Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2469-865/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-10-22
Bylos Nr.
A6.-2469-865/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01878-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
N. G., UAB „Trailers Export Group“
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Mykolas Remeikis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-2469-865/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01878-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. G., jo gynėjui advokatui Mykolui Remeikiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G., būdamas UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. liepos 9 d.) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „R.“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

VMI 2021 m. birželio 4 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“, kai tuo metu bendrovės įsiskolinimas siekė VMI 18 092,53 EUR.

Šiais savo veiksmais N. G., būdamas UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Rašytiniuose parodymuose ir teismo posėdyje žodžiu N. G. parodė, jog su pateiktu pareiškimu nesutinka, mano, jog pastarasis yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas, todėl yra atmestinas. Savo poziciją grindžia toliau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įmonių kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Sprendžiant iš aptarto straipsnio dispozicijos, akivaizdu, kad komentuojama teisės norma yra formuojama kaip blanketinė, tai yra, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šioje administracinio nusižengimo byloje Vadovo atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (tariamai pažeidus Pareiškėjo interesus) iš esmės kildinama iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau — JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. JANĮ nustato, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, jog juridinio asmens nemokumas — tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Pareiškėjas Vadovo kaltę grindžia tik formaliai nurodydamas, kad Vadovas pažeidė JANĮ nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pirma, Vadovo vertinimu, Pareiškėjas neturėjo teisės Teismui patekti Pareiškimo, kadangi Pareiškėjas nėra Bendrovės kreditorius. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, jog bankroto proceso tikslas — per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Taigi, dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso, teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto byla Bendrovei buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2383-430/2021, kuri įsiteisėjo 2021-08-16. Šio atsiliepimo pateikimo dienai, Pareiškėjo žiniomis, Bendrovės nemokumo administratorius vis dar tikrina Bendrovės kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumą ir Bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nėra pateiktas administratoriaus neginčijamų kreditorinių reikalavimų sąrašas tvirtinimui. Bendrovės bankroto byloje taip pat nėra priimta jokiu nutarčių dėl Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo. Juridinio asmens kreditorius visas kreditoriaus teises ir pareigas įgyja tik bankroto bylą nagrinėjančiam teismui jo reikalavimą patvirtinus įsiteisėjusia nutartimi, todėl Pareiškėjas nei pareiškimo pateikimo dieną, nei šio atsiliepimo pateikimo dieną nebuvo ir nėra Bendrovės kreditoriumi, todėl teisės tokio pareiškimo teikti neturėjo. Antra, nagrinėjamoje administracinėje byloje itin didelę reikšmę turi ne tik Pareiškėjo buvimas pilnateisiu Bendrovės kreditoriumi, bet ir pastarojo kreditorinio reikalavimo dydis. Kaip jau minėta šiame atsiliepime, JANĮ yra numatyta, jog juridinio asmens nemokumas — tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, todėl byloje turėtų būti vertinama ir Bendrovės finansinė padėtis bei nustatinėjamas jos nemokumo momentas, tačiau kadangi Bendrovės nemokumo byloje net nėra patvirtintas Pareiškėjo finansinis reikalavimas, lygiai kaip ir nėra jokių kitų duomenų apie galimus Bendrovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams, to padaryti neįmanoma. Trečia, Vadovas siekia informuoti gerbiamą Teismą, jog dar 2019 metais administracinėn atsakomybėn traukiamas Vadovas ir susitarė tiek dėl Bendrovės kontrolinio akcijų paketo, tiek dėl juridinio asmens vadovo pozicijos perleidimo. Vadovas ne kartą ragino atsakingus asmenis faktiškai Bendrovėje įvykusius pokyčius formalizuoti, tačiau dėl pasaulinės pandemijos sutrikus ne tik privačių juridinių asmenų, tačiau ir valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų veiklai, nebuvo galimybių formalizuoti tarp šalių įvykusių sandorių. Galiausiai, 2021-12-14 tarp Vadovo ir jam nurodyto asmens — R. P. — buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (pridedama), pagal kurią buvo realizuotas jau seniai pasiektas ir faktiškai įvykęs bei įgyvendintas šalių susitarimas — Vadovas perleido vadovavimą Bendrovei tretiesiems asmenims. Apie tai, jog N. G. kaip Bendrovės vadovas nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, pastarajam tapo žinoma tik 2021 m. rudenį, kuomet iš Bendrovės nemokumo administratorės buvo gautas pranešimas apie Bendrovei iškeltą bankroto bylą. Pardavus Bendrovės akcijas, Vadovas kartu perdavė ir visus dokumentus, duomenis ir informaciją, reikalingus Bendrovės veiklai vykdyti, įskaitant, tačiau neapsiribojant, ir prisijungimus prie Bendrovės internetinės bankininkystės. Ketvirta, Pareiškėjas savo pareiškime nurodo, jog Bendrovė „ilgą laiką nebuvo pajėgi atsiskaityti su VMI prie FM“, taip pat akcentuoja, jog „Bendrovė nuo 2020-07-10 nesugebėjo atsiskaityti su kreditore“, tačiau į administracinę bylą paties Pareiškėjo pateikti duomenys atskleidžia, jog iki visi iki 2021-03-18 pateikti nurodymai nurašyti mokestine nepriemoka buvo pilnai įvykdyti. Bendrovė nebuvo pajėgi įvykdyti tik nuo 2021-03-18 išduotų nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką, o jau po kelių mėnesių Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, todėl Vadovui nėra iki galo suprantama, apie kokį „ilgą laiką“ savo pareiškime kalba Pareiškėjas. Apibendrinant, Vadovo vertinimu Pareiškėjas neanalizavo ir nenustatinėjo nei objektyviosios, nei subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių, t. y. iš Pareiškimo ir prie jo pateiktų dokumentų nėra įmanoma nustatyti nei Bendrovės nemokumo fakto ir tapimo nemokia momento, nei Vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento, nei tyčios atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose. Dar daugiau: Pareiškėjas net nėra laikytinas tinkama šalimi šioje administracinio nusižengimo byloje, kadangi nebūdamas Bendrovės kreditoriumi, tokio pareiškimo net neturėjo teisės pateikti. Dėl to prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atmesti ir baudos jam neskirti, taip pat prašoma N. G. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 600 Eur (pridėta sąskaita- faktūra).

Papildomai teismo posėdyje N. G. parodė, jog kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažįsta, 2019 m. su pirkėjais buvo sutarę, kad jie įmonę UAB „R.“ pirks. Paprasčiausiai ta savininkė, kurios vardu turėjo įmonę UAB „R.“ registruoti, tai ji sirgo, tai jis, N. G., 2020 m. sirgo, tai vis tas įmonės pardavimas nusikėlė. O jie kaip ir pirko, ir jiems buvo aktualu, kad įmonė UAB „R.“ senai gyvuojanti ir jie kai pradėjo įmonės veiklą vystyti – krovinių gabenimą, tai jis, N. G., kai sudarė su jais sutartį, tai net nežinojo, kad jie dar nepersiformino ant savęs dokumentų, kad jie įmonę nupirkę. Kai jie pas notarą nupirko, kad jie nesusitvarkė dokumentų po to, kad įmonė UAB „R.“ yra jų. 2019 m. ir 2020 m. jo, N. G. vardas buvo, kaip UAB „R.“ direktoriaus, tik jie, kur logistikos paslaugas atliko, aišku naudojo jo, N. G., vardą ir pavardę, bet buvo susirašę su jais sutartį, kad jie įmonę pirks. Jis, N. G., tik žiūrėjo, kad nebūtų įmonėje UAB „R.“ skolų, o jo vardas kaip minėtos įmonės UAB „R.“ direktoriaus buvo registruotas Registrų centre. Įmonę UAB „R.“ jis pirko 2015 m, o 2020 m. ją pardavė per notarą. Taip, visą tą laiką buvo įmonės direktorius. Jo įmonės UAB „R.“ veikla buvo automobilių remontas ir pardavinėjo vieną kitą automobilį. Iš tos veiklos pelnas buvo minimalus, kadangi dirbo vienas, servisas nedidelis, didelio pelno nepadarysi. Buhalterinę apskaitą tvarkė R. P.. ji buvo samdoma įmonės UAB „R.“ buhalterė. Įmonėje UAB „R.“ dirbo dviese. Įmonę UAB „R.“, kai pardavė, jis galvojo, kad jie senai susitvarkę įmonės UAB „R.“ dokumentus savo vardu. Kai buvo susitikęs, pasiklausė pirkėjų, ar buvo Registrų centre, ar tvarkė dokumentus. Pradžioje sakė, taip tvarkėsi, paskui kažko laukė, paskui nauja savininkė susirgo, negalėjo susitvarkyti pabaigti. Jis, N. G., realiai net nežinojo, kad jie neturi susitvarkę įmonės UAB „R.“ dokumentų ant savęs, kol negavo laiško, kad yra keliama įmonei UAB „R.“ bankroto byla. Notarinė sutartis dėl įmonės UAB „R.“ pardavimo buvo pasirašyta 2020 gruodžio mėn., nes prieš tai jis, N. G., pats gulėjo ligoninėje virš mėnesio laiko, dar prieš tai pirkėja gulėjo ligoninėje. Nuo 2020 m. liepos 9 d. susidarė mokestinė nepriemoka, o kai pridavė preliminarią deklaraciją, pagal tai sakė yra skaičiuojama, kai jis, N. G., klausė VMI, nes šiuo momentu VMI iškėlė įmonei UAB „R.“ bankroto bylą. Su bankroto administratore jis bendravo, netgi davė visus dokumentus už 2019 m. ir 2020 m. kitai buhalterei, kad peržiūrėtų, ar ten viskas suvesta teisingai, nes ten yra tik preliminariai paskaičiuotas PVM pagal, ką ir yra skaičiuojamos tos pinigų sumos. Naujieji minėtos įmonės UAB „R.“ pirkėjai vykdė logistikos veiklą, tai yra Artūras ir Mindaugas, su kuriais buvo sutarta, kad jie perka įmonę Sąskaitas klientams išrašinėjo M. L. ir A. P.. Taip, šie asmenys jo, N. G., vardu teikė logistikos paslaugas. Jų sąskaitų dydžiai jam, N. G., nebuvo žinomi. Taip, pats asmeniškai toje įmonėje UAB „R.“ jis vykdė serviso veiklą. Dėl sąskaitų savo klientams - jis pats Mindaugui ir Artūrui nusiųsdavau duomenis, arba paskambindavo pasakyti, kam išrašyti iš jo, N. G., klientų sąskaitą. Pasakydavo kokią sumą, ir jie išrašydavo, atsiųsdavo jam, N. G., el. paštu, o jis persiųsdavo klientams. Iš VMI iki 2021 m. buvo gautas tik iš Kauno pranešimas, klausė dėl duomenų, nes nebuvo pateikta. Tai buvo klausta ir jis, N. G., pateikė naujų savininkų duomenis ir jie sakė susisieks su naujais savininkais. Tas pranešimas buvo 2021 m. pradžioje, kai reikėjo už 2020 m. reikėjo pateikinėti. Daugiau nieko nėra gavęs iš VMI. Dokumentaliai buhalterė jį, N. G., atleido 2020 m. gruodį iš UAB „R.“ direktoriaus pareigų, sutarties sudarymo dieną. Nuo 2019 m. kovo buvo su naujais įmonės UAB „R.“ pirkėjais sutarimas, kad jie pirks įmonę ir jie pradėjo vykdyti logistikos veiklą. Jie 2019 m. ir 2020 m. išrašinėjo sąskaitas. Jie pateikinėjo buhalterei Rasai sąskaitas, turėjo bent pateikinėti jų išrašomas ir taip toliau.

