Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-771/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
1-37-771/2017
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00359-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
I. M.
Kaltinamasis
I. B.
Advokatai
Edmundas Jankaitis, Donatas Matijošaitis, Jonas Špeleris
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-771/2017Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00359-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.;1.1.7.2.3.; (S) 1.1.9.4.;1.1.9.5.;1.2.14.5.1.;2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017-02-28Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, nukentėjusiajai I. M., jos atstovui advokatui Jonui Špeleriui, vertėjai Daivai Sakalienei, kaltinamajam I. B., jo gynėjams – advokato padėjėjams A. M. ir Mykolui Romeikai, advokatams Donatui Matijošaičiui ir Edmundui Jankaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2 kartus: 1) 2015-05-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 str. 1 d. 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda; 2) 2015-06-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., 70 MGL (2 636,20 Eurų) dydžio bauda, baudas sumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. laikotarpiu nuo 2014-11-17 iki 2014-12-19, būdamas Lietuvos Respublikoje ir elektroniniu paštu bendraudamas su Jungtinėje Karalystėje buvusiais S. M. ir I. M., sudarydamas jiems įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės specialistas ir taip įgydamas pasitikėjimą, elektroniniu paštu su nukentėjusiaisiais I. B. individualios teisinės veiklos biuro vardu sudarydamas 2014-11-24 sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo – atstovauti nukentėjusiuosius santykiuose su AB banku „Swedbankas“, parengti procesinius dokumentus dėl fizinio asmens bankroto bylos iniciavimo bei pateikti juos teismui (arbirtažui), atstovauti teismuose (arbitražuose), ikiteisminio tyrimo įstaigose, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimu, nukentėjusiųjų vardu išreikalauti nurodytų veiksmų atlikimui bei kitai teisinei pagalbai atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus iš trečiųjų asmenų, atstovauti nukentėjusiuosius visose Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių valdžios ir valdymo, savivaldos ir kt. institucijose, visose Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėse, viešosiose įstaigose, organizacijose ir įstaigose, surašyti, pasirašyti ir pateikti bet kokius minėto pavedimo vykdymui reikalingus dokumentus, iš anksto žinodamas, kad šių paslaugų dėl tinkamo teisinio išsilavinimo trūkumo nesuteiks, pagal jo išrašytą 2014-11-25 sąskaitą faktūrą BAL Nr. 0054/14 nukentėjusiesiems pervedus pinigus už teisinės pagalbos suteikimą – 2 896,20 eurus į nurodytą A. Z. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, pagal jo išrašytą 2014-12-17 sąskaitą faktūrą BAL Nr. 0055/14 nukentėjusiesiems pervedus – 2 896,20 eurų į nurodytą UAB „Juridinė firma (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadelė“ banke, apgaule įgijo svetimą – Sauliui ir I. M. priklausantį turtą – 5 792,40 eurus.

Kaltinamasis I. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2014 m. lapkričio - gruodžio mėnesio pradėjo vadovauti „(duomenys neskelbtini) įmonei, kuri teikė teisines paslaugas įmonėms ir fiziniams asmenims. Tikslios datos nepamena, jo pažįstamas Julius kreipėsi dėl bankroto iškėlimo fiziniam asmeniui. Taip pat papasakojo, kad turi draugą, kuriam reikia pagalbos dėl bankroto iškėlimo. Vėliau su juo telefonu susisiekė S. M., kuris prašė pagalbos išsikelti fizinį bankrotą. Jis įsipareigojo pastarajam parengti ieškinį, užklausas bankui. Sutartį dėl teisinės pagalbos pasirašė elektroniniu būdu. Jis sutartį parengė, pasirašė ir nusiuntė S. M.. Pastarasis pasirašė ir atsiuntė sutartį skenuotą. 2015m. vasario mėnesį elektroniniu paštu nusiuntė S. M. prašymą, kad pastarasis pateiktų papildomus duomenis. Atsakymą gavo maždaug po savaitės. Pagal turimus duomenis parengė teismui ieškinį. Iš M. už suteiktas paslaugas gavo 20 000 Lt. Pirmoji įmoka - 10 000 Lt buvo pervesta į A. Z. banko sąskaitą, nes M.pavedimus darė iš kitos valstybės ir dėl to jis pinigų negavo. Gautus pinigus pasiėmė iš A. Z.. Juos išleido sumokėdamas bankroto administratoriui, vykimui į Palangą, Vilnių. Esminę sąnaudų dalį – 3 000 Lt sumokėjo administratoriui J. V.. Pinigų panaudojimo pagrįsti dokumentais negali. Iš pradžių bendravo tik su M.. I. M., grįžusi vasarą Lietuvą, pasiūlė jam susitikti. Ji norėjo pasidomėti, kaip vyksta procesas. Su pastarąja susitiko Palangoje, restorane „Gabija“. Susitikimo metu kalbėjo apie ieškinio pateikimą. Buvo atsivežęs parodyti ieškinį, administratoriaus užklausimus. Jai nieko neperdavė, nes ji prašė persiųsti dokumentus elektroniniu paštu. Dokumentus vėliau persiuntė. Jai nedavė pastarajai pasirašyti jokių dokumentų. 2015 m. lapkričio mėnesį jam paskambino S. M., kuris pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, nes visas procesas perilgai užtruko. Taip atsitiko todėl, kad reikėjo rinkti papildomus įrodymus, kurių pastarieji nepateikė. Taip pat M. nenurodė, kad turi skolą AB bankui „Swedbank“ ir antstoliui. Nukentėjusiesiems nepateikė informacijos apie save, savo išsilavinimą ir teistumus. Jis atlieka tik paruošiamuosius darbus, t.y. surenka ir parengia procesinius dokumentus, o teisme klientą atstovauja advokatas P. L.. Nors jis turi tik aukštesnįjį išsilavinimą, tačiau būtų galėjęs M. atstovauti teisme kartu su advokatu. Sutartyse dėl teisinės pagalbos niekada nenurodydavo P. L.. Niekas neprieštaravo dėl to. Šiai dienai yra pradėti procesai dėl bankroto bylų, tačiau procesai neužbaigti. 2016 m. gruodžio mėnesį pateikė bylą teismui, kurioje nurodė proceso dalyvius – M., dėl laikinųjų priemonių taikymo iki kol bus pateiktas ieškinys. Realiai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ egzistuoja. Įmonė registruota jo vardu. Apgauti M.nenorėjo. Martinkams negrąžino pinigų. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Atlygino dalį žalos – 2 000 Eur.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad jos vyras užsiminė bendradarbiui J., kad nori išsikelti fizinio asmens bankroto bylą. Po kiek laiko J. pasiūlė gerą advokatą, kuris jo tėvams tvarkė bankroto bylos dokumentus. Jam tiko J. siūlomas advokatas, nes dėl fizinio asmens bankroto proceso nebūtų reikėję gižinėti į Lietuvą. J. įvardino sumą – 20 000 Lt už teisinę pagalbą advokatui. Jai ir vyrui apsisprendus, J. nurodė advokato vardą ir pavardę - I. B.. Pastarasis nurodė, kad pinigus reikia parvėsti advokatui. Jos vyras elektroniniu paštu susisiekė su I. B.. Pastarasis pasakė, kad pinigus norėtų gauti kuo greičiau. I. B. nurodė, kad teismas gali skirti savo bankroto administratorių ir jei nukentėjusieji paskubės, tai jis pasiims savo bankroto administratorių. Jos vyras paėmė 10 000 svarų paskolą. Pinigus pervedė į banko sąskaitą, kurią nurodė I. B.. Kadangi pinigų pavedimo padaryti nepavyko, I. B. nurodė A. Z. banko sąskaitą. Prieš pervedant pinigus, ji pasidomėjo dėl I. B. asmenybės ir pamatė, kad pastarasis teistas. Apie tai pranešė J.. Pastarasis ją nuramino ir pasakė, kad nekreiptų į tai dėmesio. I. B. atsiuntė diplomus, kurių atsiuntimas turėjo įtakos apsisprendimui toliau bendradarbiauti. Taip pat I. B. patikino, kad žurnalistai prirašė nesąmonių. Jos vyras papasakojo, kad su I. B. susitarė dėl vienerių metų visam procesui. Jie sudarė sutartį, kurios projektą I. B. jiems atsiuntė elektroniniu paštu. Pasirašytą sutartį nusiuntė I. B.. Ji vyrui liepė paklausti I. B., ar sumokėta suma bus galutinė. I. B. nurodė, kad 20 000 Lt suma yra galutinė. Pinigai buvo pervesti per 2 kartus po 10 000 Lt. Kol I. B. negavo visų pinigų, labai intensyviai rašė, klausė, kada bus pervesti pinigai. Pervedus visus pinigus, situacija pasikeitė. Vyras pastoviai pats elektroniniu paštu pastarajam rašė, klausinėjo, kaip reikalai, nes negaudavo jokių dokumentų. I. B. jų paprašė pateikti duomenis apie šeimos išlaidas. 2015 m. gegužės mėnesį I. B. pranešė vyrui, kad jiems jau paskelbtas bankrotas. Vyras prašė atsiųsti bankroto bylą, tačiau jos vis negaudavo. I. B. nurodydavo įvairias priežastis, dėl kurių negali atsiųsti bankroto bylos. Jei paprašydavo kokių dokumentų, tai I. B. atsiųsdavo tik savo mokslų baigimo diplomus. Grįžusi į Lietuvą 2015m. vasarą, nuėjo į Palangos teismą. Teisme sužinojo, kad negauta jokių procesinių dokumentų dėl bankroto bylos. Buvo mokesčių inspekcijoje. Skambino antstolei, kuri nurodė, kad iki šiol nėra gavusi jokių užklausų nei apie ją, nei apie jos vyrą. Iš kito advokato sužinojo, kad tokie I. B. veiksmai yra „aferizmas“. Advokato patarimu ji paskambino I. B., kurio paprašė susitikti. Pastarasis atsakė, kad važiuos į Palangą ir atveš visą bylą. Sutartu laiku susitikti nepavyko. I. B. sutiko susitikti tik tada, kai ji pagrasino besikreipianti į prokuratūrą. Su I. B. susitiko kitą dieną Palangoje, kavinėje „Gabija“. Susitikimo metu ji viską įrašinėjo, t. y. darė garso įrašą. Prašė I. B. pateikti surinktus dokumentus. I. B. nepateikė nei vieno dokumento. Kalbėjo jai nesuprantamus dalykus, kad jų bankroto byla bus baigta 2015m. spalio mėnesį. I. B. nenurodė bankroto administratoriaus vardo, pavardės. Sakė, kad bankroto byla kažkur Kaune ir kad bylą atsiųs elektroniniu būdu. Ji suprato, kad buvo apgauta. I. B. nenurodė ir niekada nesakė, kad dalyvaus dar kažkoks advokatas. I. B. aiškino, kad jos interesus gali visur pats atstovauti. J.jiems pasakė, kad jo tėvams paskelbtas bankrotas, tačiau pateikti tai įrodančių dokumentų negalėjo. I. B. jos neatsiprašė. Dėl šio įvykio labai pykosi su vyru. Turi sunkumų, reikia mokėti paskolą. Pateiktame civiliniame ieškinyje turtinė žala sudaro 7 556 Eur. Ją sudaro kelionės išlaidos, kuras automobiliui, vyro nedarbo dienos. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad šis įvykis labai paveikė juos, kilo daug pykčių. Ieškodama I. B., patyrė nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus – nemigą. Vartojo nuo nervų vaistus.

Liudytojas A. Z. parodė, kad kaltinamąjį pažįstą apie 2 metus. Susipažino per R. P.. Pastarasis nurodė, kad I. B. yra juristas ir gali padėti skolų išreikalavimo ir kitais klausimais. M. asmeniškai nėra matęs. I. ir S. M. su I. B. supažindino J.. Kažkuriuo metu I. B. buvo prašęs jo banko sąskaitos, kadangi A. K. nedavė. Pastarajam jo banko sąskaitos reikėjo tam, kad S. M. galėtų pervesti pinigus už I. B. suteiktas paslaugas iškeliant bankroto bylą. Per J. S. M. klausdavo kaip reikalai, pastarasis jo, o jis I. B.. I. B. jam parodė susirašinėjamus su S. M. el. paštu, bet jokių procesinių dokumentų neparodė. Matė, kad vyksta susirašinėjimas su M. apie terminus, palaukimą ir panašiai. Jam susidarė įspūdis, kad viskas gerai, visi reikalingi dokumentai yra parengti. I. B. jam bankroto administratoriaus vardo pavardės neminėjo. Jam tik buvo aktualu sužinoti, ar kažkas vyksta, t.y. I. B. atlieka kokius nors veiksmus, nes M. kreipdavosi į J., o J. į jį. Jautėsi atsakingas, nes jis rekomendavo I. B.. 2015 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį sužinojo, kad nepavyko sutvarkyti dokumentų M. ir pastarieji kreipėsi į policiją. Liepė I. B. skambinti S. M.. Girdėjo jų pokalbį. I. B. prašė palaukti, bet M. jau buvo kreipęsis į prokuratūrą. Visi procesai dėl I. B. padarytų darbų iki šios dienos dar nepasibaigė. I. B. jam buvo pataręs neiti į ikiteisminio tyrimo apklausai, nes žadėjo grąžinti pinigus ir susitaikyti su M.. Kiek žino, I. B. su dalimi nukentėjusiųjų atsiskaitė. Po to, kai sužinojo, kad jis apgauna žmones, tai ir parodymuose policijoje pasakė, kad I. B. yra aferistas.

Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 2014 m. spalio mėnesio. Tuo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. 2014 m. iš A. Z. gavo pasiūlymą dirbti juridinėje kompanijoje „(duomenys neskelbtini) Radviliškyje, nes jis žino tolimųjų reisų vairuotojų problemas kelyje. Pagalvojo, kad tai įdomu ir sutiko. Po vieno iš reisų jį supažindino su I. B., kuris buvo įmonės „(duomenys neskelbtini) direktorius. Maždaug po dviejų mėnesių įmonė pakeitė pavadinimą į „(duomenys neskelbtini) Pskovo kompanija tuo metu atidarinėjo filialą Šiauliuose. Įmonės veikla – pagalba tarptautinio pervežimo dalyviams, pradedant nuo pretenzijų transporto policijai ir baigiant atsiskaitymu už krovinio pervežimus. Sutartys dėl kompanijų bankrotų pradėtos sudarinėti tik nuo 2015 m. balandžio. Jis nieko nežino, kieno vardu buvo sudarinėjamos sutartys iki to laiko. Jis tvarkė darbus Pskove, o I. B. sprendė sustabdyto krovinio problemas dėl svorio. 2014 m. lapkričio 26 dieną I. B. prašė jo duoti asmeninės banko sąskaitos numerį, o sekančią dieną, pasakė, kad nebereikia. Vėliau sužinojo, kad sąskaitą davė A. Z.. 2015 m. balandį - gegužę, atsiradus buhalteriui, sužinojo apie S. M.. Pastarasis pervedė firmai 10 000 Lt. Pervedimo detalių nepamena. Buhalterė nutarė, kad reikia grąžinti, nes pinigai nepatvirtinti jokiais dokumentais. Grąžinimo klausimą sprendė O., įmonės akcininkas ir B.. Pastarasis nurodė, kad tai senas klientas, su kuriuo kontraktas dar nebaigtas. Tas Martinkaus pervedimas buvo vienintelis kartas susijęs su „(duomenys neskelbtini) veikla. Žino, kad buvo žmonių, kurie ilgą laiką nesulaukė rezultatų ir nutraukdavo santykius su I. B.. Nežinojo, kad I. B. veikia „(duomenys neskelbtini) vardu. Apie pervedimus ponui O. nieko nežino. I. B. baiginėjo senąsias sutartis ir užsiiminėjo įmonės veikla. O. tai netenkino. Tos sutarys nebuvo tarpusavyje susijusios. Mano, kad R. O. nelabai žinojo apie lietuvių juristus. A. Z. patarimu firma buvo įkurta Šiauliuose ir, kai R. O. paprašė ką nors pasiūlyti, o A. Z. pasiūlė I. B.. I. B. buvo pasamdytas, kaip teisininkas.

Nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2014 m. lapkričio 10 dieną susitiko su J. E., kurio domėjosi apie fizinio bankroto iškėlimą. J. E. sakė, kad taip pat yra skolingas, bankrutuoja. Pasiūlė kreiptis į gerą advokatą I. B.. Pastarasis nurodė, kad I. B. pažįsta asmeniškai, kaip gerą draugą. Davė I. B. telefono numerį. Jis paskambino I. B.. I. B. pasakė kiek kainuoja bankroto bylos iškėlimas ir pažadėjo parašyti planą. Su žmona elektroniniu būdu pasirašė ant teisinių paslaugų sutarties. Jeigu ant sutarties nėra I. B. parašo, vadinasi pastarasis nepasirašė. Tai yra vienintelis dokumentas, kurį jis turi. Įsivaizdavo, kad yra sudarę sutartį dėl teisinių paslaugų. I. B. sakė, kad jei siūlai savo bankroto administratorių, neva bus lengviau bankrutuoti. Jie nebuvo pasirinkę konkrečios bankroto administratoriaus kandidatūros. Visiškai pasitikėjo I. B., kaip advokatu. I. B., kaip jų atstovas, turėjo atsiskaityti su antstole. I. B. prašė kuo greičiau pervesti pinigus, kad galėtų jo vardu atsiskaityti su antstole. Pirmą 10 000 Lt pavedimą I. B. padarė 2014 m. lapkritį, kitą 10 000 Lt - 2015 m. gruodį. Pirmas pavedimas buvo į I. B. sąskaitą, antras - į A. Z. sąskaitą, nes I. B. pateikė tokias banko sąskaitas. Pirmo pavedimo į I. B. sąskaitą banke negalėjo padaryti. Pinigus vedė per tarptautinę pinigų pervedimo kompaniją (duomenys neskelbtini) ". Jie pasakė, kad negali pervesti pinigų ir pinigus jam grąžino. Tada I. B. parašė, kad "jam priklausančius pinigus" (taip I. B. įvardino honorarą), pervestų į A. Z. sąskaitą. Tą ir padarė, pavedimas pavyko sėkmingai. Vėliau I. B. atsidarė normalią sąskaitą ir pastarajam pervedė 10 000 Lt. Mokėdamas 20 000 Lt, įsivaizdavo, kad bus nurašyta jo skola bankui. Suprato, kad tie pinigai bus už darbą, nes visiems reikia mokėti. Suprato, kad 20 000 Lt turi užtekti visam procesui. Nežino kokia dalis iš tų 20 000 Lt būtų atitekusi I. B.. Jis pateikė dvi sąskaitas faktūras. Pagal jas ir pervedė. Jei jis būtų advokatas, būtų pastebėjęs kas neįrašyta į 2014 m. gruodžio 17 d. sąskaitą - faktūrą. Tada nepastebėjo. Jis neatsimena, kad su I. B. būtų kalbėję, jog būtų reikėję dar 6 000 Lt, kuriuos tektų sumokėti bankroto administratoriui. Ikiteisminio tyrimo teisėja pagarsino 2014 m. lapkričio 17 d. e-laiškus, kuriuos I. B. siuntė liudytojas ir kuriuos I. B. atsiuntė liudytojui. Dabar atsiminė tokį pokalbį. Suprato, kad papildomai dar gali tekti sumokėti 6 000 Lt bankroto administratoriui. 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš I. B. gavo e-paštu 2014 m. gruodį. Galvojo, kad pareiškimas tikras. Pareiškimą skaitė, jo turinys (apie liudytojo šeimos finansinę padėtį) atitinka tikrovę. Paskui klausė I. B., kaip viskas vyks. Jis atsakė, kad procesas vyksta, reikia palaukti. Dar I. B. paprašė visų jo šeimos išlaidų: kiek, už ką moka, iš kiek pragyvena. Deklaraciją jis jam pateikė e-paštu, 2015 m. sausį ar vasarį. Neatsimena, ar su pareiškimu gavo pareiškimo priedus, jų kopijas. Kai su I. B. pasirašinėjo sutartį dėl teisinės pagalbos, jis jam „susuko“ protą. Kai pirmą kartą jis negalėjo pervesti pinigų, žmona pasiūlė patikrinti, kas jis per žmogus. Žiūrėjo internete. Šiaulių laikraštyje rado straipsnį. Jis išsigando, nors pinigų dar nebuvo pervedęs. Kitą dieną, nuvykęs į darbą, J. E. paklausė, kas tas I. B., ar jis - aferistas. Pasakė, kad nebedarys pavedimo, nes l. B. - aferistas! J. E. jam pasakė: „Kaip tu nieko nebedarysi, jei jau pasirašei sutartį?“. Juliui sakė, kad jis pasižiūrėtų internete, ką apie I. B. rašo. Stebėjosi, kaip jis (J. E.) su I. B. kažką daro. Jis pasakė, kad jis nekreiptų dėmesio, nes visiems visko būna. Kaip suprato, paskui J. E. susiskambino su I. B. ir pasakė, kad jis nenori nieko daryti. Po kažkiek laiko J. E. sako: „Turėsi sumokėti 2 000 Lt, nes, pasirašius sutartį dėl teisinės pagalbos, I. B. pradėjo daryti darbus ir už juos reikia susimokėti“. Jis pasakė, kad čia jau gaunasi reketas, kad jis nebenori toliau tvarkytis. J. E. sako: „Tu sutartį pasirašei, tai kaip nebemokėsi? Turi sumokėti, nes I. B. pradėjo daryti darbus“. Jis pasakė, kad net negali pervesti I. B. pinigų, kad jo sąskaitos kažkokios „juodos“, nenormalios. J. E. pasakė, kad nepergyventų, kad viskas bus gerai, jei jis nieko nebedaro ir nesumokės tų 2 000 Lt, tai jis (J. E.) turės sumokėti pinigus, nes už jį (kaip klientą) garantavo I. B.. Jis pasakė, kad jam reikia pagalvoti. Gal už kokių 15-20 min. J. E. klausė, ar pažįsta A. Z.. Atsakė, kad ne. Julius pasakė, kad A. pas juos dirbo, yra labai žinomas žmogus ir kad nebijotų: jei I. B. jam nieko nesutvarkys, A. Z. grąžins pinigus. Nebežinojo ką daryti, nes J. E. būtų turėjęs už jį sumokėti 2 000 Lt I. B.. Pastarajam pasakė, kad I. B. jam neatsiunčia jokių sąskaitų faktūrų, už ką jis turi mokėti ir kaip viskas vyksta. Kadangi jam garantavo, jog A. Z. grąžintų pinigus, pasakė, kad bent jau gautų sąskaitas faktūras, kad žinotų už ką moka. Kaip suprato, J. E. vėl susiskambino su I. B., nes jis su I. B. nebekontaktavo, nebenorėjo, nebežinojo, ką daryti, buvo pasimetęs. Tada I. B. e-paštu jam persiuntė sąskaitas faktūras, prašymą, kad pinigus pervestų į A. Z. sąskaitą. Dar atsiuntė administratoriaus diplomą, draudimo polisą. Jį kaip ir įtikino, už ką jis moka. E. B. e-laiške rašė, kad nėra jokio spaudimo, kad siunčia jam įrodymus, už ką turi mokėti pinigus. Todėl pirmą kartą pervedė 10 000 Lt į A. Z. sąskaitą. I. B. sakė, kad visą procesą tvarko, atsiuntė į e-paštą pareiškimą, kurį siųs į Palangos (miesto apylinkės) teismą, prašymus antstoliams ir AB „Swedbank“. Galvojo, kad viskas gerai. Praėjo kelios savaitės ir vėl I. B. atsiuntė sąskaitą faktūrą, kad kitus 10 000 Lt pervestų į jo sąskaitą. Paklausė, ar vėl nebus problemų su pervedimu. I. B. sakė, kad ne. Antrą kartą pervedė 10 000 Lt. I. B. pasakė, kad procesas vyksta, kad 2015 m. gegužės 5 d. turėtų būti atsakymas. 2015 m. sausio, ar vasario mėnesį I. B. parašė, kad reikia duomenų apie jo šeimos išlaidas. Surinko metines deklaracijas ir jam išsiuntė. I. B. pasakė, kad dabar turi laukti. 2015 m. gegužės 5, ar 7 d. paklausė, kaip viskas yra. I. B. pasakė, kad jis yra bankrutavęs, kad jis savo rankose turi bylą su teismo antspaudais, jog yra atleistas nuo skolos bankui, belieka tik ją jam perduoti. Paklausė, ar daugiau nebėra jokių mokesčių. I. B. pasakė, kad viskas gerai, nieko nebereikia. Paprašė, kad bylą siųstų jam. Tada viskas ir prasidėjo. Jis irgi užsimiršta, yra užsiėmęs darbais, ir po kažkiek laiko jis jam vėl rašė, klausdamas: „Kur mano byla?“. I. B. atrašo, kad jau rytoj jam ją atsiųs e-paštu. Tas „rytojus“ vėl pasimiršta, vėl praeina pora savaičių. I. B. kaskart vis teisindavosi, kodėl iki šiol neatsiuntė jam bylos: tai kompiuteris sugedo, tai serveris ir taip toliau. Taip tęsėsi, kol 2015 m. liepos pabaigoje jo šeimyna sugalvojo grįžti į Palangą. Parašė ar paskambino I. B., kad bylą perduotų jo žmonai. I. B. pasakė, kad kaip tik pirmadienį bus Klaipėdos teisme ir tą bylą turės su savimi, belieka susitarti, kad žmona privažiuotų ir ją pasiimtų. Gavosi taip, kad pirmadienis praėjo ir vėl nieko. Tada jis vėl skambino I. B.. Jis sakė, kad savaitgalį važiuoja į Palangą pailsėti pas brolį ir kad susiskambins su žmona ir perduos jai bylą. Jam atrodo, kad žmona jam skambino savaitgalį, bet jis nekėlė ragelio. Atėjo pirmadienis, susiskambino su žmona. Ji pasakė, kad eina pasižiūrėti, ar viskas sutvarkyta, ar jie bankrutavę. Žmona nuėjo į VMI, ten ją nukreipė į teismą. Palangos (miesto apylinkės) teisme pasakė, kad nieko nevyko, jokių teismų su S. M. nėra. Tada liepė skambinti antstoliams. Antstoliai pasakė, kad jie kaip buvo, taip tebėra skolingi bankui. Tada paskambino I. B. ir klausė, kur yra jo byla. Jis pasakė, kad 2015 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį vėl kažkokie procesai. Jis pasakė: „Tu man makaronų ant ausų nekabink, tu nieko nepadarei, mane apgaudinėjai. Atiduok pinigus“. I. B. pasakė, kad jam viską atveš, tik reikia susitikti su jo žmona. Jie susitarė susitikti Palangoje. Žmona įrašė pokalbį. I. B. į susitikimą atsivežė du popierius: vienas ištrauktas iš interneto, jame pabraižyta bankroto procedūros schema, ir dar kažkokį iš „Credit info“. I. B. pasakė žmonai: „Tu kaip skolininkė jau nebeegzistuoji, skolingas liko tik S. M.“. Jis jo vis klausė: „Kur mano byla?“, o jis su juo šneka kaip su durniumi. Žmona su I. B. susitiko 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Norėjo įrodymų, kad yra bankrutavęs. Su J. E. susipažino per M. Š.. M.yra jo vaikystės draugas. J. E. jam sakė, kad M. jam labai geras draugas. M. jam paskambino ir jis suprato, kad jis iš jo bando ištraukti kažkokios informacijos, nes jie su J. E. kolegos, vienas su kitu pasikalba. M. sakė, kad J. E. matė I. B. vieną kartą ir kad jis (M.) užaugo su I. B. viename kieme. Jam dabar taip atrodo, kad J. E. su I. B. visą tą reikalą darė bendrai. Jis su J. E. bendravo kaip su draugu, kaip su bendradarbiu. Jis jam buvo sakęs, kad iš banko gavo kreditinę kortelę su pasiūlymu pasiimti 10 000 svarų paskolą. Jis jam padėjo tuos pinigus išgryninti, nes jis labai gerai kalba angliškai, o jis ne. Kalbėjo su J. E. apie jo bankrotą. Sakė, kad jis bankrutuoja. Jis nenorėjo bankrutuoti Anglijoje, nes ten viską atima 6 metams. Lapkričio mėn. J. E. sakė, kad jis jau bankrutavo, bet laukia dokumentų. Minėjo, kad jam bankrotas kainavo 2 500 svarų. Su I. B. bendravo per „Viber“ ir e-paštu. Jo e-paštas (duomenys neskelbtini)., „Viber“ yra pagal telefono numerį. I. B. jį skubino pervesti pinigus ir dėl pajamų, išlaidų, kurias turėjo pateikti. I. B. sakė, kad tyrimas vyks 3 mėn. Lygtais į „Viber“ parašė, kad 2015 m. gegužės 5 d. viskas bus baigta. Suprato, kad viską atliks teismas. Nesidomėjo, ar I. B. parengti dokumentai pasiekė teismą. Nežinojo, kad I. B. nėra advokatas. Apie tai sužinojo po 2015 m. gegužės 5 d. Jis pradėjo kontaktuoti su advokatu M. N. iš Klaipėdos. Viską papasakojo. Jis pasakė, kad 99 %, jog I. B. juos apgavo, kad I. B. nėra advokatas, nebaigė teisės mokslų. Jei būtų tai žinojęs, niekada nebūtų su juo prasidėjęs. 2015 m. birželio mėnesį internete rado „Lietuvos ryto“ straipsnį. Jame buvo parašyta, kad I. B. apgavo 7 žmones, todėl jį nuteisė. I. B. nevengė su juo bendrauti. Jo gyvai nėra matęs, tik žmona. Laikraščių straipsniuose buvo paminėti I. B. vardas ir pavardė. Jo žmona skambino į laikraščio „Lietuvos rytas“ redakciją. Norėjo susiskambinti su nukentėjusiaisiais. I. B. nederino su juo siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros, ją parinko savo nuožiūra. Jis visur vaikščiojo už jį (1 t., 55-58 b. l.)

Kaltinamojo I. B. kaltė grindžiama bylos rašytiniais dokumentais.

Nukentėjusiųjų S. ir I. M. pareiškimo priedu 2-2, 2014-11-24 sutartimi dėl teisinės pagalbos, kurią sudarė klientai - I. M. ir S. M. bei kontora -I. B. individualios teisinės veikos biuras, atstovaujama I. B.. (1 t., 9-11 b. l.).

Nukentėjusiųjų S. ir I. M. pareiškimo priedu Nr. 3, prašymu dėl sąskaitos faktūros apmokėjimo. Šiuo prašymu I. B., kaip I. B. individualios teisinės veiklos įgaliotas asmuo, biuro vadovas, teisininkas, S. M. prašo pagal 2014-12-17 sąskaitą - faktūrą BAL Nr. 0055/14 jam priklausančią pinigų sumą sumokėti į UAB „(duomenys neskelbtini) AB „Citadelės" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymas patvirtintas I. B. individualios teisinės veiklos atspaudu. Prašymo viršutiniame, kairiajame kampe yra "(duomenys neskelbtini) logotipas (1 t., 13 b. l.).

Nukentėjusiųjų S. ir . I. M. pareiškimo priedu Nr. 3-2 2014-12-17 sąskaita - faktūra BAL Nr. 0055/14, patvirtinta I. B. individualios teisinės veiklos atspaudu. Šiuo dokumentu pirkėjas - S. M. įsipareigoja iki 2014-12-19 I. B. individualiai teisinei veiklai sumokėti 10 000 Lt (2896,20 eurų) už teisines ir kitas paslaugas pagal 2014-11-24 Teisinių paslaugų sutartį: dokumentų analizę, konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą teismui, atstovavimas fizinio asmens bankroto byloje, bankroto bylos administravimo mokestis (Galutinis). Sąskaitos - faktūros viršutiniame, kairiajame kampe yra (duomenys neskelbtini) logotipas. (1 t., 14 b. l.).

Nukentėjusiųjų S. ir . I. M. pareiškimo priedu Nr. 3-3, prašymu dėl sąskaitos - faktūros apmokėjimo. Šiuo prašymu I. B., kaip I. B. individualios teisinės veiklos įgaliotas asmuo, biuro vadovas, teisininkas, S. M. prašo pagal 2014-11-25 sąskaitą - faktūrą BAL Nr. 0054/14 jam priklausančią pinigų sumą sumokėti į A. Z. "Swedbank" AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymas patvirtintas I. B. individualios teisinės veiklos atspaudu. Prašymo viršutiniame, kairiajame kampe yra (duomenys neskelbtini) logotipas (1 t., 15 b. l.).

Nukentėjusiųjų S. ir . I. M. pareiškimo priedu Nr. 3-4 2014-11-25, sąskaita - faktūra BAL Nr. 0054/14, patvirtinta I. B. individualios teisinės veiklos atspaudu. Šiuo dokumentu pirkėjas - S. M. įsipareigoja iki 2014-11-28 I. B. individualiai teisinei veiklai sumokėti 10 000 Lt (2896,20 eurų) už teisines ir kitas paslaugas pagal 2014-11-24 Teisinių paslaugų sutartį: dokumentų analizę, konsultacijos, procesinių dokumentų rengimą teismui, atstovavimas fizinio asmens bankroto byloje, bankroto bylos administravimo mokestis. Sąskaitos - faktūros viršutiniame, kairiajame kampe yra (duomenys neskelbtini) logotipas (1 t., 16 b. l.).

Nukentėjusiųjų S. ir . I. M. pareiškimo priedu 5-7, 2014-11-25 I. B. rengtu prašymu dėl informacijos pateikimo, maketas, iš kurio matyti, kad prašymas adresuotas antstolei L. P., prašymo siuntėjas - I. B. individualios teisinės veiklos įgaliotas asmuo, biuro vadovas, teisininkas I. B.. Prašymu antstolės prašoma pateikti pažymą apie tai koks buvo realizuotas pil. S. M. ir I. M. turtas ir už kokią sumą. kokia bendra skolininkų įsiskolinimų suma. Prašymo viršutiniame kairiajame kampe yra (duomenys neskelbtini) logotipas (1 t., 35 b. l.).

Nukentėjusiųjų S. ir . I. M. pareiškimo priedu 5-8 2014-11-25, I. B. rengtu prašymu dėl informacijos pateikimo, maketas, iš kurio matyti, kad prašymas adresuotas AB bankas „Swedbank“ prašymo siuntėjas - I. B. individualios teisinės veiklos įgaliotas asmuo, biuro vadovas, teisininkas I. B.. Prašymu banko prašoma pateikti duomenis apie S. M. ir I. M. finansinius įsipareigojimus bankui. kokios jų vardu banke yra atsiskaitomosios sąskaitos bei koks jų likutis. Prašymo viršutiniame kairiajame kampe yra (duomenys neskelbtini) logotipas (1 t., 36 b. l.).

Nukentėjusiųjų S. ir . I. M. pareiškimo priedu 5-9, 2014-11-26 UAB „A.“ sutikimu dėl skyrimo bankroto administratoriumi Nr. 2014/11-01, kuriame užfiksuota, kad Palangos miesto apylinkės teisme bus nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo fizinių asmenų: S. M. ir I. M.. Bankroto bylos iškėlimo atveju, šių fizinių asmenų bankroto administratoriumi prašoma paskirti UAB „A.“ (1 t., 37-43 b. l.).

2015-09-22 ir 2015-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo raštais dėl informacijos pateikimo, kuriuose nurodoma, kad Palangos miesto apylinkės teisme 2014 – 2015 metais, nebuvo gauta pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo S. M. ar I. M. (1 t., 45, 78 b. l.).

2015-10-29 AB bankas SWEDBANK raštu Nr. SR/15-27140, kuriame nurodoma, kad 2014 metais bankas nėra užregistravęs teisininko I. B. paklausimo dėl S. M. ir I. M. (1 t., 80 b. l.).

2015-10-28 antstolės L. P. raštu Nr. 3.5.-14554, kuriame nurodoma, kad iš I. B. negavo jokio prašymo vykdomojoje byloje dėl S. M. ir I. M. priklausančio turto pardavimo. (1 t., 82 b. l.).

2015-12-28 UAB „A.“ teikimu dėl informacijos dėl sutikimų bankroto administratoriumi, kuriame nurodoma, kad 2014-11-27 į UAB "A." elektroniniu paštu kreipėsi I. B. dėl sutikimų bankroto bylai fizinių asmenų Sauliaus ir I. M. ir pateikė jų duomenis. UAB A. visus dokumentus pateikė jam el. paštu 2015-11-27. Jokio apmokėjimo už sutikimų suteikimą nebuvo (1 t., 84-85 b. l.).

2015-11-27 reikalaujamu daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. M. pateikia garso įrašus – pokalbius su I. B. (1 t., 90-93 b. l.).

2016-01-05 pokalbių suvestine, kurioje surašyti S. M. pateikti pokalbiai su I. B.. (1 t., 97-113 b. l.).

A. Z. „SWEDBANK“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2014-11-28 S. M. jam pervedė 10004,07 Lt, kurie vėliau buvo išgryninti (1 t., 118 b. l.).

UAB JURIDINĖS FIRMOS JURVEST BALTIJA AB CITADELĖ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2014-12-19 S. M. pervedė 10089,74 Lt, kurie 2015-12-19 buvo pervesti į I. B. naudojamą banko sąskaitą esančią AS (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant – grąžinama skola. (1 t., 138 b. l.).

I. B. AS (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2014-12-19 iš UAB „Juridinės firmos (duomenys neskelbtini) į šią sąskaitą buvo pervesta 10000 Lt, kurie 2014-12-19 pervesti į S. G. „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas mokėjimas pagal 2014-03-24 preliminarią sutartį (1 t., 186 b. l.).

Lietuvos aukštųjų mokyklų pateikta informacija, iš kurios matyti, kad I. B. nėra baigęs studijų ir įgijęs studijų baigimo diplomo (2 t., 2-49 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimą, kaip nusikalstamą veiką, įstatyme apibūdina šios veikos; 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, <...> siekiant išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Minėta, kad esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė gali pasireikšti ir suklaidinimu dėl kaltininko turimos pareigos nukentėjusiajam. Turto savininkas, valdytojas ar asmuo, turintis prievolės teisę, gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą ar turinčio turtinę prievolę, nustatymą ar prievolės fakto nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą be kriminalinės justicijos įsikišimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851-2001, 2K-387-2009, 2K-538-2010).

Sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma sudarant fiktyvias sutartis (tas kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaitinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje; jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų nebeįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 12K-293/2002, 2K- 81/2001 ir kt.).

Nors kaltinamasis I. B. savo kaltės teisiamųjų posėdžių metu nepripažino, o ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė ir savo kaltės klausimo nekomentavo, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, liudytojų ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu duoti parodymai ir nurodytos bylai svarbios aplinkybės.

Pagal suformuotą teismų praktiką - sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tačiau norint asmens veiksmus kvalifikuoti, kaip sukčiavimą, būtina nustatyti du pagrindinius elementus jo veiksmuose, t. y. svetimo turto įgijimą panaudojant apgaulę.

Analizuojant kaltinamojo I. B. veiksmus, jo nusikalstamų veikų pradžia prasidėjo nuo prisistatymo advokatu nukentėjusiesiems S. M. ir I. M.. Jis nuo pat pradžių nuo pastarųjų nuslėpė informaciją, kad neturėdamas reikiamo išsilavinimo, kuris leistų jam būti įrašytam į advokatų sąrašą ir vykdyti advokato praktiką, negali būti advokatu ir atstovauti jų teisme bei ginti jų interesų civilinėje byloje. Todėl siūlydamas nukentėjusiesiems pasirašyti Sutartį dėl teisinės pagalbos jis iš anksto žinojo, kad negalės įvykdyti sutarties 1.1.1 punkte nurodytų įsipareigojimų – atstovauti kliento teismuose (arbitražuose), ikiteisminio tyrimo įstaigose, bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimu (1 t., 9 b. l.).. Nukentėjusieji duodami parodymus nurodė, kad I. B. jiems prisistatęs advokatu sutiko padėti atlikti fizinio asmens bankroto procedūrą. Atsiuntė pasirašyti Sutartį dėl teisinės pagalbos (toliau – Sutartis), kuria jis įsipareigojo teikti teisinę pagalbą, nurodytą Sutarties 1.1.1. ir 1.1.2. punktuose, o nukentėjusieji įsipareigojo už suteiktas jo paslaugas sumokėti jų sutartą honorarą. Pagal kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susitarimą jie pastarajam turėjo sumokėti 20 000 Lt, padarydami dvi įmokas. Nukentėjusiesiems atsiuntus el. paštu pasirašytą Sutartį, jis atsiuntė dvi sąskaitas faktūras, 2014-12-17 ir 2014-11-25, kuriose nurodė, kad nukentėjusieji turi jam pervesti po 10 000 Lt už suteiktas paslaugas, t. y. dokumentų analizę, konsultacijas, dokumentų rengimą teismui, atstovavimą fizinio asmens bankroto byloje, bankroto bylos administravimo mokestį. Pirmąją įmoką S. M. pervedė ne į I. B., o į A. Z. banko sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojas A. Z. ir kaltinamasis I. B., byloje esantis AB ‚Swedbank“ banko išrašas (1 t., 118 b. l.). Antroji įmoka buvo pervesta į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir kaip matyti iš byloje esančių įmonės banko išrašų, I. B. šiuos S. M. pervestus pinigus persivedė iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę, nurodydamas, kad tai yra S. M. skola, o ne sumokėta suma už jo suteiktas paslaugas (1 t., 138 b. l.). Atliekant pirmąjį pavedimą I. B. kilo nesklandumų, pavedimo atlikti nebuvo galima, todėl nukentėjusieji pradėjo domėtis I. B.. Internete rado kelis straipsnius, kurie neigiamai apibūdino jų advokatą. Tai jiems sukėlė nerimą ir nepasitikėjimą juo, tačiau I. B., kad nukentėjusieji sužinojo apie jo nusikalstamus veiksmus, pats juos informavo, kad visa pateikta informacija yra klaidinga ir neteisinga, t. y. šmeižtas. Nukentėjusiesiems padarius abu pavedimus I. B., pastarasis jiems atsiuntė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nukentėjusiesiems buvo parodyti dokumentai, ieškinys, užklausos bankui ir antstoliui. Teigiama, kad visi dokumentai buvo nunešti į teismą ir užvesta civilinė byla dėl bankroto iškėlimo, kuri turi išsispręsti 2015 m. gegužės mėnesiui. Suėjus minėtam terminui I. B. nukentėjusiesiems, kad jų byla jau baigta, procesas pasibaigė ir teismas priėmė sprendimą, kuriuo jie yra pripažįstami, kaip bankrutavę. Nukentėjusiesiems visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami el. paštu ir tai patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga (1 t. 29-32, 35, 36, 37-39 b. l.). Tačiau pagal kitus baudžiamojoje byloje esančius surinktus duomenys, I. B. pateiktos užklausos ir civilinis ieškinys, niekada adresatams išsiųsti nebuvo. Tą patvirtina byloje esantys raštai: iš Palangos rajono apylinkės teismo, kad pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui S. M. ir I. M. vardu nebuvo gauta (1 t., 45 b. l.), iš antstolės L. P. kontoros, kurioje yra vykdomoji nukentėjusiųjų byla, kad iš I. B. nebuvo gauta jokių užklausų ar dokumentų patvirtinančių jų bankrutavimą. Taip pat, kad patikrinusi teismo pranešimus, ji nerado teisme tokio pareiškimo ar Bankroto departamente informacijos apie jų bankrotą (1 t., 46, 82 b. l.), iš AB ‚Swedbank“, kad jie nėra gavę ir užregistravę I. B. paklausimų dėl S. M. ir I. M. (1 t., 80 b. l.). 2015 m. vasarą I. M. susitikus su I. B., kad pastarasis atiduotų bylos pabaigą patvirtinančius dokumentus, pastarasis tokių dokumentų pateikti negalėjo. Nurodė, kad procesas dar nepasibaigė ir baigsis tik spalio mėnesį. Vietoj paprašytų pateikti visų procesinių dokumentų galėjo pateikti tik kelis dokumentus, nesusijusius su byla. I. B. nenorą susitikti su nukentėjusiąją ir atiduoti jai bylos dokumentų, kurių jis neturėjo ir kurių nebuvo, patvirtina I. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad I. B. su ja susitikti nenorėjo. Ilgai atidėliodavo jų susitikimus ir tik pastarajam pagrasinus, kad kreipsis į policiją, I. B. sutiko su ja susitikti kitą dieną (1 t., 61 b. l.; 3 t., 131 b. l.).

Išanalizavus surinktą baudžiamojoje byloje rašytinę medžiagą ir duotus liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, matyti, kad kaltinamasis veikė apgalvotai, dėsningai, turėdamas tikslą – panaudojant apgaulę įgyti iš nukentėjusiųjų pinigines lėšas, t. y. svetimą turtą, už paslaugas, kurių pagal sutartį jis neketino ir negalėjo dėl teisinio išsilavinimo trūkumo suteikti. Norą veikti apgaulingai patvirtina ir A. Z. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad I. B. (duomenys neskelbtini) banko sąskaita naudojasi tam, kad minėtas bankas niekam neteikia jokios informacijos ir iš minėto banko negalima gauti jokių banko išklotinių. Taip pat, kad I. B. prašė pastarojo neiti į apklausą pas tyrėją, siūlė susitikti ir paderinti parodymus (1 t., 74-75 b. l.). visos šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis iš anksto buvo apgalvojęs savo veiksmus, veikimo planą ir kryptingai ėjo link savo tikslo, t. y. svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek kaltinamojo, tiek jo gynėjų iškelta versija, kad tai yra civiliniai santykiai, kilę dėl neįvykdyto civilinio santykio, nes kaip nurodė I. B. jis negalėjo atlikti kai kurių veiksmų, nes nukentėjusieji nepateikė reikiamų dokumentų, vertintina, kaip gynybinė pozicija prieštaraujanti vyraujančiai teismų praktikai ir surinktiems įrodymams. Nors tokią versiją iškėlė pats kaltinamasis teismo posėdžių metu, tačiau šią aplinkybę jis pats paneigė el. laiške, siųstame S. M. 2014-11-17 18.09 val., nurodydamas, kad „mūsų kontoros veiksmai-išsiunčiu pažymų užklausimus antstolių rūmams, bankams, kad surinkčiau visą info (prašyme nurodysiu, kad pažymos reikalingos fizinių asmenų bankrotui)“ (1 t., 28 b. l.). Taip pat ši aplinkybė, dėl reikiamų dokumentų nepateikimo, buvo paneigta ir teisiamųjų posėdžių metu, nes tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusieji nurodė, kad visi prašomi dokumentai nukentėjusiųjų buvo pateikti bei Sutarties 1.1.2. punktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi teisinio pagrindo I. B. veiksmus vertinti kaip civilinius santykius, kilusius dėl neįvykdyto civilinio sandorio. Padarytos nusikalstamos veikos objektas – svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu, naudojant apgaulę. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo I. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). I. B. teistas (2 t., 96-99, 100-173 b. l.), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teistumo, administracine tvarka baustas, tačiau neturi galiojančių nuobaudų (2 t., 90-95 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (2 t., 83 b. l.; 3 t., 61 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (2 t., 85 b l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi. 2012-05-30 diagnozuotas - sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų; 2012-11-20 – 2012-11-26 diagnozuotas - pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (2 t., 87 b. l.), dirbantis (2 t., 88-89 b. l.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį I. B. charakterizuojančias duomenis, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam I. B. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą (BK 48 str.).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais ir periodinė registracija policijos įstaigoje (2 t., 66-69 b. l., 3 t., 101-102 b. l.)

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Saulius ir I. M. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos 7556,92 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo I. B.. Savo ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro: nusikalstamos veikos dalykas, apgaule užvaldyti pinigai 20 000 Lt (5792,40 Eur); kelionės išlaidos apklausai į Šiaulių ikiteisminio tyrimo ir teismo institucijas 2015 m. lapkričio 26-28 d., kurias sudaro skrydžio bilietai Londonas-Ryga ir Ryga-Londonas 121,96 GBR, t. y. 95,43 Eur., automobilio nuoma vykimui iš Rygos į Palangą ir Šiaulius ir atgal 86,70 Eur, kuras 39,81 Eur ir 42,58 Eur, maitinimasis 3 dienas 150 Eur, viso kelionės išlaidų 414,52 Eur; ryšium su išvykimu anksčiau minėtais reikalais S. M. turėjo Anglijoje savo darbo vietoje paimti laisvadienius, todėl negavo darbo užmokesčio 1350 Eur sumai. Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų pagrįstas dokumentais. Dėl I. B. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė fizinius ir dvasinius sukrėtimus. Buvo ne tik apgauti, bet ir pažeminti savo artimųjų ir pažįstamų akyse dėl tokio savo pasitikėjimo jiems nežinomu teisinių paslaugų teikėju. Siekdami kaltininkui sumokėti prašomus pinigus už tariamą teisinę pagalbą, jiems teko skolintis pinigus iš banko, dėl to šiuo metu jie dar moka paskolos grąžinimą ir paskolos palūkanas, kas sudaro didžiulę nervinę įtampą ir pergyvenimus (3 t., 2-4, 125-128 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji prašė priteisti iš kaltinamojo dar 600 eurų proceso išlaidų, susijusių su transporto išlaidomis, apgyvendinimu, maitinimu. Šios proceso išlaidos nepagrįstos jokiais dokumentais, todėl prašymas netenkintinas. Turtinė ir neturtinė nukentėjusiesiems padarytos žalos atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo I. B.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iš kaltinamojo I. B. priteistini: 5 792,40 Eur turtinės žalos, 1 764,52 Eur proceso išlaidos. Taip pat priteistinos patirtos išlaidos - 550 Eur, susijusios su atstovo teisinės pagalbos suteikimu, kurios pagrindžiamos pridėtais kvitais (pinigų priėmimo kvitai sesija LAT Nr. 789046 ir Nr. 789028) (4 t., 8-12 b. l.). Kaltinamasis I. B. teisminio nagrinėjimo metu atlygino dalį padarytos turtinės žalos, t. y. 2 000 Eur, todėl turtinės žalos dydis mažintinas. Atsižvelgiant į sukeltas pasekmes, padarinius, vadovaujantis protingumo sąžiningumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiesiems priteistina mažesnė, nei prašoma, neturtinė žala – po 600 Eur kiekvienam.

Proceso metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamasis pageidavo turėti gynėją. Prieš kiekvieną teisiamąjį posėdį kaltinamasis keitė gynėjus, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, vėliau tęsiamos pertraukos. Kaltinamasis piktnaudžiavo bylos procesu, vilkino jo eiga, todėl teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, užkirsti kelią proceso piktnaudžiavimui, skyrė kaltinamajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktą gynėją advokatą Edmundą Jankaitį. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos: 2016-10-18 Nr. (2.19) NTP-7-11110 pirminė pažyma ir 2016-12-27 Nr. (2.19) NTP-7-14089 patikslinta pažymą iš kurios matyti, kad už I. B. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 208 Eur 44 ct. (3 t. 120 b. l.). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis bei priteistinos Lietuvos Respublikos valstybei iš kaltinamojo I. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę – 2 (dvejus) metus mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p., 3 p., I. B. paskirti įpareigojimus:

dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis darbo biržoje; per 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems S. M. ir I. M. padarytą turtinę žalą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais ir periodinę registraciją policijos įstaigoje.

Nukentėjusiųjų S. M. ir I. M. pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai. Iš kaltinamojo I. B. nukentėjusiesiems priteisti 3 792.40 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų S. M. ir I. M. pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo I. B. nukentėjusiesiems priteisti po 600 Eur (šešis šimtus eurų) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo I. B. nukentėjusiesiems S. M. ir I. M. priteisti patirtas išlaidas 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) Eur už atstovo suteiktą teisinę pagalbą.

Iš kaltinamojo I. B. priteisti nukentėjusiesiems 1 764.52 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 52 eurocentus) patirtų proceso išlaidų.

Iš I. B. priteisti Lietuvos Respublikos valstybės 208,44 Eur proceso išlaidų, susijusiu su gynėjo teisinės pagalbos jam teikimu.

Iš I. B. priteisti Lietuvos Respublikos valstybei 477.42 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 42 eurocentus) proceso išlaidų, kuriuos teismas sumokėjo nukentėjusiajai padengdamas atvykimo į teisiamąjį posėdį išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas