- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- II-14-753/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00121-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. M. skundą dėl panaikinimo 2017 m. rugsėjo 28 d. Kauno AVPK Kaišiadorių PK nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
B. M. pateikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno AVPK Kaišiadorių PK 2017 m. rugsėjo 28 d nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Pareiškėja B. M. palaikė skundą pilna apimtimi, prašė skundą tenkinti.
Pateiktu skundu B. M. nurodė, kad Kauno AVPK Kaišiadorių PK 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kurį priėmė Kauno AVPK Kaišiadorių PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. L., yra neteisingas, priimtas vienpusiškai. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji susituokė (duomenys neskelbtini). su V. M., kuris 1975 m. padėjo tėvui M. M. įrengti namą (statybos darbai baigti 1976 m.). M. M. (palikėjęs) yra pasakęs jos sutuoktiniui V. M., kad nekilnojamą turtą – gyvenamąjį namą paliks po mirties dviem sūnums, o dukrai M. A. tėvas M. M. padėjo pastatyti (pasakė, kad kraitis dukrai yra atiduotas) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau M. M. mirė netikėtai, nepalikęs testamento. Skunde nurodė, kad jos sutuoktinis V. M. patikėjo savo motina, tikėdamasis, kad ji įvykdys palikėjo M. M. valią. Tačiau vyro mama parašė testamentą, kuriuo išreiškė valią, kad ½ dalį namo palieka anūkei J. M., kuri paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, dar būdama nepilnametė, paveldėjo minėtą turto dalį po palikėjos (M. M. sutuoktinės) mirties. ¼ dalį minėto gyvenamojo namo, palikėja paliko testamentu savo broliui P. M., kuris mirė praėjus savaitei po palikėjos mirties. 1992 m. pavasarį jo dalį paveldėjo vaikai – L. C. ir L. M. bei jo motina S. J. Skunde pareiškėja B. M. nurodė, kad jos sutuoktinis V. M. priėmė palikimą po motinos mirties, paveldėjęs tam tikrą dalį nekilnojamojo turto, tačiau paveldėtoje namo dalyje negyveno. Kadangi jų šeima neturi vaikų, tai M. A. pasijutusi kaip gyvenamojo namo šeimininkė, paskirstė kuriais kambariais naudosis paveldėtojai, t. y. savo dukrai Jurgitai paskyrė naudotis gyvenamojo namo 1-uoju aukštu, S. J. paskyrė naudotis antruoju namo aukštu, o V. M. paskyrė naudotis tik vienu kambariu antrajame aukšte. Išskilus ginčui tarp giminaičių dėl naudojamųjų patalpų plotų, ji kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pastatais ir žemės sklypu (1997-04-15 civilinė byla). Taip pat ji kreipėsi į antstolių Darių Jonaitį dėl sprendimo vykdymo 2004-07-27, 2004-08-19 dėl sutuoktiniu V. M. priklausančių namo gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo, kuriuos, kuomet išvyksta iš jų antstolis, yra užimamos. Skunde nurodė, kad V. M. (bendrasavininkas) neturi rakto nuo namo durų spynos, todėl negali įeiti į nuosavybės teise priklausančiais patalpas. Pareiškėja skunde nurodė aplinkybę, kad 2015-2016 metais, tikslus laikas skunde nenurodytas, ji prašė namo bendraturčių, kad duotų raktą nuo durų spynos, kad galėtų įeiti apžiūrėti vyrui V. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, tačiau durų spynos rakto jei niekas nedavė. Ji atstovauja sutuoktinio V. M. interesus pagal įgaliojimą, išduotą 2013-12-03 d. (įgaliojimas išduotas trejiems metams), kuris šiai dienai yra pasibaigęs. Skunde pareiškėja B. M. nurodė, jog yra žalojamas turtas, nes ten gyvenanti S. J. sudaužė šulinio volą, name sugadino grindis, ji dažnai būna neblaivi. Kadangi namo sandėliukas, kuris priklauso nuosavybės teise sutuoktiniui V. M. yra užimtas, pageidauja, kad iš jo per 1 mėnesį būtų iškrauti daiktai, t. y. L. N. išsineštų iš jo lentas, o J. M. išsineštų daiktus, kad B. M. galėtų užsirakinti sandėliuką. Skunde pareiškėja B. M. nurodė, kad S. J. privalo sutvarkyti šulinio volą, sutuoktiniui V. M. nuosavybės teise name priklausantį kambarį išpurkšti kreida, kad būtų švaru, kadangi jis buvo apdergtas fekalijomis. Už tokius gyvenamojo namo bendrasavininkų veiksmus bendraturčio V. M. atžvilgiu, pareiškėjos nuomone, jiems turėtų būti paskirtos baudos, todėl nesutinka su Kauno APVK Kaišiadorių PK 2017-09-28 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir prašo jį panaikinti (b. l. 2-5).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į posėdį neatvyko. Apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką institucijai pranešta, skundas nagrinėtas jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Kauno AVPK Kaišiadorių PK 2017-09-28 nutarimu veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. L. nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjos B. M. pateiktą skundą (b. l. 7-8). Prie nutarimo ir teisme B. M. pateikė 2013-12-03 įgaliojimo (kopiją) (notarinio registro Nr. VL-4121) pagal kurį ji atstovauja V. M. interesus (b. l. 9), kuris yra išduotas trijų metų terminui. Šio įgaliojimo terminas pasibaigė 2016-12-03, todėl V. M. interesus turėtų atstovauti jis pats arba advokatas (advokato padėjėjas) pagal atstovavimo sutartį, arba asmuo pagal išduotą įgaliojimą, patvirtintą notaro.
Iš pateikto 2017-09-28 nutarimo matyti, kad 2017-05-02 Kauno AVPK Kaišiadorių PK buvo gautas B. M. pareiškimas dėl ankstesnių nesutarimų su giminaičiais. Pagal pareiškimą buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal LR ANK 518 str. bylos teiseną. Pareigūnas, atlikęs tyrimą pagal B. M. pareiškimą, apklausė S. J., kuri paaiškino, kad pareiškėja yra brolienė, kuri lankosi retai name, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad namas minėtu adresu nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams – J. M., kuriai priklauso 1 namo aukštas ir ūkiniai pastatai, L. M. ir L. C. priklauso po vieną kambarį 2-ajme namo aukšte, kitas kambarys priklauso V. M. Ji gyveno name apie 7 metus, savo lėšomis įsidėjo šarvuotas duris, o raktą nuo durų spynos turi jos sūnus L. N. Pastarasis šiame name gyvena L. M. leidimu, pastarajam nuosavybės teise priklausančio turto dalyje. S. J. paaiškino, kad name B. M. lankosi labai retai, pastaroji nėra prašiusi duoti namo durų spynos rakto, o jei būtų prašiusi, tai ji ranką būtų davus. Name B. M. buvo tik 1992 m., o kambarys, kuris nuosavybės teise priklauso V. M., yra užrakintas (uždėta spyna), tuo kambariu niekas nesinaudoja. Sūnus Linas sandėliuke, kuriuo turėtų naudotis M., laiko tik dujų balioną, daugiau toje patalpoje nėra sūnaus daiktų. 2017-06-14 apklausta S. J. nurodė aplinkybę, kad pati pareiškėja neatvyksta minėtu adresu.
Iš 2017-06-30 vykusios J. M. apklausos matyti, kad nuo 1999 m. ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pagal testamentą ji paveldėjo senelės V. M. ½ dalį turto, o tarp turto bendraturčių teismine tvarka nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Kadangi testamentu jai palikta ½ gyvenamojo namo, ji priestato pirmajame aukšte įsirengė dušą, kadangi naudojasi namo 1-uoju aukštu. Sužinojusi, kad ji įsirengė priestate dušą, B. M. jai pradėjo priekaištauti, prašė parduoti kambarėlį, kuriame yra įrengtas dušas. Ji nesutiko parduoti šio kambarėlio, sutiktų parduoti visą jai priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Apklausta J. M. nurodė aplinkybę, kad įėjimo durų spynos raktas nuo B. M. nėra slepiamas, ji pati neatvyksta pasiimti rakto. Taip pat nurodė aplinkybę, kad namo dalies bendrasavininkas V. M., jo sutuoktinė B. M. neprisideda prie gyvenamojo namo išlaikymo, t. y. nėra davę pinigų durų keitimui ar prisidėję prie buities dalykų. Pastarosios pareikšti priekaištai dėl sprogusių radiatorių V. M. nuosavybės dalyje yra nepagrįsti, kadangi jie susprogo dėl senumo. V. M. kambarys yra užrakintas, jame yra sudėti pastarojo daiktai.
Apklaustas L. N. 2017-07-11 parodė, kad namo bendrasavininkė B. M. (teta) nėra prašiusi jo durų spynos raktų. Ji nesilanko name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamas namas priklauso trims bendraturčiams. L. N. teigimu, jis pats savo lėšomis įdėjo duris, o durų spynos ranką ketina geranoriškai perduoti B. M., kad ši galėtu patekti į turimas patalpas.
Pagal ištirtas aplinkybes, apklausus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojus - L. N., J. M. bei ten iki 2008 m. gyvenusią S. J., Kauno AVPK Kaišiadorių PK pareigūnas – vyresnysis tyrėjas A. L. padarė išvadą, kad tyrimo metu nėra gauta objektyvių duomenų, kad S. J., J. M. ir L. N. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 518 str. ar nusikaltimo požymių, todėl atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių. Dėl šio įvykio B. M. pasiūlyta ateityje kilusius ginčus spręsti teismuose civilinio proceso tvarka (b. l. 17-19).
Pareiškėja B. M. nurodė, kad nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, tame tarpe ir jos sutuoktiniui V. M. 2012 m. nekilnojamojo turto registro duomenimis minėto nekilnojamojo turto bendraturčiai buvo J. M., L. C., L. M., S. J. ir V. M., kuriam nuosavybės teise priklauso ¼ pastato (b. l. 12-14).
Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai (šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti).
1997-04-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu su ūkio pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. M. nustatyta naudotis patalpa 1-6/3,8 kv.m, 1-8/14,85 kv.m, 1-11 (2,34 kv.m) ir ½ R-3 (14,33 kv.m.) prie galinės 3,98 m ilgio sienos, kas sudaro 35,32 kv.m. V. M. bendram naudojimui sprendimu paskirtos šios patalpos: 1-2/8,68 kv.m, 1-7/7,12 kv.m, namo laiptinėje patalpos - R-4/5,51 kv.m, R-1/3.25 kv.m, R-5/9,61 kv.m, todėl yra aišku kokiomis gyvenamojo namo patalpomis turi naudotis bendraturtis V. M. (pareiškėjos sutuoktinis). Pati B. M. pripažino aplinkybę, kad sutuoktinis V. M. ir ji minėtame name nesilanko, todėl tikėtina, jog L. N., kuris gyvena L. M. namo valdos dalyje, pakeitęs name duris, neturėjo galimybės perduoti B. M. durų spynos rakto. Akivaizdu, jog tarp nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių yra kilę ginčai dėl tam tikrų klausimų, galimai ir patalpų naudojimo, kurie turėtų būti spręstini civilinio proceso tvarka. Kauno AVPK Kaišiadorių PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. 2017-09-28 priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjos skundą yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo naikinti, o pareiškėjos skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą (bylos apskaitos Nr. 20-AR-11545) grąžinti Kauno AVPK Kaišiadorių PK, įsiteisėjus nutarčiai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.