Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus bei nuteistojo M. L. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

E. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. J., tačiau dėl jo nuosprendis yra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo E. S. ir jo gynėjo bei nuteistojo M. L. gynėjo apeliacinius skundus dalyje dėl E. S. ir M. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. ir E. S. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: jie veikdami kartu su D. A. iki 2007 m. liepos 12 d. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo 26 003,64 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tai yra, D. A. laikotarpiu iki 2007 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 10 kg miltelių, turinčių psichotropinių medžiagų - metamfetamino, M. L. laikotarpiu iki 2007 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijus 16 003,64 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdami grupe su D. A., 2007 m. liepos 13 d. apie 12.00 val. neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pastato Nr. 350, esančio (duomenys neskelbtini), iki garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), kur šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2007 m. liepos 14 d. 11.05 val. kol ši psichotropinė medžiaga – 26003,64 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 12 932,800 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuotos 27 bespalvės plastikinės plėvelės paketuose apvyniotuose rudos spalvos plastikine juosta, buvo rastos ir paimtos kratos metu.

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu M. L. yra nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl šių M. L. padarytų nusikalstamų veikų byla nenagrinėjama (netikrinama), nes šioje dalyje M. L. nuosprendis yra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartis).

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Jis jam inkriminuoto nusikaltimo nedarė, nesikėsino jį daryti ir nusikaltimo padaryme nebendrininkavo ir yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą remiantis tik prielaidomis. Nuteistasis teigia, jog skundžiamame teismo nuosprendyje netiksliai užfiksuoti jo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Parodymų esmė nuosprendyje išdėstyta taip, lyg jis kažkokiu tai būdu iš anksto būtų žinojęs apie nusikalstamą veiką. Tačiau jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nuosekliai parodė, jog nei jis vienas, nei grupe su kitais asmenimis, tarp jų ir su D. A. ir M. L., niekada jokių narkotinių medžiagų neįgijo (nei turėdamas tikslą jas realizuoti, nei kitokiu tikslu), negabeno ir jų niekur nelaikė. Jis nežinojo, kad bus vykdomas nusikaltimas. 2007 m. liepos 13 d. jis su M. L. buvo garaže Nr. 16, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau į tą garažą jokių narkotinių medžiagų negabeno, jame buvo D. A. ir M. L. kvietimu vartoti narkotines medžiagas, tai garaže ir darė. Garaže D. A. rodė ir jis (E. S.) matė daug narkotinių medžiagų. D. A. sakė, kad tuos narkotikus reikės gabenti į užsienį, po to D. A. kažkur išvažiavo, o jis M. L. pasakė, kad asmeniškai su tomis narkotinėmis medžiagomis nieko nedarys. Garaže jis užtruko ilgesnį laiką, t. y. apie porą valandų, nes parūkius „žolės“, kurią vartojo pirmą kartą gyvenime, jam pasidarė bloga. Po to, iš garažo su M. L. išėjo. Šiuos jo parodymus patvirtino nuteistasis M. L., kurio parodymų esmė skundžiamame nuosprendyje taip pat perteikta netiksliai. Nuteistasis D. J. apie jo veiksmus nieko neparodė, nurodydamas, kad jam apie tai nieko nežinoma. Todėl jo nuosprendis grindžiamas iš esmės tik D. A., kuris yra miręs, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Apelianto manymu, D. A. parodymai negali būti pagrindu pripažinti jį kaltu, nes vertinant asmens parodymus, būtina įvertinti ir jo asmenį charakterizuojančią medžiagą. D. A. praeityje buvo padaręs ne vieną tyčinį nusikaltimą ir buvo ne kartą teistas, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje nustatyta, jog D. A. vykdė nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtu įgijimu, gabenimu, laikymu, ir visa tai darė turėdamas tikslą narkotines medžiagas realizuoti kitiems asmenims. Šias aplinkybes, be paties D. A. parodymų, patvirtina byloje surinkti neginčijami duomenys apie tai, jog D. A. valdė garažą, kuriame aptiktas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, jis vienas tame garaže lankėsi. Operatyvinėmis priemonėmis nustatyta, kad visa nusikalstama D. A. veikla truko gana ilgą laiką, iki kratos garaže, kol jame buvo aptiktas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Be to, kratos tame garaže bei įvykio vietos apžiūros metu nustatyta ir aplinkybė, kad D. A. garaže dar ir augino daug augalų, iš kurių galima pagaminti narkotines medžiagas. Kadangi D. A. charakteristika nekelia pasitikėjimo, todėl jo parodymais galima būtų remtis tik tuo atveju, jeigu jų ne tik nepaneigtų kiti bylos duomenys, bet dar ir būtų neginčijamų juos patvirtinančių duomenų. Tokių duomenų, apelianto manymu, nėra. Svarbią D. A. parodymų dalį paneigė liudytojai M. B. ir V. V., kurių parodymų teismas visiškai nevertino. Pagal D. A. parodymus M. B. ir V. V. vykdė nusikalstamas veikas, susijusias su nusikalstamu narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, gabenimu, realizavimu, tačiau liudytojai M. B. bei V. V. šiuos D. A. parodymus kategoriškai paneigė. Šių D. A. parodymų dalies nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys. Minėti liudytojai nebuvo teisti už tokias nusikalstamas veikas ir su jais neatliekami jokie ikiteisminiai tyrimai. Be to, apelianto manymu, vertinant D. A. parodymus atsižvelgtina ir į tai, kad nors pastarasis buvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, netrukus po to, kai jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui kaltinančius apeliantą parodymus, jam buvo sušvelninta kardomoji priemonė ir jis iš suėmimo buvo paleistas. Teismo posėdyje 2009-01-09 apklaustas kaip liudytojas pareigūnas T. M. parodė, jog būtent D. A. parodymai sąlygojo kardomosios priemonės jam sušvelninimą. Todėl nuteistasis mano, kad D. A. buvo paleistas į laisvę už tai, kad jį (apeliantą) apkalbėjo.

