Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties, kuria įtariamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. spalio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. įtariamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir šias medžiagas platino: D. K. ir E. D. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o S. K. , Ed. D. , A. M. , V. J. , A. K. , Au. U. , R. B. , L. P. , Ar. V. , A. U. , E. R. , M. T. , O. R. , M. G. , A. V. , J. G. , G. J. , Al. K. , M. V. , L. K. , dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent: ne vėliau kaip 2008 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. D. , pravarde „biely” ir D. K. , pravarde „demonas”, turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, Vilniaus mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnyje, t.y. įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, o tai pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus – neteisėtai auginti kanapes, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, bei į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė S. K. , pravarde „lysy”, Ed. D. , pravarde „čerep”, A. M. , pravarde „mokry”, V. J. , pravarde „jegoras”, A. K. , Au. U. , R. B. , L. P. , pravarde „liūtas”, Ar. V. , A. U. , E. R. , M. T. , O. R. , M. G. , pravarde „gufis”, A. V. , J. G. , G. J. , pravarde „visioly”, Al. K. , M. V. , pravarde „gibulia”, L. K. , T. I. , vadovavo šiems asmenims, nurodydami dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizuoti, auginti kanapes, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, D. K. ir E. D. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, specialiai parinktose slėptuvėse laikė įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, jas perduodavo tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodydami paimti šias medžiagas iš minėtų slėptuvių ir jas realizuoti tretiesiems asmenims, nustatydavo realizuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainas, surinkinėjo iš nusikalstamo susivienijimo narių pinigus už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, kontroliavo, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų perduoti laiku, užmezgė ir palaikė ryšius su kito nusikalstamo susivienijimo nariais, organizavo psichotropinės medžiagos platinimą šio susivienijimo nariams, iškilus konfliktams su nusikalstamo susivienijimo interesams kenkiančiais asmenimis, sutelkdavo nusikalstamo susivienijimo narius vykti kartu spręsti šiuos konfliktus, teisėsaugos pareigūnams sulaikius nusikalstamo susivienijimo narius nusamdydavo jiems teisinę gynybą teikiančius advokatus, kuriems apmokėdavo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

Vykdydami nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų E. D. ir D. K. nurodymus S. K. , Ed. D. , A. M. , V. J. , A. K. , Au. U. , R. B. , L. P. , Ar. V. , A. U. , E. R. , M. T. , O. R. , M. G. , A. V. , J. G. , G. J. , Al. K. , M. V. , L. K. paimdavo tiesiogiai iš E. D. ir D. K. , ar specialiai jų parinktų asmenų, taip pat specialiai parinktose vietose E. D. ir D. K. paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas slėptuves, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinkus trečiuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines medžiagas galinčių platinti patikimų asmenų ir taip plėtė nusikalstamo susivienijimo veiklą, atsiskaitinėjo su E. D. ir D. K. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvavo sprendžiant konfliktus su nusikalstamo susivienijimo narių interesams kenkiančiais asmenimis.

Šiais veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio l dalyje.

A. K. taip pat įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su V. J. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., iš D. K. neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 1134 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, o taip pat 4105,47 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 324,86 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias neteisėtai laikė – narkotinę medžiagą – kanapes iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., o psichotropinę medžiagą – metamfetaminą iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., Širvintų raj., netoli Kernavės esančiame miško masyve specialiai parinktose slėptuvėse.

Šiais veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Įtariamasis A. K. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis to paties teismo, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. spalio 5 d.

Skundžiamoje 2012 m. spalio 4 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. K. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Gynėjo nuomone, tyrimą kontroliuojantis prokuroras ir apygardos teismas turi išankstinį nusistatymą jo ginamojo atžvilgiu, nes keliems įtariamiesiems šioje byloje suėmimas yra pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, be to, prokuroras A. Alimas 2011-10-18 nutarimu apribojo ne A. K. , bet jo tėvų nuosavybės teises į jų sukauptą turtą, dėl ko pastarieji jau metus laiko gyvena nepritekliuje ir nepelnytame pažeminime. Gynėjas pažymi, kad jis, vadovaudamasis BPK 133 straipsnio nuostatomis, raštu kreipėsi į prokurorą dėl suėmimo pakeitimo į švelnesnes kardomąsias priemones – 10 000 Lt piniginį užstatą, kurį sutiko surinkti ir sumokėti įtariamojo artimieji, tačiau prokuroras 2012-09-05 tokį jo prašymą atmetė.

Be to, gynėjas mano, kad teismas, nutartyje vardindamas įtariamų asmenų pavardes ir jas nurodydamas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatorių (vadovų) bei vykdytojų, taip pat nurodydamas konkrečius jų veiksmus, pavartojo netinkamas formuluotes, kurios, nesurengus teisminio įrodymų tyrimo, prilygsta jo ginamojo kaltumo konstatavimu, tokiu būdu pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas ir įtariamasis A. K. prašė įtariamojo gynėjo skundą tenkinti, prokuroras prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, kas nepagrįstai ginčijama įtariamojo A. K. gynėjo skunde.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini liudytojų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti kratos, apžiūros protokoluose, specialisto išvados, slapto sekimo metu gauti bei kitų procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dar kartą atkreipiamas įtariamojo gynėjo dėmesys į tai, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl duomenų pakankamumo kardomajai priemonei paskirti ar pratęsti jos terminą, šių duomenų turinio nutartyje atskleisti neprivalo.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti A. K. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas A. K. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas įtariamajam A. K. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Bylos duomenimis, A. K. įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje. Už įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas A. K. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą, bet ir tai, kad įtariamasis nėra sukūręs savo šeimos, iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje buvo nusikaltęs, baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis A. K. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir palaiko ryšius su tėvais, apygardos teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, įvertino ir pagrįstai konstatavo, jog tai byloje nustatytų kitų aplinkybių kontekste, tikimybės, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nesumažina.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. K. įtariamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijoms ir taip pat yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip jau minėta, A. K. praeityje buvo nusikaltęs, būdamas jaunas ir darbingas, niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, šiuo metu įtariamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo, susijusio su narkotinių medžiagų platinimu, veikloje bei pats neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kas leidžia pagrįstai manyti, jog pastarasis lėšas pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamos veiklos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog įtariamasis A. K. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su A. K. elgesiu įkalinimo įstaigoje bei jo asmeninėmis savybėmis, šios apygardos teismo padarytos išvados niekaip nepaneigia.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis.). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriami sunkūs ir labai sunkūs gerai organizuoti nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pranešimai apie įtarimus pareikšti daugiau kaip 40 asmenų, ikiteisminio tyrimo medžiagą šiuo metu jau sudaro trisdešimt vienas segtuvas. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas ar pažeistų įtariamojo A. K. teises. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo įteikti pranešimai apie įtarimus, apklausti įtariamieji, surašyti didelės apimties atliktų slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, priimti įvairūs procesiniai sprendimai atskirų įtariamųjų atžvilgiu, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ta aplinkybė, jog su įtariamuoju A. K. nebuvo atliekami intensyvūs procesiniai veiksmai, nepatvirtina, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas netinkamai. Juolab, kad pats įtariamasis duoti parodymus ikiteisminio tyrimo stadijoje atsisakė, jokių jam žinomų tyrimui reikšmingų aplinkybių nenurodė. Taigi, esant šioms aplinkybėms, A. K. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionaline teismų praktika, besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas esant aiškioms viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas A. K. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu įtariamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Įtariamojo gynėjas skunde teigia, jog apygardos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, tačiau šis argumentas yra nepagrįstas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas A. K. , aplinkybes, kaip to reikalauja BPK 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, tuo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Įtariamojo A. K. gynėjo skundo argumentai, kad jo ginamasis laikomas suėmime, siekiant išgauti prisipažinimą, o įtariamajam nepalankų sprendimą priėmęs teismas yra šališkas, Lietuvos apeliacinio teismo jau ne kartą buvo įvertinti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti nagrinėjant ankstesnius įtariamojo gynėjo skundus, todėl gynėjui nepateikus naujų šiuos argumentus pagrindžiančių duomenų, skundą nagrinėjantis teismas pakartotinai dėl jų nepasisako.

Teismas, spręsdamas dėl paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėja tik su konkrečiu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė, susijusias aplinkybes, todėl šiuo atveju nėra reikšmingas gynėjo skundo argumentas, kad ne visi įtariamieji šioje byloje yra suimti. Taip pat atkreiptinas įtariamojo gynėjo dėmesys į tai, kad skundą nagrinėjantis teismas šiuo konkrečiu atveju tikrina tik teismo nutarties, kuria pratęstas suėmimo terminas, teisėtumą ir pagrįstumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro atlikti procesiniai veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai nėra šio nagrinėjimo dalykas, todėl svarstant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą nevertinami.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamojo A. K. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto įtariamojo A. K. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.