Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (kolegijos pranešėjas), Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Vilijampolės socialinės globos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3348-947/2015 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei R. G. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys Kauno savivaldybės vaikų globos namai, Vilijampolės socialinės globos namai, Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius patikslintu ieškiniu prašė:

1) atskirti atsakovę R. G. nuo nepilnamečio vaiko R. U., gim. (duomenys neskelbtini), dėl objektyvių priežasčių;

2) nustatyti nepilnamečiui vaikui R. U. nuolatinę globą;

3) skirti nepilnamečio vaiko R. U. nuolatiniu globėju ir jo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise Vilijampolės socialinės globos namus, nustatyti nepilnamečio vaiko R. U. gyvenamąją vietą Vilijampolės socialinės globos namuose;

4) priteisti iš atsakovės R. G. nepilnamečio R. U. išlaikymui po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės;

5) priteisti iš atsakovės R. G. nepilnamečiui vaikui R. U. 1506,02 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo.

Ieškinį grindė tuo, kad R. U. yra neįgalus vaikas, turintis psichikos sveikatos sutrikimų, todėl jam reikalinga speciali priežiūra, kurios negali užtikrinti dabar laikinais globėjais esantys Kauno savivaldybės vaikų globos namai. Ieškovo teigimu, vaiko specialiaisiais poreikiais gali tinkamai pasirūpinti Kauno rajone veikiantys specializuoti Vilijampolės socialinės globos namai. Be to, prašė teismo atskirti R. U. nuo motinos R. G., kadangi atsakovė dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo negali rūpintis vaiku. Tuo pačiu pagrindu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą.

A. R. G. pateikė du atsiliepimus į patikslintą ieškinį, t. y. pirmuoju atsiliepimu su ieškiniu sutiko, antruoju – su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydama, kad ji nori matytis su vaikais, o išlaikymą gali teikti tik po 37,65 Eur (130 Lt), nes jos turtinė padėtis yra labai sunki.

Trečiasis asmuo Vilijampolės socialinės globos namai su patiklsintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad globos namai negali tinkamai atlikti globėjo pareigų nepilnamečio vaiko R. U. atžvilgiu, nes šiuo metu globos namuose nėra laisvų vietų, o teisės aktai nenumato galimybių išimties ar skubos tvarka apgyvendinti vaiką globos namuose. Teismo posėdžio metu nurodė, kad globos namai galėtų nuolatinai globoti nepilnametį vaiką R. U. nuo 2015 m. vasaros.

Trečiasis asmuo Kauno savivaldybės vaikų globos namai su patikslintu ieškiniu sutiko. Jo nuomone, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko R. U. sveikatą, nuolatiniu globėju tikslinga skirti specializuotus Vilijampolės socialinės globos namus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – atskyrė atsakovę R. G. nuo nepilnamečio vaiko; nustatė nepilnamečiui R. U. nuolatinę globą ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A-990 R. U. nustatytą laikinąją globą; skyrė R. U. nuolatiniu globėju ir jo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise Vilijampolės socialinės globos namus, nustatydamas R. U. gyvenamąją vietą Vilijampolės socialinės globos namuose, esančiuose Apuolės g. 44, Kaunas; priteisė iš atsakovės nepilnamečiui R. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-05-20) iki vaiko pilnametystės ir 1506,02 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 19 d.; priteisė valstybei iš atsakovės 20,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl nepilnamečio vaiko R. U. atskyrimo nuo motinos.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė R. G. dėl teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės negali tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku R. U., šį ieškovo reikalavimą teismas tenkino ir atskyrė nepilnametį R. U. nuo motinos R. G. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Teismas atsakovei išaiškino, kad atskirtam nuo jos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste; atskyrus vaiką nuo motinos, motina netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų; kitomis teisėmis atsakovė gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku, ir kiek tai susiję su laisvės atėmimo bausmės vykdymo nuostatomis.

Dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atskyrus nepilnametį vaiką nuo jo motinos, teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovų žodinius paaiškinimus, bei tai, kad nepilnamečiui R. U. nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. yra nustatytas vidutinis neįgalumo laipsnis ir vaikui yra reikalinga speciali priežiūra, nustatė vaikui nuolatinę globą, nuolatiniu globėju paskirdamas Vilijampolės socialinės globos namus, kartu nustatydamas šiuose globos namuose ir R. U. gyvenamąją vietą (CK 3.257 straipsnio 3 punktas). Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į Vilijampolės socialinės globos namų atstovo tvirtinimą, kad netrukus globos namuose atsiras vieta nepilnamečiam vaikui, bei tai, kad šie globos namai pagal savo steigimo nuostatus gali teikti psichinę negalią turinčiam vaikui nuolatinės sveikatos priežiūros paslaugas, atlikti kitas globėjo pareigas, įstaiga veikia Kauno rajono savivaldybėje, kurioje vaikas gyveno iki jo faktinio atskyrimo nuo motinos. Kauno rajone veikiančiuose kituose globos namuose yra globojami nepilnamečio vaiko R. U. kiti broliai, su kuriais vaikas turės didesnes galimybes susitikti, bendrauti ir tokiu būdu palaikyti broliškus santykius. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad vaikas turi didelių elgesio problemų, nulemtų vaiko sveikatos sutrikimų, negali būti pagrindas vaiką atskyrus nuo motinos, atskirti jį ir nuo likusių šeimos narių, apgyvendinant vaiką kitame Lietuvos Respublikos rajone veikiančiuose specializuotuose globos namuose. Sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo teismas nutarė vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, galinti dirbti, neturinti sveikatos problemų, teismas konstatavo, kad atskyrus vaiką nuo motinos, ieškovė turi teikti vaikui išlaikymą. Teismo nuomone, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma – 57,92 Eur per mėnesį yra nepakankama patenkinti net minimaliems vaiko poreikiams, todėl sprendė, jog tenkinti atsakovės prašymą ir sumažinti prašomą priteisti išlaikymo dydį nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad tenkinus atsakovės prašymą, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Be to, aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos materialiai išlaikyti be tėvų priežiūros likusį sūnų. Nustatęs, kad atsakovė, kardomajame kalinime buvusi nuo 2012 m. sausio 24 d., nevykdė pareigos išlaikyti savo vaiką, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2014 m. gegužės 20 d.) ir priteisė iš atsakovės už šį laikotarpį 1506,02 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinė skundą argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Vilijampolės socialinės globos namai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje dėl Vilijampolės socialinės globos namų skyrimo nepilnamečio R. U. nuolatiniu globėju, nustatant jo nuolatinę gyvenamąją vietą Vilijampolės socialinės globos namuose ir dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. A-990 panaikinimo, ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį aplikti nepakeistą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, t. y. priimdamas sprendimą dalyje dėl nuolatinio globėjo skyrimo ir R. U. gyvenamosios vietos nustatymo teismas visiškai neatsižvelgė, netyrė ir nepasisakė dėl trečiojo asmens Vilijampolės socialinės globos namų pateiktų įrodymų ir argumentų, kad globos namai šiuo metu negali būti skiriami nuolatiniu R. U. globėju, kadangi Vilijampolės socialinės globos namai, kaip ir kitos globos įstaigos, negali viršyti planinio vietų skaičiaus. Pažymi, kad nepilnamečiams socialinė globa valstybės vaikų socialinės globos namuose gali būti teikiama vadovaujantis „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 (Žiru, Nr. 43-1571; 2012, Nr. 130-6593) arba Trumpalaikės socialinės globos teikimo valstybės socialinės globos įstaigose teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 21 d įsakymu Nr. Al-295 (Žin., 2012, Nr. 71-3677), nustatytomis tvarkomis. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyta galimybių išimties, skubos ar be eilės tvarka apgyvendinti asmenis socialinės globos įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau Aprašo 63 punkte numatyta, kad jei Globos namuose nėra laisvų vietų ir asmeniui skirta ilgalaikė socialinė globa valstybės vaikų globos namuose, asmuo įrašomas į eilę ilgalaikei socialinei globai gauti valstybės vaikų globos namuose. Aprašo 68 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba Departamentas turi teisę neišduoti siuntimo į valstybės Globos namus tais atvejais, kai savivaldybės sprendimas dėl socialinės globos skyrimo valstybės Globos namuose prieštarauja socialinių paslaugų skyrimą ir teikimą reglamentuojantiems teisės aktams ar Tarnyba apie tai turi informuoti savivaldybę. Apelianto nuomone, nesant Tarnybos siuntimo ir laisvos vietos globos namų vaikų skyriuje, nebus galima fiziškai užtikrinti nepilnamečio R. U. poreikių, teisių ir teisėtų interesų. Pažymi, kad R. U. yra probleminio elgesio vaikas, kuriam, net nesukakus 14 metų, buvo pritaikyta vidutinės priežiūros priemonė dėl to, kad jis kėlė realų pavojų savo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Trys Kauno miesto mokyklos jau atsisakė šį vaiką ugdyti. Anot apelianto, Vilijampolės socialinės globos namai nėra ta įstaiga, kuri reikalinga šio vaiko auklėjimui, gydymui, gyvenimui. Nurodo, kad pastaraisiais metais globos namuose apgyvendinami paaugliai, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl lengvo protinio atsilikimo, tačiau šie vaikai turi priklausomybių ir didelę neigiamą socialinę patirtį. Tai pasireiškia agresyviu ir sunkiai valdomu elgesiu, kuris turi neigiamos įtakos globos namų vidutinės ir žymios proto negalios klientams. Globos namų darbuotojai nėra parengti dirbti su nežymaus intelekto sutrikimų turinčiais probleminio elgesio vaikais, tam reikalingi specialūs mokymai ir investicijos, paruošiant bei pritaikant gyvenamąją aplinką, užimtumo veiklas, darbuotojų saugos priemones. Apeliantas pažymi, kad dėl Socialinių paslaugų priežiūros departamento nustatytų globos kokybės pažeidimų yra pasirinkęs globos kokybės gerinimo būdą – mažinti vaikiško amžiaus gyventojų skaičių. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuolatinio globėjo skyrimo ir R. U. gyvenamosios vietos nustatymo, nurodytų argumentų ir įrodymų visiškai netyrė, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Skyriaus nuomone, teismas detaliai išnagrinėjo visas bylai svarbias aplinkybes. Paskutinio teismo posėdžio metu nustatyta, kad Kauno savivaldybės vaikų globos namuose buvo šešių vaikų perviršis, kai tuo tarpu Vilijampolės socialinės globos namuose, atsižvelgiant į tuo metu patvirtintą planinį vaikų skaičių globos namuose, vaikų perviršio nebuvo. Be to, vaikai su negalia yra apgyvendinami specializuotose įstaigose, todėl tuo atveju, kai nepilnamečiui vaikui yra nustatytas vidutinis neįgalumas, Kauno savivaldybės vaikų globos namai neturi sąlygų tinkamai pasirūpinti šiuo nepilnamečiu. Tuo pagrindu 2014 m. sausio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba R. U. įrašė į sąrašą asmenų, laukiančių apgyvendinimo Vilijampolės socialinės globos namuose. Nors apeliantas nurodo, kad globos įstaigos negali viršyti planinio vietų skaičiaus, tačiau vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, vaikai, kurie nėra sukakę 18 metų amžiaus, negali likti be pastogės. Todėl susiklosčius tokiai situacijai, kai dar keletas vaikų laukia eilėje, prieš tvirtinant planinį vaikų skaičių Vilijampolės socialinės globos namuose apeliantas galėjo teikti prašymą ministerijai dėl susidariusios situacijos ir prašyti padidinti planinį vaikų skaičių pagal poreikį, tačiau pasielgė priešingai ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu planinis vaikų skaičius Vilijampolės socialinės globos namuose buvo sumažintas, kas kertasi tiek su LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 ir 32 straipsnių nuostatomis, tiek su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno savivaldybės vaikų globos namai prašo Vilijampolės socialinės globos namų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nors apeliantas ir teigia, jog šiuo metu nėra galimybės globoti vaiką dėl vietų trūkumo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė vadovaudamasis apelianto nurodyta aplinkybe, kad artimiausiu metu įstaigoje atsiras laisvų vietų nepilnamečių vaikų skyriuje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nepilnametis R. U. gali būti apgyvendintas Vilijampolės socialinės globos namuose, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatos būklę bei nustatytą vidutinį neįgalumo lygį. Trečiojo asmens nuomone, apelianto nurodyti teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės hierarchijos teisės aktui – LR Civiliniam kodeksui, kuriame nurodyta vaiko globėjo parinkimo tvarka, globėjo skyrimo tvarka ir vaiko globos nustatymo principai. Priimdamas sprendimą, teismas pagrįstai rėmėsi CK 3.249 straipsniu, kuris reglamentuoja vaiko globos (rūpybos) nustatymo principus, bei CK 3.268 straipsniu, kuris numato vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką. Be to, trečiojo asmens teigimu, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. kovo 12 d. pateiktame VSGN socialinės globos kokybės vertinimo pažymoje „Dėl socialinės globos kokybės vertinimo“ nurodytų trūkumų šalinimas negali būti laikomas svarbesne vertybe nei nepilnamečio ir neįgalaus vaiko R. U. interesai, kurių apsaugą garantuoja LR civilinis kodeksas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Neįgaliųjų reikalų departamentas prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo netraukti jo į bylą suinteresuotu asmeniu, kadangi R. U. nėra sulaukęs pilnametystės, tuo tarpu nepilnamečių asmenų teisių apsaugą užtikrina ir į socialinės globos įstaigas siuntimus išduoda bei jų priežiūrą atlieka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria trečiasis asmuo Vilijampolės socialinės globos namai paskirti nepilnamečio R. U. nuolatiniu globėju, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.251 straipsnio 1 dalimi, 3.257 straipsnio 3 punktu ir 3.264 straipsnio 3 dalimi, keturiolikos metų neturinčiam vaikui, kuris įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų, nustatoma nuolatinė globa ir skiriamas globėjas. Teisinių santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad globėjas parenkamas atsižvelgiant į asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, santykius su globos reikalingu vaiku ir to vaiko interesus. Spręsti likusio be tėvų globos vaiko tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos klausimus teisės aktai įgalioja ir įpareigoja vaiko teisių apsaugos institucijas, savivaldybės administracijos direktorių bei teismus (CK 3.262 - 3.264 straipsniai). Teismas, nustatydamas vaikui globą ir paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. U., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji globa Kauno savivaldybės vaikų globos namuose buvo nustatyta remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymais Nr. A-990 ir A1-842. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-841 ir A1-843 laikinoji globa tuose pačiuose savivaldybės globos namuose nustatyta ir R. U. broliams L. ir J. P. U.. Kauno savivaldybės globos namų tvirtinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio R. U. vaiko sveikatos būklę ir jam nustatytą vidutinį neįgalumo lygį (t. 1 , b. l. 36), jie negali suteikti vaikui tokių sąlygų, kokios reikalingos vaiko ugdymui bei jo priežiūrai. Nagrinėjant bylą taip pat nustatyta, kad R. U. negali būti apgyvendintas ieškovo nurodytuose specialiuose Vilijampolės socialinės globos namuose dėl organizacinių priežasčių (vietų trūkumo). Nustačius, kad nagrinėjamam klausimui išspręsti nepakanka byloje surinktų įrodymų ir siekiant išsiaiškinti: 1) ar pagal 2013 m. lapkričio 21 d. neįgalumo lygio pažymą Nr. 4286 R. U. negali toliau būti globojamas Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, neatskiriant jo nuo tuose pačiuose namuose globojamų kitų brolių; 2) kokie yra brolių tarpusavio santykiai ir ar yra objektyvių priežasčių, trukdančių jų globą vienuose globos namuose; 3) kokia šiuo metu padėtis yra Vilijampolės socialinės globos namuose ir ar juose yra tinkamos sąlygos R. U. tolesnei globai, teisėjų kolegija iš suinteresuotų asmenų pareikalavo papildomos medžiagos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius (ieškovas), atsakydamas į teismo paklausimą, savo 2015 m. rugsėjo 10 d. išvadoje nurodė, kad Kauno savivaldybės vaikų globos namai, priešingai nei Vilijampolės socialinės globos namai, nėra neįgaliems vaikams specializuota įstaiga, kadangi Kauno savivaldybės vaikų globos namuose nėra specializuotų baldų, kurie užtikrintų, kad tokie vaikai nesusižeistų; skiriasi globos pobūdis: Kauno savivaldybės vaikų globos namuose vaikai yra mokomi patys ruošti maistą, tuo tarpu Vilijampolės socialinės globos namuose valgis yra ruošiamas; Kauno savivaldybės vaikų globos namuose nėra specialių poreikių turinčių vaikų priežiūrai paruoštų žmonių, medikų ir šie globos namai neturi vaistų, apsaugos priemonių. Remiantis nurodytu, ieškovas teikė išvadą, kad R. U. turėtų būti globojamas specialiai tam pritaikytuose globos namuose. Be to, pateiktoje išvadoje pažymima, kad brolių L. ir J. P. santykiai su R. U. yra konfliktiški, broliai yra išreiškę norą gyventi su Rimantu atskirai (t. 2, b. l. 91).