Teismo nustatytos aplinkybės

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „R.“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, kai VMI kreipėsi į teismą dėl UAB „R.“ bankroto iškėlimo, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 18 092,53 EUR. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 8 d. duomenimis UAB „R.“ mokestinė nepriemoka - 19 992,65 EUR. Dėl to neteisus asmuo, t.y. N. G. ir jo advokatas, jog VMI nėra minėtos įmonės kreditorė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo atliekami skolos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesta/išieškota 2 587,19 EUR. (VMI pareiškimo duomenys).

Pažymėįtina, jog Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už du metus. VĮ „Registrų centro“ duomenimis nekilnojamojo turto Bendrovė neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu nėra registruoto transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas (paskutinis darbuotojas atleistas 2020 m. gruodžio 15 d.), skola Valstybinio socialinio draudimo fondui 0,56 EUR. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdoma viena išieškojimo byla.

Kaip nurodyta, esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad UAB „R.“ skola VMI yra 19 992,65 EUR. Bendrovė taip pat skolinga SODROS biudžetui 0,56 EUR. Teismas iškeldamas bankroto bylą, padarė išvadą, kad UAB „R.“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, įsiskolinimai viršija jos turtą.

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad N. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „R.“ turto paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas N. G. įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą tik 2021 m. birželio 4 d. inicijavo VMI.

Minėta, kad UAB „R.“ vadovas nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo N. G., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau N. G. ignoravo Bendrovės nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Taigi N. G. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 EUR.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „R.“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nieko nedarė, kad įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti N. G. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, jo paties žodžiais ir SODROS duomenimis vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaikus, byloje duomenų apie teistumą ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus nėra. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta N. G. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (1 400 EUR) minimalus. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti N. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė