- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-631-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- I. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9082-287/2018 pagal ieškovės I. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo A. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. D. prašydama priteisti iš atsakovo A. D. dukters G. D. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į ieškovės sąskaitą, uzufrukto teise gautas lėšas paskirti tvarkyti ieškovei. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui – dukrai G. D. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į ieškovės I. D. sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas Pakruojo rūmai 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, priteisdamas iš atsakovo A. D., laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui – dukrai G. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę I. D. paskyrė nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.
3. Teismas byloje nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas – dukra G. D., gyvena su mama – ieškove I. D., atsakovas A. D. su ieškove negyvena jau nuo 2018 m. kovo 1 d., nuo to laiko savo prievolės – teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui nevykdo. Duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra, tačiau tiek ieškinyje, tiek (duomenys neskelbtini) pažymoje, nurodyta, kad atsakovo mėnesio darbo užmokestis yra 400 Eur. Teismas atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl visiško atsakovo nusišalinimo nuo vaiko materialinio išlaikymo ir šalių gyvenimo atskirai, ieškovės turtinę padėtį, bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslą, siekiant apsaugoti išimtinai vaiko interesus, konstatavo, jog šiuo atveju 150 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį vaikui yra pakankamas būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo A. D. teismas tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį, kaip neteisėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apelianto teigimu, jis nėra ieškovės dukters G. D. biologinis tėvas. Savo tėvu dukra apelianto niekada nelaikė, jį ignoruoja ir bendraudama tai pabrėžia. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu teismui ruošiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo su I. D. bei tėvystės nuginčijimo. Be to, ieškovė 2012 metais kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir nurodė savo dukters biologinį tėvą – Z. M.. Apeliantas teigia, kad tėvystę dukrai pripažino tikėdamasis, kad ieškovė I. D., tuo metu – Z., nebevartos alkoholio ir jai bus grąžinta duktė, nes prieš tai I. D. buvo apribota motinos valdžia.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. D. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Dukters gimimo liudijime tėvu įrašytas A. D., todėl pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą yra turtinė asmeninė A. D. pareiga. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvystė G. D. buvo nustatyta per prievartą ar apgaulę, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo A. D. laikiną išlaikymą. G. D. iki šiol A. D. laiko savo tėvu ir noriai su juo bendrauja, todėl atskirojo skundo motyvai, kad duktė nelaiko jo savo tėvu ir su juo nebendrauja, neatitinka tikrovės. Atskirojo skundo teiginiai, kad I. D. buvo apribota motinos valdžia ir kad ji piktnaudžiauja alkoholiu yra išgalvoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia esminiu argumentu, kad jis nėra ieškovės dukters G. D. biologinis tėvas, todėl neprivalo teikti laikino išlaikymo.
8. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Nylund prieš Finland /dec., Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI). Be to, CK 3.146 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.
9. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, užtikrinant jos teisę ir į laikiną išlaikymą.
10. Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, apeliantas nagrinėjamoje byloje pareiškė priešieškinį ir teismo prašo nustatyti, kad A. D., nėra ieškovės I. D. dukters G. D., tėvas, o ji nėra jo duktė.
11. Teismas pažymi, kad kol tėvystė nenuginčyta, vaiko tėvu laikomas vaiko gimimo liudijimo grafoje „tėvas” nurodytas asmuo, t. y. vaiko motinos sutuoktinis, remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu (prezumpcija) ir tas asmuo turi visas įstatymo nustatytas teises ir pareigas tų vaikų atžvilgiu, kurių tėvu yra įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Apeliantas, kaip veiksnus suaugęs asmuo turi suprasti, kad jo įrašymas vaiko tėvu ne tik suteikia vaikui pavardę, bet tuo remiantis atsiranda jam teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu. Kiekvienas pilnametis asmuo turi apgalvoti savo veiksmus, kadangi atliktas veiksmas – tėvo įrašymas į vaiko gimimo liudijimą, sukelia pasekmes kitiems asmenims, šiuo atveju nepilnametei dukrai. Apeliantui žinant, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau pareiškus tėvystę įregistruojančiai įstaigai, kad jis pageidauja būti vaiko tėvu, šis pareiškimas sukelia apeliantui pareigą rūpintis vaiku, ir ta abejonė, ar jis nėra vaiko biologiniu tėvu, negali būti pagrindu atsisakyti teikti laikiną išlaikymą. Šiuo metu apeliantas A. D. yra dukters G. D. tėvas, todėl, kol jo tėvystė nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, jis privalo teikti išlaikymą jai, o civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo pradėjimas negali būti pagrindas leisti atsakovui neteikti išlaikymo vaikui, nes tokiu būdu būtų pažeistos aukščiau minėtos prioritetinės vaiko teisės ir teisėti interesai.
12. Atskirojo skundo teiginiai, kad dukra apelianto niekada nelaikė tėvu, vengia bendravimo, bei tai, kad ieškovei I. D. buvo apribota motinos valdžia ir kad ji piktnaudžiauja alkoholiu yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir negalintys lemti pareigos teikti išlaikymą atsisakymą.
13. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikyta laikinąja apsaugos priemone buvo užtikrinta nepilnamečio vaiko interesų apsauga, užtikrinta, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvystės nuginčijimo klausimas bei reikalingas ir būtinas konkretus išlaikymo dukrai dydis bei realios tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą savo vaikui bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės, teismui išanalizavus bylos faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir pan., todėl nesant atskirojo skundo argumentų dėl vaiko poreikius ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti, apeliacinės instancijos teismas nepasisko.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.