina išvada, jog nėra įvykusios Tvarkos 106 punkte numatytos visos sąlygos, kurioms esant gali būti priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises negali būti tenkinamas.

III. Dėl reikalavimo priteisti atsakovės neteisėtais veiksmais bei vilkinimu atlikti veiksmus padarytą pareiškėjai 5000 Lt neturtinę žalą pasakytina, jog iš skundo argumentacijos, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimų teisme matyti, jog žala kildinama iš tokių atsakovės veikų: pirma, dėl priimto ir teismo panaikinto neteisėto VAVA 2001-02-14 sprendimo Nr.01-1139, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0996 ha žemės sklypą individualiai statybai; antra, dėl priimto VAV 2003-09-08 įsakymo Nr.4319-01; trečia, dėl vilkinimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalimi nustatyta, jog tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (6.271 str. 4 d.). Taigi, minėtos įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, jog tokia šiuo atveju civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti tokias sąlygas: neteisėtą veiką (veiksmą ar neveikimą), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pareiškėja prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Civilinis kodeksas numato, jog tokia žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens

gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (6.250 str. 2 d.). Tiek skundo pateikimo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 39 straipsnis, tiek nuo 2007-01-01 įsigaliojęs Viešojo administravimo įstatymas numato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (42 str.).

Kas yra neturtinė žala atskleista CK 6.250 str. 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Šioje byloje nusprendus, kad pagrindo naikinti VAV 2003-09-08 įsakymą Nr.4319-01 nėra, o atsakovė nevilkina nuosavybės teisių atkūrimo, neturtinės žalos atsiradimo pagrindas galėtų būti tik vienas LVAT 2002-07-12 nutartimi panaikintas VAV 2001-02-14 sprendimas Nr.01-1139. Tokio sprendimo panaikinimas suponuoja išvadą, jog VAVA šiuo atveju formaliai veikė neteisėtai, todėl darytina išvada, jog vienas būtinas deliktinei atsakomybei kilti elementas (neteisėta veika) nustatytas įsiteisėjusia neskundžiama teismo nutartimi yra, todėl dar lieka nustatyti, ar dėl tokio viešojo administravimo subjekto neteisėto akto kilo neturtinė žala ir ar tarp neteisėto akto ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Kolegija mano, kad tarp LVAT 2002-07-12 nutartimi panaikinto VAV 2001-02-14 sprendimo Nr.01-1139 ir pareiškėjai galimai kilusių pergyvenimų ir neturtinės žalos atsiradimo nėra jokio priežastinio ryšio, nes, pirma, atsakovas šiuo atveju veikė pareiškėjos interesais, antra, sprendimą, kaip sako pareiškėja, „atimti“ iš jos žemės sklypą priėmė ne atsakovas, o teismas, trečia, toks sprendimas priimtas nustačius panaikinto akto neatitikimą teisei, reiškia, ir ginamiems kitų asmenų interesams. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų neturtinės žalos atsiradimo subjektinės pusės elementų (dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, depresijos, streso) teismas pasisako, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų nei apie tai, kad pareiškėja patyrė stresą ar depresiją, nes tai yra neurologinės kilmės sveikatos pakenkimai, galimi diagnozuoti, nei apie tai, kad objektyviai diagnozuotas jos sveikatos pablogėjimas yra atsakovės neteisėtų veiksmų padarinys, nes pareiškėja yra 67 metų amžiaus, kuriam būdingas polinkis į didesnį sergamumą, moteris, jai nustatytas per didelis svoris. Išgyvenimai, patiriami dėl to, kad, pareiškėjos nuomone, jai per ilgai negrąžinama žemė, kolegijos nuomone, taip pat nepakankamas pagrindas daryti išvadą apie priežastinio ryšio egzistavimą tarp vilkinimo ir išgyvenimų.

Pareiškėja skundu taip pat prašo priteisti jos turėtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalis ir 45 str. 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tuo tikslu pateikdama teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamoje byloje jokių įrodymų apie advokato padėjėjai mokėtas sumas nepateikta, sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl toks prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo priteisti turėtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė

Nijolė Šidagienė

Petras Viščinis