Apelianto manymu, jo kaltės nepatvirtina ir byloje atlikti specialistų ir ekspertų tyrimai. Nei vieno iš daugybės byloje atliktų tyrimų metu negauta duomenų, kurie patvirtintų, jog jis turėjo bent kokį kontaktą su garaže kratos metu surastomis ir paimtomis narkotinėmis medžiagomis. Šiame kontekste svarbios yra specialistų išvados: Nr. 140-(3l29)-lS1-7998, Nr. J40-(7776)-TSI-7915, Nr. 140-(3130)-ISl-7899, Nr. 140-(7468)-IS1-7700, Nr. 140-(7217)-IS1-3209, Nr. 140-(7467)-IS1-5236, Nr. 20-IS1-831, kurios paneigia jo (apelianto) kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir patvirtina jo nuoseklius parodymus.

Apeliantas pažymi, kad jis, kaip asmuo 2007-07-13 buvęs garaže Nr. 16, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinomas nuo tos pačios ar sekančios (2007-07-14) dienos, nes byloje nustatyta, kad įėjimo į garažą durys buvo slapta kamera pareigūnų filmuojamos, be to, D. A. dar 2007-10-04 apklausoje nurodė jo (apelianto) vardą bei pavardę, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo nesulaikė, jis buvo sulaikytas tik 2008-04-02. Todėl apeliantas mano, kad ir nuo 2007-07-13 iki 2008-04-02 vykdytas slaptas operatyvinis jo stebėjimas nepatvirtino jo sąsajos su narkotinėmis medžiagomis.

Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje įrodymai išvardinti tik formaliai, teismas jų neanalizavo ir savo išvadas dėl jo (apelianto) grindė tik deklaratyviais argumentais. Mano, kad baudžiamasis procesas iš esmės buvo vilkinamas, nes užtruko nepagristai bei neteisėtai labai ilgai, todėl jis labai ilgą laikotarpį buvo izoliuotas nuo visuomenės.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neįsigilino į jo pagrįstą gynybos poziciją ir byloje surinktus jo kaltę paneigiančius įrodymus. Skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyto išaiškinimo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nuteistasis mano, kad šioje byloje galėtų būti sprendžiamas tik jo atsakomybės klausimas pagal BK 238 straipsnį (nepranešimas apie nusikaltimą), tačiau toks kaltinimas jam inkriminuotas nebuvo. Jis iš anksto nežinojo apie tai, ką vėliau pamatė minėtame garaže, o pranešti teisėsaugai apie tai, ką matė garaže, bijojo dėl galimo kitų asmenų susidorojimo su juo.

Nuteistojo E. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. S. išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neįrodžius, kad E.S. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad E. S. nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino byloje surinktų E. S. kaltę paneigiančių duomenų, o skundžiamą nuosprendį pagrindė prielaidomis.

Nuteistojo E. S. gynėjas savo apeliaciniame skunde nurodo analogiškus, kaip ir apeliantas nuteistasis E. S., nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu motyvus ir argumentus.

Apeliantas, ginčydamas nuteistojo E. S. kaltę, papildomai nurodo, jog net ir įtariamojo D. A. parodymai, kuriuose jis kaltino E. S. „pakavus“ garaže narkotines medžiagas, negali būti pagrindu E. S. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes D. A. neparodė, jog E. S. asmeniškai būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir tokių jo veiksmų nedetalizavo. Be to, D. A. garaže su M. L. ir E. S. kartu nebuvo, todėl jis negalėjo matyti, ką E. S. darė garaže, atsisakė ar neatsisakė pakuoti narkotikus.

Be to, apeliantas nurodo, jog aplinkybę, kad E. S. nuosprendis yra nepagrįstas ir jo kaltė neįrodyta, patvirtina tai, jog E. S. buvo pateiktas prieštaringas, abstraktus, jo gynybos teises pažeidžiantis, neindividualizuotas kaltinimas, kuris buvo paredaguotas teisme.

Nuteistojo M. L. gynėjas apeliacinius skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, perkvalifikuoti M. L. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 238 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis pagrįstas tik iš dalies, bylos duomenys neleidžia daryti kategorišką išvadą, kad M. L. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsiranda tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas M. L. veikoje nustatė du minėto nusikaltimo objektyviajai pusei būdingus požymius - neteisėtą įgijimą bei laikymą. Apelianto manymu, teismas turėjo aiškiai nustatyti kada, iš ko ir kaip M. L. įgijo metamfetaminą. Šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje neatskleistos. Nors iš ikiteisminio tyrimo metu duotų M. L. parodymų lyg ir būtų galima manyti, kad jis prisidėjo prie metamfetamino įgijimo, tačiau teisme M. L. anksčiau pateiktą versiją paneigė ir tokia jo teisme pateikta versija liko nepaneigta. Priešingai, D. A. ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie tai, jog jis pats paėmė sportinį krepšį, kurį atidavė M. L. prie pastarojo namų. Kitą dieną M. L., pasak D. A., tą krepšį kažkur nuvežė. Apie tai, ką nuteistasis vežė sportiniame krepšyje, D. A. taip ir nepaaiškino, nes tariamai nežiūrėjo, kas yra krepšyje. Analogiškai D. A. kalbėjo ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Gynėjo nuomone, iš tokių parodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. L. įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Šios aplinkybės nepatvirtina ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas, kuriame rašoma, jog D. A. 2007-07-12 20.52 val. paėmė iš automobilio du pilnus polietileninius maišelius ir nunešė juos į garažą. Palyginus šią informaciją su garaže atliktos kratos protokole esančiais duomenimis, darytina išvada, kad būtent tuose maišuose ir buvo psichotropinės medžiagos. Šios aplinkybės nepaneigia ir kitame techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole esanti informacija, pagal kurią 2007-07-13 E. S. iš automobilio bagažinės iškelia lagaminą, o D. A. vienas jį įneša į garažą. Nors protokolo autorius, peržiūrėjęs įrašą, daro išvadą, jog lagaminas yra kažko prikrautas, tačiau susipažinus su tuo pačiu vaizdo įrašu teisiamajame posėdyje, tokia išvada atrodo niekuo neparemta, nes nesimato, kad lagaminas būtų sunkus. Faktas, jog nustatyta, kad lagamine yra psichotropinės medžiagos pėdsakai, liudija tik tai, jog tame lagamine kažkada buvo laikomos tokios medžiagos, tačiau jis neįrodo, kad metamfetaminas buvo atgabentas būtent 2007-07-13 ar kad tai padarė M. L.. Teismas nuosprendyje taip pat netvirtina, kad nuteistasis psichotropines medžiagas įgijo ir gabeno. Nenustatyta, kad tai M. L. lagaminas. Tai, jog M. L. įgijo psichotropines medžiagas nepatvirtina ir tyrimą atlikusio policijos darbuotojo parodymai. Liudytojas T. M. teisme parodė, kad buvo vykdomas operatyvinis tyrimas dėl D. A. nusikalstamos veiklos, todėl nuo 2007 m. gegužės mėnesio buvo stebimas garažas (duomenys neskelbtini). E. S. su M. L. pastebėti tik vienintelį kartą, ir tai užfiksuota vaizdo įrašuose. Tas vienintelis kartas buvo tada, kai D. A. atvežė M. L. bei E. S. į minėtą garažą. Be to, tam, kad įgyti tokį kiekį psichotropinės medžiagos, reikalingos piniginės lėšos, o byloje nėra duomenų, kad M. L. turėjo pinigų. Priešingai, susigundęs palyginus nedideliu atlygiu, jis ketino rizikuoti ir gabenti amfetaminą į užsienį.

Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) kasacine byla Nr. 2K-P-218/2009, teigia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymą, privalėjo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

Apelianto nuomone, vertinant šios bylos medžiagą, teismas negalėjo besąlygiškai konstatuoti, kad M. L. laikė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Iš M. L. parodymų negalima daryti išvadą, kad jis laikė garaže labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Apeliantas neabejoja, jog D. A. garaže iš tikrųjų laikė kratos metu rastąsias psichotropines medžiagas, nes jis nuomavosi garažą, jis atvežė į tą garažą psichotropines medžiagas. O M. L. tame garaže atsirado tik tada, kai reikėjo supakuoti metamfetaminą taip, kad galima būtų jį gabenti į užsienį. Apie tai, kad D. A. psichotropines medžiagas laiko būtent tame garaže, anksčiau M. L. nebuvo žinoma. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. aiškino, jog M. L. su E. S. garaže turėjo metamfetaminą pakuoti į jo nurodyto dydžio paketus naudodami ten buvusį presą. Parodęs, kaip tą reikėtų daryti, pats tuo metu iš garažo išvažiavo. Tai rodo, kad D. A. nematė, ar nuteistieji pakavo psichotropines medžiagas. Kitą dieną jis atvažiavo į garažą pažiūrėti kaip buvo supakuotas metamfetaminas, tačiau to padaryti nespėjo, nes buvo sulaikytas. Šios aplinkybės, apelianto manymu, liudija, jog byloje nėra patikimų duomenų, paneigiančių M. L. bei E. S. parodymus, kad jie išsigando ir neįvykdė D. A. nurodymo. Nepaneigia minėtų nuteistųjų parodymų ir faktas, jog psichotropines medžiagas policijos pareigūnai rado lyg ir supakuotas. M. L. teigė, kad metamfetaminą reikėjo perpakuoti ir šis jo teiginys teisme nebuvo paneigtas. D. A. ikiteisminio tyrimo metu apie tokias aplinkybes apklausiamas nebuvo, o apklausti jį teisme ir išsiaiškinti, ar psichotropines medžiagas jis į garažą atvežė kažkaip supakuotas, ar iš tikrųjų metamfetaminą reikėjo supakuoti kitaip, nebuvo galimybių dėl objektyvių priežasčių. Šiuos M. L. teiginius patvirtino nuteistasis E. S. M. L. versijai neprieštarauja ir faktas, kad pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2008-10-15 išvadą Nr. 140(3130)-IS1-7899 žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant respiratoriaus (mėginys Nr. 17), vienkartinių pirštinių Nr. 1-4, 6, 7, 9, 15, genotipas sutampa su M. L. genotipu, nes M. L. neneigė, kad buvo su pirštinėm ir užsidėjęs respiratorių. Tačiau tvirtino, jog metamfetamino pagal D. A. nurodymus nepakavo, daryti nusikalstamą veiką atsisakė (BK 23 straipsnis). Iš nuteistųjų M. L. ir E. S. parodymų galima manyti, kad kliūčių daryti nusikaltimą nebuvo, tačiau iš baimės jie atsisakė tęsti nusikalstamą veiką. Taigi abu bendrininkai nepadarė to, kas buvo sumanyta. Šiuo atveju atsisakymo daryti nusikaltimą motyvas neturi reikšmės. Gynėjo nuomone, toje situacijoje, kurioje atsidūrė M. L., negalima būtų spręsti, kad jo veiksmuose yra rengimosi padaryti labai sunkų nusikaltimą požymiai, nes nei jis išnuomojo garažą, nei jis įgijo ar atvežė psichotropines medžiagas, nei jis gavo metamfetamino pakavimui reikalingas medžiagas bei priemones. Jis tik atvyko ir kurį laiką buvo patalpoje, kurioje buvo laikomas labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis. Tai, kad M. L. suprato, kad garaže laikomas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, žinojo, kam jos priklauso, žinojo, jog jos turi būti išgabentos iš Lietuvos, rodo, jog M. L. žinojo apie daromą labai sunkų nusikaltimą, tačiau apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai, nors kliūčių tą padaryti nebuvo. Todėl M. L. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 238 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto manymu, teismas be pagrindo nesvarstė galimybės taikyti M. L. BK 81 straipsnio nuostatų. M. L. gimė (duomenys neskelbtini), o BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta 2007-07-14, t. y. tuo metu, kai nuteistajam buvo suėję 18 metų ir nepilni 2 mėnesiai. Todėl, apelianto manymu, yra pagrindas manyti, jog M. L. socialinė branda prilygo nepilnamečio brandai. M. L. veiksmus įtakojo pilnametis, turintis pakankamai didelę patirtį narkotikų versle asmuo, kuris duodamas narkotines bei psichotropines medžiagas praktiškai vaikui, palenkė pastarąjį dalyvauti nusikalstamoje veikloje. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog M.L. anksčiau nebuvo nusikaltęs ar teistas, jog jo veiksmai nesukėlė sunkių padarinių, kad jo namuose rastas metamfetamino kiekis tik neženkliai viršija ribą, nuo kurios laikoma, jog psichotropinės medžiagos kiekis yra didelis, kad jo padarytos veikos demonstruoja asmenybės nebrandumą, gynėjas daro išvadą, jog jo ginamajam galima taikyti nepilnamečiams skirtas lengvatas, nes nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas M. L. atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 28 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nuteistojo E. S. ir jo gynėjo bei nuteistųjų M. L. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, priėmė nuosprendį, kuriuo pakeitė Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį: panaikino nuosprendžio dalį dėl M. L. ir E. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą labai didelio kiekio (12 932,8) metanfetamino įgijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis. Kitą apygardos teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendis dėl M. L. ir E. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikino dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinėje nutartyje nurodoma, jog iš naujo apeliacine tvarka nagrinėtina (tikrintina) bylos dalis dėl E. S. ir M. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (pagal nuteistojo E. S. bei jo gynėjo ir nuteistojo M. L. gynėjo apeliacinius skundus).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iš naujo nagrinėjant bylos dalį dėl E. S. ir M. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, nuteistasis M. L. ir jo gynėja prašė gynėjo advokato R.Girdziušo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė visus nuteistųjų ir gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl E. S. ir M. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį naikintina dėl BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytų baudžiamojo proceso įstatymo esminių pažeidimų ir priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais.

Apeliacine tvarka tikrinama apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl E. S. ir M. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį surašyta nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstytų reikalavimų. Šiame įstatyme nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Tai yra esminės aplinkybės, pagal kurias nustatomos konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamame BK specialiosios dalies straipsnyje, sudėties buvimas ar nebuvimas. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Dėl to nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės teismo nuosprendyje turi būti išdėstytos tiksliai, aiškiai, nurodant visa, kas reikšminga nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui. Jei byloje yra keli kaltinamieji, dalyvavę tų pačių nusikalstamų veikų padaryme, jų veiksmai turi būti individualizuoti nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t.y. aprašyti taip, kad nekiltų abejonių, kokią konkrečią veiką padarė kiekvienas iš jų, o tuo atveju, jei buvo bendrininkavimas (BK 24, 25 straipsniai), - atskleistas ir bendrininkavimo turinys.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. ir M. L. buvo kaltinami ir apygardos teismas, aprašydamas E.S. ir M. L. pripažinta įrodyta nusikalstamą veiką, nurodė: E. S. ir M. L. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: veikdami kartu su D. A., iki 2007 m. liepos 12 d., ikiteisminio tyrimo bei teismo nenustatytoje vietoje ir nenustatyto asmens įgijo 26 003,64 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos metamfetamino, t. y. D. A. laikotarpiu iki 2007 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 10 kg miltelių, turinčių psichotropinių medžiagų – metamfetamino, M. L. laikotarpiu iki 2007 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijus 16 003,64 g miltelių savo sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdami grupe su D. A., 2007 m. liepos 13 d. apie 12,00 val., neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pastato Nr. 350, esančio (duomenys neskelbtini), iki garažo Nr.16, esančio (duomenys neskelbtini), kur šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2007 m. liepos 14 d. 11.05 val., kai psichotropinė medžiaga – 26 03,64 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 12 932,8 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuotos 27 bespalvės plastikinės plėvelės paketuose, apvyniotuose rudos spalvos plastikine juosta, buvo rastos ir paimtos kratos metu.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ir kitokį labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Šiame įstatyme nurodytos kelios alternatyvios, savarankiškos veikos. Apygardos teismo nuosprendyje nebuvo aiškiai nustatyti ir tiksliai atskleisti E. S. ir M. L. veiksmai, kuriais buvo realizuota atitinkama nusikalstamos veikos sudėtis (sudėtys) ir kurie yra numatyti BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje (psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas). Pagal apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas liko neaišku, kam inkriminuoti neteisėti psichotropinių medžiagų gabenimo veiksmai, kokioje apimtyje nustatytas E. S., M. L. ir D. A. bendrininkavimas, neindividualizuoti E. S. veiksmai įgyjant psichotropines medžiagas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pirmiausia išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų teismas taip pat nesilaikė.

Apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardino teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, tačiau jų iš esmės neanalizavo ir darydamas išvadas dėl E. S. ir M. L. inkriminuotų veikų įrodytumo bei kvalifikavimo aiškiai nenustatė ir tiksliai neatskleidė E. S. ir M.L. atliktų nusikalstamų veiksmų ir tik apibendrintai nurodė, kad jie veikdami kartu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 12 932,8 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir ši jų veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuosprendyje teismas detalizavo tik neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo faktą, tačiau nuosprendyje iš nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad psichotropinė medžiaga buvo įgyta per du kartus ir 2007 m. liepos 13 d. apie 12 val. buvo neteisėtai gabenama automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pastato Nr. 350, esančio (duomenys neskelbtini), iki garažo Nr.16, esančio (duomenys neskelbtini) (ir ten neteisėtai laikyta iki 2007 m. liepos 14 d. 11.05 val.).

Apygardos teismas nuosprendyje, kaip jau minėta, detalizavo tik neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo faktą ir padarė išvadą, kad surinktais įrodymais yra įrodyta, jog E. S. ir M. L. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas. Tačiau teismas nesukonkretino kaltinamajame akte nurodytų kitų veikos turinį apibūdinančių faktinių aplinkybių – dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, - neišdėstė ir neanalizavo šias aplinkybes įrodančių įrodymų bei nepadarė jokių, nei kaltinančių nei teisinančių, išvadų dėl E. S. ir M. L. kaltės neteisėtai įgijus ir gabenus psichotropines medžiagas, neaptarė pastarųjų bendrininkavimo su D. A. aplinkybių ir nesukonkretino jų atliktų veiksmų darant nusikalstamą veiką grupe.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ( BPK 301 straipsnio 1 dalis) ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz. BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis 2K-P-218/2009). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera,Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.)

Taigi nagrinėjamoje byloje, priimant nuosprendį ir nuteisiant E. S. ir M. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, buvo pažeistos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 301 straipsnio nuostatos ir šie pažeidimai laikytini esminiais.

E. S. ir M. L. nusikalstama veika dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis apygardos teismo nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ne kaip atskiri savarankiški nusikaltimai, bet kaip vientisas pavienis nusikaltimas. Vadinasi, nurodytų medžiagų įgijimas, gabenimas ir laikymas pripažinti tos pačios – pavienės nusikalstamos veikos atskirais epizodais. Šiame nuosprendyje teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo nuosprendyje E. S. ir M. L. kaltė dėl įgijimo ir gabenimo psichotropinių medžiagų nekonstatuota ir nepagrįsta neginčijamais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šie pažeidimai apeliacinėje instancijoje taisytini priimant naują nuosprendį. Šio nuosprendžio apimtį apsprendžia aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą ir tikrina apygardos teismo nuosprendžio dalies, dėl E. S. ir M. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus, kuriuose ginčijamas E. S. ir M. L. nuteisimas dėl neteisėto labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio įgijimo, gabenimo ir laikymo.

Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, jei yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamoje byloje tokių apeliacinių skundų nėra.

M. L. ir E. S. neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfitamino, o būtent :

D. A. (kuriam ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus) susitarus, kad M. L. išveš psichotropines medžiagas į užsienį ir padės psichotropines medžiagas supakuoti, M.L. ir E. S. kartu su D. A., pastarojo vairuojamu automobiliu „Ford Focus“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. liepos 13 d. apie 12 val. atvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 12 932,8 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2007 m. liepos 14 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. L. pirmos instancijos teisme teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltu prisipažįsta dėl to, kad D. A. prašomas sutiko vežti psichotropines medžiagas į užsienį, sutiko padėti supakuoti šias medžiagas. Jį ir E. S. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tam kad supakuoti psichotropines medžiagas, atvežė D. A., kuris ir paaiškino kaip reikės presuoti ir pakuoti psichotropines medžiagas, nurodė dėvėti pirštines, užsidėti respiratorių. D. A. jį ir E. S. paliko garaže ir išvažiavo. Jis buvo užsidėjęs pirštines, laikė rankose psichotropines medžiagas ir matė, kad jų kiekis yra didelis. E. S. pamatęs, kiek daug yra psichotropinių medžiagų, atsisakė jas pakuoti, išsigando. Nei jis nei E. S. medžiagų nepakavo, E. S. rūkė „žolę“, abu garaže buvo daugiau nei valandą laiko ir vėliau užrakino garažą ir abu išėjo. Dėl psichotropinių medžiagų gabenimo į užsienį buvo nusipirkęs bilietus į Vokietiją, kalbino kartu važiuoti E. S., tačiau jam nesakė, kokiu tikslu važiuos, jis – E. S. taip pat buvo įsigijęs bilietą.

E. S. pirmos instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į garažą (duomenys neskelbtini), jį kartu su M. L. atvežė D. A., kuris pasiūlė jam parūkyti „žolės“, paaiškino jiems, kad prieš išvežant psichotropines medžiagas reikės jas supakuoti, paaiškino kaip tai padaryti ir išvažiavo. Garaže buvo daug psichotropinių medžiagų, jis jų nepakavo, buvo prisirūkęs „žolės“ dėl to buvo bloga, garaže su M. L. buvo kelias valandas. M. L. pakviestas dėl kompanijos ketino su juo vykti į Vokietiją, abu turėjo nusipirkę bilietus.

Be M. L. ir E. S. pripažinimo faktinių bylos aplinkybių apie buvimą garaže, kuriame buvo laikomos psichotropinės medžiagos, jų kaltė neteisėtai laikius labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos įrodyta byloje surinktais ir pirmos instancijos teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

D. A., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir jo parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta tvarka. D. A. parodė, kad jis surado du asmenis – M. L. ir E. S., kurie sutiko supakuoti ir išvežti į Švediją psichotropines medžiagas. Jis 2007 m. liepos 13 d. apie 11 ar 12 val. savo automobiliu M. L. ir E. S. nuvežė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten paaiškino jiems, kaip supakuoti ten buvusias psichotropines medžiagas - amfetaminą: liepė dirbant užsimauti pirštines, naudoti respiratorių, miltelius supakuoti į stačiakampio formos pakuotes, naudojant polietileninius maišelius ir lipnią rudos spalvos juostą bei ten buvusį jo atvežtą raudonos spalvos presą. M. L. ir E. S. buvo garaže palikti, paliekant jiems raktus, kad galėtų išeiti. Sekančią dieną – liepos 14 d., jis atvyko į garažą pažiūrėti kaip buvo supakuotos psichotropinės medžiagos ir buvo sulaikytas (2 t., 51-52 b. l.).

Liudytojas T. M. parodė, kad 2007 m. gegužę buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl D. A. ir stebimas garažas (duomenys neskelbtini), kuriame automobiliai nebuvo laikomi, tačiau jame lankydavosi asmenys, kurie ten užsirakindavo. D. A. garaže lankydavosi 1- 2 kartus per savaitę. Stebėjimui buvo įrengtos filmavimo kameros. 2007 m. liepos 13 d. įeinantys į garažą buvo užfiksuoti D. A. su M. L. ir E. S.. Liepos 14 d. atvykus D. A., jis buvo sulaikytas ir garaže padaryta krata, kurios metu garažo duobėje buvo rastos auginamos kanapės, viršuje rasti du maišeliai su supakuotais 27 vnt. briketų psichotropinių medžiagų, presas, maišeliai, lipni plėvelė, pirštinės, krepšiai ( 6 t., 66-68; 158-159 b. l.).

Liudytojas M. B. parodė, kad D. A. nuomavosi iš jo, jo tėvo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), sakė prekes sandėliuos, automobilį laikys, apie psichotropinių medžiagų laikymą jam nežinoma (6 t., 85 b. l.).

Iš 2008-08-28 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo matyti, kad yra užfiksuota kaip 2007-07-12 D. A. lankosi garaže Nr.16, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 10 b. l., vaizdajuostė VHS „RAKS“ Nr. 20-712-LO-834 (RN)).

Iš 2008-08-28 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo matyti, kad yra užfiksuota kaip 2007-07-13 D. A., M. L. ir E. S. atvyksta į garažą Nr.16, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 11-12 b. l., vaizdajuostė VH „RAKS“ Nr.20-712-LO-833(RN) ir įrašo kopija, vaizdajuostė VHS Nr.20-7/2-LKK-2).

Iš 2008-08-28 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo matyti, kad užfiksuota kaip 2007-07-14 D. A. atvyksta į garažą Nr. 16, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 13 b. l.; vaizdajuostė VHS „RAKS“ Nr.20-712-LO-833 (RN)).

Iš 2007-07-14 kratos protokolo matyti, kad iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini) paimta: juodos spalvos džinsinės kelnės, mėlynos spalvos darbinės kelnės, mėlynos spalvos kepurė su užrašu ,,Naturally“, plastikinis butelis su užrašu etiketėje „Neptūnas“, respiratorius, darbinis švarkas, mėlynos spalvos švarkas, tuščias sulčių pakelis „Cido“, 3 vnt. ruloniukų nuo lipnios juostos, 3 vnt. praimtos lipnios juostos rulonų, juodos spalvos džinsinės kelnės „Cros“, 19 vnt. baltos spalvos guminių pirštuotų vienkartinių pirštinių, 2 vnt. geltonos spalvos guminių pirštuotų pirštinių, lagaminas su užrašu „Travel“, metalinė presavimo forma, 27 pakuotės baltos spalvos miltelių (1 t., 51-52 b. l.).

Iš objekto – garažo Nr.16, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu paimtas hidraulinis presas (1 t, 53-55 b. l.).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų 2007-07-16 išvados Nr. 140- (7210)-IS 1-5065 bei 2007-08-09 išvados Nr. 140-(7216)-IS 1-5741 matyti, kad garaže Nr. 16 esančiame (duomenys neskelbtini) paimtose baltos spalvos miltelių 27 vnt. pakuotėse yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurio bendroji masė yra 12 932,800 g (1 t., 67-69; 73-75 b. l.). Toks kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikytinas dideliu kiekiu (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239 (redakcija galiojusi nuo 2006-07-15 iki 2007-12-07) patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos).

Iš Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialistų 2007-07-21 išvados Nr.140-(7467)-IS 1-5236 matyti, kad ant garaže Nr. 16, esančiame (duomenys neskelbtini) 2007-07-14 kratos metu paimtų mėlynos spalvos kepurės su užrašu „Naturally“, plastikinio respiratoriaus, mėlynos spalvos švarko, trijų popierinių rulonėlių nuo lipnios juostos, trijų lipnios juostos rulonėlių, devyniolikos baltos spalvos guminių vienkartinių pirštuotų pirštinių, dviejų geltonos spalvos guminių pirštuotų pirštinių, lagamino su užrašu „Travel“ ir metalinės presavimo formos buvo rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (1 t., 90-92 b. l.).

Taigi, paminėtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad M. L., sutikęs su D. A. pasiūlymu supakuoti ir išvežti psichotropines medžiagas į užsienį, su E. S. 2007-07-13 atvyko į garažą Nr. 16, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo išnuomavęs D. A., ir abu, būdami jame kelias valandas, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų laikymas - tai psichotropinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tačiau tam tikrais atvejais (pvz. esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir kitas asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėtų šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas, 11-12 punktai). Nagrinėjamoje byloje faktinės bylos aplinkybės rodo, jas pripažįsta ir M. L. ir E. S., kad pastarieji D. A. buvo atvežti į garažą, kuriame D. A. laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, jo buvo palikti tame garaže, nes buvo pažadėję minėtas medžiagas supakuoti. Tokiu būdu D. A. savo psichotropines medžiagas patikėjo M. L. ir E. S., o šie būdami garaže šias medžiagas laikė, t. y. turėjo savo žinioje ir po kelių valandų išeidami iš garažo pasirūpino jų saugumu užrakindami garažą.

M. L. ir E. S. pripažino, kad psichotropinių medžiagų garaže buvo labai daug, tačiau abu neigė, kad pakavo mitėtas psichotropines medžiagas. Iš Lietuvos Policijos Kriminalinių tyrimų centro 2008-10-15 specialisto išvados Nr.140-(3130)-ISI-7899 matyti, jog ant iš garažo kratos metu paimto respiratoriaus, vienkartinių pirštinių rasti žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. L. genotipu (6 t., 108-110 b.l.) ir tai įrodo, kad M. L. naudojosi respiratoriumi bei vienkartinėmis pirštinėmis, t. y. priemonėmis kurios buvo reikalingos pakuojant psichotropines medžiagas. Be to, kratos metu psichotropinės medžiagos rastos supakuotos būtent taip kaip liepė jas supakuoti D. A., t. y. stačiakampiais briketais. Tuo paneigiami M. L. ir E. S. parodymai, kad minėtų medžiagų jie nesupakavo. Kolegijos nuomone, aplinkybė supakavo ar nesupakavo M. L. ir E. S. psichotropines medžiagas, jų veikų kvalifikavimui nėra reikšminga, nes byloje, kaip jau minėta, yra įrodyta, kad jie šias medžiagas turėjo savo žinioje (D. A. patikėtas), todėl ir neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. E. S. pėdsakų ant pakavimo priemonių nebuvo rasta ir konkrečių jo veiksmų pakuojant minėtas medžiagas nenustatyta, tačiau kolegija pripažįsta, kad E. S. buvimas garaže kartu su M. L., pakuojant psichotropines medžiagas, suvokimas, kad daromas nusikaltimas, nepasišalinimas iš garažo nedelsiant, rodo jo ir M. L. veiksmų bendrumą ir vieningos tyčios buvimą neteisėtai laikant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Todėl M. L. ir E. S. veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

M. L. gynėjas ir E. S. bei jo gynėjas apeliaciniuose skunduose ginčija psichotropinių medžiagų laikymo aplinkybę. Visi jų argumentai neigiant šią faktinę bylos aplinkybę, atmetami. Teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu sprendžia, kad M. L. ir E. S. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo yra įrodyta jau aptartais įrodymais. Apeliantai skunduose nurodo, kad teismas negali remtis D. A. parodymais, kurie, jų manymu, nėra patikimi, nes jis charakterizuojamas neigiamai, ne kartą teistas, darė nusikaltimus, be to, jo dalį parodymų paneigė liudytojai M. B. ir V. V. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliantų argumentus, pažymi, kad nuosprendyje, pripažįstant kaltais M. L. ir E. S. dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo, remiamasi D. A. parodymais, kurie patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, beje, kurių neneigia ir patys M. L. bei E. S. Neigiama D. A. charakteristika, teistumai ir nusikaltimų darymas negali būti vertinami kaip pagrindas netikėti D. A. parodymais, kurie yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Aplinkybė, kad dalį jo parodymų paneigė kiti liudytojai, taip pat nelaikytina absoliučiu pagrindu atmesti jo parodymų dalį, kurią, kaip minėta, patvirtina ir objektyviai nustatytos bylos aplinkybės.

M. L. gynėjas skunde teigia, kad M. L., būdamas garaže, atsisakė supakuoti psichotropines medžiagas, tuo pačiu atsisakė ir savo nusikalstamo sumanymo, tačiau kadangi žinojo apie sunkaus nusikaltimo darymą, prašo jo veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 238 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti bausmę.

Šis apelianto prašymas atmestinas. Teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu pripažįsta, kad L. L. kaltė dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo pagrįsta surinktais įrodymais ir jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, už šio nusikaltimo padarymą jam ir skirtina bausmė. Todėl jo veikos perkvalifikavimo į BK 238 straipsnio 1 dalį nesvarstytinas, nes tam nėra pagrindo.

Atmestini kaip nepagrįsti ir M. L. gynėjo skundo argumentai dėl BK 81 straipsnio nuostatų taikymo. Vadovaujantis BK 81 straipsnio 2 dalimi, bausmių skyrimo nepilnamečiams nuostatos, numatytos BK 90-94 straipsniuose, taip pat BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

Byloje aplinkybių, kurios leistų manyti, kad M. L. socialinė branda prilygo nepilnamečio brandai nenustatyta. M. L. padarė nusikalstamas veikas jau sulaukęs pilnametystės, yra 11 klasių išsilavinimo. Gynėjo nurodytos aplinkybės, kad M. L. nusikalto po poros mėnesių nuo pilnametystės dienos, iki nusikaltimų padarymo nebuvo teistas, kad jo veiksmus įtakojo pilnametis, turintis pakankamai didelę patirtį narkotikų versle asmuo, neduoda pagrindo suabejoti M. L. socialine branda. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė psichologė V. J. parodė, kad susipažinusi su M. L. medicininiais dokumentais nerado jokių duomenų apie jo psichinio vystymosi sutrikimus (7 t., 163-165 b. l.). Todėl jam taikyti baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas nepilnamečiams skirtas lengvatas nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš ikiteisminio tyrimo metu suformuluotų M. L. ir E. S. kaltinimų matyti, kad jie buvo kaltinami ir labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimu ir, veikiant kartu su D. A., jų gabenimu. Kaltinimuose nurodyta, kad M. L. ir E. S., veikdami grupėje su D. A., iki 2007 m. liepos 12 d. nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 12 932,800 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2007 m. liepos 13 d. apie 12 val. neteisėtai gabeno šią medžiagą nuo pastato Nr. 350 (duomenys neskelbtini) iki garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini).

Pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje M. L. ir E. S. neigė padarę šiuos kaltinime nurodytus veiksmus. Apeliaciniuose skunduose E. S. ir jo gynėjas bei M. L. gynėjas taip pat prašo dėl šių kaltinimų M. L. ir E. S. išteisinti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad M. L. ir E. S. kaltinimas neteisėtai įgijus labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų yra nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Tačiau byloje yra tam tikrų duomenų, kad M. L. bendrai veikdamas su D. A., galimai dalyvavo jam įgyjant psichotropines medžiagas, bei M. L. ir E. S. galimai dalyvavo minėtas psichotropines medžiagas gabenant į garažą.

Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje pripažino, kad apygardos teismas apskųstuoju nuosprendžiu, kuris pagal nuteistųjų ir jų gynėjų skundus yra naikinamas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pažeidimų, M. L. ir E. S. kaltės dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo ir gabenimo, klausimo iš esmės neišsprendė. Teismas šių nusikalstamų veikų buvimo nepagrindė įrodymais ir išvadų apie M. L. ir E. S. kaltę nepadarė bei nepagrindė įrodymais ir M. L. bei E. S. bendrininkavimo su D. A., t. y. kad jie padarė nusikalstamą veiką grupe. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistųjų ir jų gynėjų skundus ir nesant prokuroro apeliacinio skundo, išspręsti šių klausimų negali, nes taip būtų pasunkinta nuteistųjų teisinė padėtis. Todėl M. L. ir E. S. iš kaltinimų aplinkybės, kad jie neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir veikė bendrininkų grupe su D. A., šalinamos.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, M. L. ir E. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo, skiria bausmes, numatytas šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Skiriant bausmes vadovaujamasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas atsižvelgia į tai, kad šis nusikaltimas yra priskirtas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už jo padarymą numatyta griežta nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. M. L. ir E. S. yra jauno amžiaus, teisiami pirmą kartą, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ir tai, kad jų padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jų laikomos psichotropinės medžiagos išplatintos nebuvo. Teismas sprendžia, kad M. L. ir E. S. skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu atitinkančios padaryto nusikaltimo sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei. M. L. naujai paskirta bausmė bendrintina su Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nauju nuosprendžiu panaikinus Kauno apygardos teismo minėto nuosprendžio dalį dėl M. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir E. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, iš naujo sprendžiamas klausimas ir dėl nuteistųjų suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką. Į M. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo suėmime būtas laikas nuo 2009 m. gruodžio 23 d. (Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, paskelbimo data) iki 2012 m. sausio 30 d. E. S. (jo atžvilgiu Kauno apygardos teismo nuosprendis panaikintas visas) į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo suėmime būtas laikas nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. sausio 30 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, dėl M. L. ir E. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. L. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymo ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtąją bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, M. L. į bausmės laiką įskaityti suėmime būtą laiką nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. sausio 30 d.

E. S. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – amfetamino laikymo ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, E. S. į bausmės laiką įskaityti suėmime būtą laiką nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. sausio 30 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.