Trečiasis asmuo Kauno savivaldybės vaikų globos namai savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodė, kad R. U. šiuose globos namuose buvo apgyvendintas tik laikinai, kadangi yra įrašytas į eilę paskyrimui gyventi Vilijampolės socialinės globos namuose. Pažymėjo, kad R. U. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. S2-28091-748/2014) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1386, nuo 2014 m. gruodžio 19 d. yra perkeltas gyventi ir mokytis į vaikų socializacijos centrą „Širvėna“, esantį Kučgalio km., Papilio sen., Biržų raj. Dėl vyresnio brolio neigiamos įtakos mažiesiems, agresyvaus elgesio ir konfliktiškų santykių, brolių L. ir J. P. prašymu R. U. apgyvendintas atskiroje šeimynoje. Pagal Pedagoginės psichologinės tarnybos 2014 m. lapkričio 3 d. pažymą Nr. MT 400-10, R. U. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, elgesio ir emocijų sutrikimai, tuo tarpu vaikų globos namų patalpos nėra pritaikytos specialius poreikius turintiems vaikams. G. R. U. globos namai negali užtikrinti aplinkinių saugumo, kadangi vaikas dažnai agresyviai elgiasi, vaikų ir darbuotojų atžvilgiu naudoja fizinę jėgą ir vartoja necenzūrinius žodžius. Dėl keliamo pavojaus sau ir kitiems vaikas kelis kartus buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, konsultuotas Vilniaus Vaiko raidos centre. R. U. reikalinga speciali priežiūra, kurios Kauno savivaldybės vaikų globos namai negali užtikrinti. Be to, globojamų vaikų skaičius globos namuose šiuo metu viršija leistiną ugdytinų vaikų skaičių, t. y. turi gyventi 60, o gyvena 62.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) informavo teismą, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. Tarnybos duomenimis, nepilnamečių asmenų, laukiančių apgyvendinimo Globos namuose, R. U. eilės numeris yra antras. Vilijampolės socialinės globos namų 2015 m. rugsėjo 14 d. pateiktais duomenimis, planinis vietų skaičius šiuose namuose – 44, faktinis vietų skaičius – 43. Tarnyba nurodė, kad remiantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Vilijampolės socialinės globos namų prašymu iki 2015 m. gruodžio 31 d. sustabdyti nepilnamečių siuntimą į šiuos globos namus, negalėtų nepilnamečiui R. U. išrašyti siuntimo į minėtą globos įstaigą.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad R. U. yra neįgalus, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (diagnozės kodas pagal TLK-10 – F70,0), aiškūs emocijų ir elgesio sutrikimai. Kartais vaiko elgesys neprognozuojamas, agresyvus, jam būtina užtikrinti specialius ugdymosi poreikius. Pažymėtina, kad specialiųjų poreikių vaikas turi teisę į ypatingą globą, padedant jam gyventi visavertį gyvenimą ir integruotis. Šią globą gali užtikrinti tik specializuotos vaiko globos įstaigos, kurių tikslas – teikti nepilnamečiui, turinčiam sveikatos ir elgesio sutrikimų, įvairiapusę, teigiamus jo elgesio pokyčius sąlygojančią pagalbą, taip pat padėti jam integruotis į visuomenę, perimant jam priimtiną vertybių sistemą ir socialinę aplinką. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepilnamečio R. U. globėju gali būti tik specializuota vaikų globos įstaiga, turinti reikiamą kompetenciją ir specialias sąlygas ugdyti ir prižiūrėti nepilnametį vaiką. Vilijampolės socialinės globos namų, kuriuos nepilnamečio R. U. globėju siūlo paskirti ieškovas, nuostatų 1 punktas numato, kad Vilijampolės socialinės globos namų paskirtis – užtikrinti socialinę globą vaikams su negalia ir suaugusiems asmenims su negalia, kuriems, vertinant socialinių paslaugų poreikį, nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namuose apgyvendinami vaikai iki 18 metų, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis. Tokiu būdu, Vilijampolės socialinės globos namai pagal savo steigimo nuostatus atitinka reikalavimus, keliamus specialių poreikių vaikams globoti. Vadovaujantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų, kad R. U. galima globoti nevalstybinėje vaikų globos institucijoje (šeimoje arba šeimynoje), padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog Vilijampolės socialinės globos namai laikytini tinkamu nepilnamečio vaiko R. U. globėju.

Apeliantas nurodo, kad šiuo metu Vilijampolės socialinės globos namuose visos planinės vietos, numatytos LR Socialinės pasaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-667, kuriuo patvirtintas planinis skaičius vietų, t. y. 48 vietos vaikams ir 172 vietos suaugusiems, yra užimtos, globos namai neturi galimybių globoti R. U.. Be to, nepilnamečiams socialinė globa valstybės vaikų socialinės globos namuose gali būti teikiama laikantis poįstatyminiais aktais nustatytos tvarkos, t. y. remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir „Trumpalaikės socialinės globos teikimo valstybės socialinės globos įstaigose teikimo tvarkos aprašu“, patvirtintu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 21 d įsakymu Nr. Al-295. Anot apelianto, minėtuose teisės aktuose nėra numatyta galimybių išimties, skubos ar be eilės tvarka apgyvendinti asmenis socialinės globos įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi, nesant Tarnybos siuntimo ir laisvos vietos globos namų vaikų skyriuje, apelianto nuomone, paskyrus Vilijampolės socialinės globos namams nepilnamečio R. U. globą, nebus galima fiziškai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių, teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Minėto aprašo „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ 65 punktas numato, kad savivaldybės institucijos nustatytais atvejais savivaldybė gali apgyvendinti asmenį Globos namuose be eilės – skubos tvarka, išskyrus atvejus, kai asmuo apgyvendinamas valstybės Globos namuose. Valstybės Globos namuose be eilės asmuo gali būti apgyvendinamas trumpalaikei socialinei globai. Nagrinėjamu atveju R. U. buvo laikinai apgyvendintas Kauno savivaldybės globos namuose, laukiant kol atsilaisvins vieta Vilijampolės socialinės globos namuose. Pagal bylos duomenis, R. U. yra įtrauktas į laukiančiųjų sąrašą beveik metus laiko, kas pripažintina pakankamai ilgu laiko tarpu, per kurį valstybė (atsakingos už vaiko globą institucijos) privalėjo pasirūpinti valstybine vaiko globa ir globėju, kuris atitiktų specialius vaiko poreikius, kurių negali patenkinti laikinas globėjas - Kauno savivaldybės globos namai. CPK 491 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 29 straipsnio pirma dalis numato, kad negalios (negalią turtintis) vaikas, atsižvelgiant į jo specifinius poreikius, turi teisę į specialią (ypatingą) priežiūrą. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos privalo sudaryti būtinas sąlygas negalios vaiko mokymuisi, profesiniam pasirengimui ir pagal galimybes darbo veiklai, atsižvelgdamos į tokio vaiko sveikatą, specialius poreikius bei sugebėjimus (32 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, vaikai, kuriems nėra sukakę 18 metų amžiaus, negali likti be pastogės. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Prioritetinis vaiko interesų pirmumo principas reglamentuojamas tiek nacionalinės (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek tarptautinės teisės (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis) normomis reiškia, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. Taigi, vaiko interesų pirmumas yra pagrindinis ir svarbiausias globos nustatymo principas. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad apeliantas su kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybės institucijomis, prieš mažinant planinį vaikų skaičių Vilijampolės socialinės globos namuose, turėjo imtis priemonių ne peržiūrint kiekybinius vietų skaičiaus globos namuose rodiklius, bet imtis priemonių specialių poreikių vaikų, laukiančių eilėje, interesų ir teisių užtikrinimui. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo metu planinis vaikų skaičius Vilijampolės socialinės globos namuose buvo sumažintas, nors bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas tvirtino, kad 2015 metų vasarą atsiras laisvų vietų.

Civilinio kodekso 3.164 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Apklaustas 2014 m. spalio 29 d. teismo posėdyje R. U. patvirtino, kad nori toliau gyventi (būti globojamas) Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, kur globojami ir jo broliai. Pagal CK 3.249 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatant vaiko globą būtina atsižvelgti į brolių ir seserų neišskyrimo, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia paties vaiko interesus, principą, nes artimi brolių ir seserų tarpusavio santykiai yra labai svarbus vaikų socialinės raidos aspektas. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. U. jaunesnieji broliai nenori kartu gyventi su R. dėl jo agresyvaus ir užgaulingo elgesio. Be to, byloje nustatyta, kad Kauno savivaldybės globos namai negali užtikrinti R. U. tinkamų gyvenimo, ugdymo ir vystymosi sąlygų dėl specialių nepilnamečio vaiko poreikių. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nustačius R. U. globą Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, būtų pažeisti ne tik jo nepilnamečių brolių interesai, bet ir paties R. U. interesai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tokį nepilnamečio vaiko norą neatsižvelgė.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A-990 R. U. nustatytą laikinąją globą, bei skyrė R. U. nuolatiniu globėju ir jo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise Vilijampolės socialinės globos namus. Todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamų sprendimo dalių nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą.

Ši teismo nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.