Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-08 · Administracinė byla Nr. I-3613-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-08
Bylos Nr.
I-3613-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02047-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3613-596/2015(Proceso Nr. 3-61-3-02047-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-03-25 sprendimą Nr. 1D-2405(11); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 12 306,72 Lt (piniginė išraiška eurais – 3 564 Eur) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. taikymo. Nurodo, kad jam nuo 1998-05-01 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Mano, kad valstybinė pensija jam perskaičiuojama nepagrįstai, pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus principus. Pareiškėjas 2014-03-13 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, prašydamas apskaičiuoti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir ją išmokėti. VRM 2014-03-25 sprendime nurodė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31, pateikė pažymą apie susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką. Dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 susidarė 12 306,72 Lt (3 564 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 1-9).

Pareiškėjas 2015-06-25 teismui pateiktame prašyme nurodė, kad palaiko skundą neatsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimą (b. l. 57-58).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, (toliau – ir Lietuvos valstybė) ir VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, nuo 2014-01-01 pareiškėjui mokama paskirto dydžio valstybinė pensija. Pažymėjo, kad valstybinių pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas buvo galimas, jo nuostatos nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (b. l. 33-34).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2014-04-03 nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos paduoti (b. l. 15-16).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui V. G. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1998-05-29 išvada Nr. 14463 nuo 1998-05-01 neterminuotai buvo paskirta 965,42 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 pareiškėjui nuo 2004-05-01 nuspręsta mokėti 1 057,33 Lt dydžio valstybinę pensiją (b. l. 22), kuri nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas ir mokama sumažinta, dėl to per ginčijamą laikotarpį, t. y. nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 susidarė 12 306,72 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 31-32).

Pareiškėjas su prašymu 2013-10-28 (gautu 2013-11-04) kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prašydamas pateikti duomenis apie sumažintos valstybinės pensijos dydį bei išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 23).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2013-11-14 sprendime Nr. 1D-10157 (11) nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, todėl išmokėti susidariusios nepriemokos neturi pagrindo (b. l. 24-25).

Pareiškėjas su prašymu 2014-03-13 (gautu 2014-03-18) kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prašydamas pateikti duomenis apie sumažintos valstybinės pensijos dydį bei išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 28).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2014-03-25 sprendime Nr. 1D-2405 (11) nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, todėl išmokėti susidariusios nepriemokos neturi pagrindo (b. l. 29-30).

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 bei VRM 2014-03-25 sprendimo Nr. 1D-2405(11), kuriuo atsisakyta išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kaip matyti iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-21 pažymos Nr. 11DP(P)-1696 apie pareiškėjo valstybinės pensijos dydį 2010–2013 m., pareiškėjui valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, dėl to susidarė 12 306,72 Lt (3 564,27 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 31-32).

Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20, 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014-03-25 sprendimą Nr. 1D-2405(11).

Bylos medžiaga nustatyta, kad VRM ginčijamame sprendime, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas ir vykdomas iki 2013-12-31, todėl išmokėti susidariusios nepriemokos neturi pagrindo (b. l. 29-30). Pažymėtina, kad VRM, apskaičiuodama pareiškėjo valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, VRM veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamas VRM 2014-03-25 sprendimas Nr. 1D-2405 (11) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėJolita RasiukevičienėHalina Zaikauskaitė