Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-12-16 · Civilinė byla Nr. 2-9984-792/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
2-9984-792/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08270-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Advokatai
Julija Viktorija Flis
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-9984-792/2014(Proceso Nr. 2-06-3-08270-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija: 30.6. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės L. P. atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis, įgaliotam asmeniui B. S., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Odetai Garjonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gyvenamąją patalpą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos teisę privatizuoti gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2-4 indeksu pažymėtą 12,28 kv. m. kambarį ir 2-2 indeksu pažymėtą 11,36 kv. m. kambarį, laikantis sąlygos, kad pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPĮ) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jai buvo suteikta neterminuotam naudojimui 58,40 kv. m. ploto gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 1997-08-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti butą su dviem sandėliukais kieme. Atsakovės darbuotojai klaidinančiai jai paaiškino, kad ji turi teisę privatizuoti tik vieną kambarį iš trijų bute esančių kambarių ir liepė Butų privatizavimo valstybinei komisijai užpildyti prašymą nurodant, jog nori privatizuoti vieną kambarį. Be to, atsakovės darbuotojai nurodė, kad vėliau ji galės privatizuoti ir likusius kitus du kambarius. Pasitikėdama atsakovo darbuotojų nurodymais bei nežinodama savo teisių, užpildė prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai, jame nurodydama, jog nori privatizuoti vieną kambarį. Po poros savaičių dar kartą kreipėsi į atsakovę, norėdama patikslinti savo prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai, tačiau atsakovės darbuotojai nurodė, kad jos prašymo nebepriims. Taip pat atsakovės darbuotojai paaiškino, kad ji turi laukti, kol atsiras teisinės galimybės privatizuoti likusius kambarius. 1998-06-26 su atsakove sudarė sutartį, kurios pagrindu inter alia įgijo „Klaipėdos mieste (duomenys neskelbtini)butą Nr. 2. Buto bendras naudingasis plotas 34,76 kv. metrai, gyvenamasis plotas 18,02 kv. metrai“. Nesulaukusi iš atsakovės atsakymo dėl galimybės privatizuoti likusius du kambarius 2012-07-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl kambarių privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. 2012 m. liepos pabaigoje gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti nurodytas patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Mano, jog pagal BPĮ buvo įgijusi teisę lengvatine tvarka privatizuoti visą butą, tačiau dėl Atsakovo darbuotojų kaltės šios teisės negalėjo tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti (b.l. 2-7).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, kadangi ieškovė BPĮ galiojimo metu nebuvo įgijusi subjektinės teisės privatizuoti ginčo patalpas. Teigia, kad ieškovė BPĮ galiojimo metu atliko veiksmus, būtinus teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė santykiai tik dėl 34,76 kv. m. gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privatizavimo. Toks plotas buvo nurodytas ieškovės prašyme, tokį plotą nurodė ir UAB „Paslaugos būstui“ pateikdama dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l. 21-22).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad L. P. buvo suteikta naudojimui gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Buto techninės apskaitos byloje nurodyta, kad minėtos patalpos pagrindinė inventorizacija atlikta 1960-02-10, duomenys tikslinti 1996-12-14 (b.l. 13). Buto techninės apskaitos bylos duomenimis (1996-12-14) buto bendrasis plotas - 58,40 kv. m. (koridorius - 5,48 kv. m.; l kambarys - 11,36 kv .m.; 2 kambarys - 12,28 kv. m.; 3 kambarys - 18,02 kv. m.; virtuvė – 11,26 kv. m. (b.l. 18). L. P. 1997-08-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti butą su dviem sandėliukais kieme (b.l. 21). Butų privatizavimo valstybinei komisijai L. P. 1997-08-07 pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nori privatizuoti vieną kambarį (b.l. 22). 1998-02-26 tarp L. P. ir UAB „Paslaugos būstui“ sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria L. P. suteikta neterminuotam naudojimui 58,40 kv. metrų ploto gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 10-11, 12). Klaipėdos miesto savivaldybė ir L. P. 1998-06-26 sudarė sutartį, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybė pardavė, o L. P. nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su 2/100 dalimis ūkinio pastato, plane žymimo 9I p (b.l. 23). 2012-07-16 L. P. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei dėl kambarių privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 24). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-07-20 raštu Nr. (31.1.)-RS2-733 L. P. informuota, jog Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti nurodytas patalpas lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 25). 2014-11-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 2492/5968 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o L. P. – 3476/5968 dalys (b.l. 62-63).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovė tinkamai ir laiku įgyvendino savo subjektinę teisę lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti nuomojamą butą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą, kas lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčai iš esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Tačiau tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, ne kartą konstatavo, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Nagrinėjamu atveju, siekiant atsakyti į klausimą, ar ieškovė L. P. turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal BPĮ, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, t. y.: 1) ar ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 str.); 2) ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektu (BPĮ 2, 3 str.); 3) ar ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės bei atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009). Pažymėtina, jog BPĮ buvo papildytas naujomis nuostatomis (1993-04-01 įstatymas Nr. I–116), kurios nustatė, kad asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997-12-31. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309, 5 p. buvo numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butą, turėjo raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją. Minėtų taisyklių 18 p. nustatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridėtas susitarimas pirkti butą, t. y. buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl buto pirkimo – kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendraturčiais). Nesutarus pirkti, buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma (BPĮ 5 str. 1 d.).

Kartu pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės dėl gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvimo tinkamu privatizavimo objektu bei dėl to, ar ieškovė L. P. yra tinkamas subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovė tinkamai ir laiku įgyvendino savo subjektinę teisę privatizuoti butą. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovė padavė pareiškimą dėl viso buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, per BPĮ 1 str. 1 d. nustatytą terminą bei 1 str. 2 d. nustatyta tvarka ir terminu dėl jo privatizavimo atitinkamai tarnybai, byloje nenustatyta. Pasibaigus minėto įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad jos valia privatizuoti visą butą (o ne dalį buto, t.y. 1 kambarį) būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant BPĮ, t. y. iki 1998-07-01, todėl ji subjektyvios teisės privatizuoti visą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neįgijo. Minėtina išvada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, 1995-01-01 „Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn“ Priėmimo-perdavimo akte – važtaraštyje nurodyta, jog perduodamas 35 kv. m. ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 55-56). Antra, ieškovė L. P. 1997-08-07 Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė laisvos formos, ranka surašytą prašymą leisti privatizuoti butą su dviem sandėliukais kieme (b.l. 21). Tačiau tą pačią dieną užpildytoje prašymo anketoje, kuri adresuota Butų privatizavimo valstybinei komisijai, ieškovė L. P. nurodė, jog nori privatizuoti vieną kambarį, turintį 34,76 kv. m. bendrojo ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir priklausantį Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l. 22). Trečia, Klaipėdos miesto valdybos 1998-01-15 sprendimo Nr. 37 priede „Gyventojų, pageidaujančių pirkti gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą“ sąraše nurodyta, jog L. P. nuomojamas plotas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra 34,76 kv. m. (b.l. 47-49). Ketvirta, 1997-08-19 UAB „Paslaugos būstui“ priede „Gyventojų, pageidaujančių gyvenamąsias patalpas pirkti ir įforminti pirkimo-pardavimo dokumentus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą“ sąraše nurodyta, jog L. P. nuomojamas bendrasis plotas – 34,76 kv. m. (b.l. 51). Penkta, buto techninės apskaitos byloje, grafoje „Patalpų eksplikacija“ 1998-06-17 padarytas įrašas, jog „viso 2 bute: 34,76 kv. m., tame skaičiuje 18,02 kv. m. gyvenami kambariai, pagalbinis - 16,74 kv. m.“ (b.l. 18). Šešta, 1998-06-22 Buto pardavimo kainos skaičiavimo akte nurodytas buto plotas – 34,76 kv. m., minėtą aktą pasirašė L. P. (b.l. 58). Septinta, Klaipėdos miesto savivaldybė ir L. P. 1998-06-26 sudarė sutartį, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybė pardavė, o L. P. nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su 2/100 dalimis ūkinio pastato, plane žymimo 9I p. Buto bendras naudingas plotas – 34,76 kv. m., tame skaičiuje gyvenamasis plotas – 18,02 kv. m. (b.l. 23). Aštunta, ieškovės ir UAB „Paslaugos būstui“ sudaryta viso buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutartis neįrodo ieškovės valios privatizuoti visą butą. Pažymėtina, jog minėta nuomos sutartis sudaryta praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams, t.y. 1998-02-26, nuo dokumentų pateikimo dėl buto privatizavimo (b.l. 10-11,12). Devinta, ieškovė nurodė, jog dėl atsakovės darbuotojų kaltės negalėjo tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti teisės privatizuoti, minėtą aplinkybę patvirtina liudytojai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai - B. L., J. P., J. B., A. S. - konkrečiai nepatvirtino matę, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą privatizuoti visą ginčo gyvenamąją patalpą, taip pat kad būtų atlikusi kokius nors kitus veiksmus, susijusius su viso ginčo buto privatizavimu. Liudytojų parodymų neišsamumas, nenuoseklumas, abejonės liudytojų parodymų teisingumu, sudaro pagrindą kritiškai vertinti jų parodymus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė tinkamai ir laiku įgyvendino savo subjektinę teisę privatizuoti dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t.y. 1 kambarį, kurio bendras plotas – 34,76 kv. m. Tačiau ieškovė netinkamai ir pavėluotai mėgino įgyvendinti savo subjektinę teisę privatizuoti visą butą, kadangi prašymą dėl viso buto (kambarių) privatizavimo pateikė tik 2012-07-16 (b.l. 24). Konstatuotina, kad ieškovė nagrinėjamoje ginčo situacijoje negali pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir (ar) neįgijo tokios specialiuoju įstatymu (BPĮ) nustatytos teisės, nes su BPĮ galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą. Tokią nuostatą šiuo klausimu patvirtina ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 punktas (Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal BPĮ).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius