Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui UAB „General Financing“ dėl restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktais argumentais.Teismas vadovavosi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-17 sprendimu, tačiau net nevertino, kad tarp šalių susiklostė vartojimo sutarties santykiai. Teismas taip pat nevertino, kad pagal kreditavimo sutartį ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, tačiau atsakovas neinformavo, kad liko paskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai, jeigu jie buvo paskaičiuoti. Pagal atsakovo 2009-08-02 paskaičiavimą (1 106,94 Lt) ieškovė sumokėjo 3 774,75 Lt su 36 Lt permoka. Atsakovo 2010-06-08 balanse matyti ieškovės sumokėta 6 014,69 Lt suma. 2010-06-15 atsakovas pareikalavo 320 Lt už tariamai paskaičiuotus delspinigius. Ieškovės sumokėta suma yra 6 334,69 Lt, taigi atsakovui sumokėjo per daug pagal kreditavimo sutartį.Atsakovo kreipimasis į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo yra kredito įstaigos nesąžiningas siekis praturtėti. Atsakovas nepatyrė jokių nuostolių, kadangi per visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo mokama 27,633 proc. metinė kredito grąžinimo norma. Todėl teismas šiuos atsakovo veiksmus turėjo vertinti bendrame kontekste, laikyti juos nesąžiningais ir prieštaraujančiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei sąžiningai verslo praktikai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-17 sprendimas už akių yra įgijęs res judicata galią ir yra įvykdytas. Šiame teismo sprendime nustatyta ieškovės skola – 788,44 Lt delspinigių. Ieškovė minėtos bylos nagrinėjimo metu turėjo procesines teises ginčyti skolos dydį, tačiau jomis nepasinaudojo ir tik dabar ginčija nurodytame teismo sprendime nustatytas aplinkybes, nors tai prieštarauja CPK 279 str. 4 d., nes ieškovė ginčija šiuo sprendimu jau priteistas ir išieškotas sumas, reikalauja šių sumų restitucijos, nenurodydama jokio teisinio pagrindo. Šalių 2008-02-19 sudaryta vartojimo kredito sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, ji yra įvykdyta: teismo sprendimo pagrindu iš ieškovės yra teisėtai išieškotos sumos, todėl nėra restitucijos taikymo sąlygų.Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą, tačiau teismas 2013-09-18 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, o Kauno apygardos teismas 2013-12-04 nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis, ieškovė N. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „General Financing“ ieškovei 1 083,77 Lt, kuriuos antstolė A. A. priverstinai išieškojo iš ieškovės atsakovui.

Ieškovės teiginys, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas vadovaujantis tik atsakovo pateiktais įrodymais, yra nepagrįstas, nes iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: 2008-02-19 vartojimo kredito sutartimi (b.l. 52-54), Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6723-199/2011 (b.l. 26-27), Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-21 išduotu vykdomuoju raštu, o savo išvadas pagrindė teisės normomis. Taip pat akcentuotina, kad teismas, vadovaudamasis CPK 185 str. 1 d., įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu yra priimtas nepalankus sprendimas, negali būti pagrįstas motyvas pripažinti teismo sprendimo neteisėtumą. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vienoms iš tokių aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, priklauso prejudiciniai faktai. Esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6723-199/2011 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, turintys teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi ieškovė iš esmės šioje byloje ginčija savo skolos dydį pagal 2008-02-19 sudarytą vartojimo kredito sutartį, kuris buvo jau nustatytas ir priteistas įsiteisėjusiu bei įgijusiu res judicata galią Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6723-199/2011 (pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei N. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 788,44 Lt delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo 2011-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt žyminį mokestį ir 171,82 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi nustatytais prejudiciniais faktais, jog 2011-02-17 ieškovė buvo skolinga atsakovui 788,44 Lt delspinigių. Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kiek ji yra sumokėjusi atsakovui pagal 2008-02-19 sudarytą vartojimo kredito sutartį ir kaip vertina savo išieškotos skolos dydį atsakovui, negali būti iš naujo įrodinėjamos ir vertinamos, kadangi pažeistų CPK 279 str. 4 d., įtvirtinančią, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Ieškovė civilinės bylos Nr. 2-6723-199/2011 nagrinėjimo metu turėjo procesines teises ginčyti skolos dydį, ir nors jomis bylos nagrinėjimo metu iki priimant sprendimą už akių nepasinaudojo, tačiau Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6723-199/2011, kurioje Kauno miesto apylinkės teismas 2013-09-18 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, o Kauno apygardos teismas 2013-12-04 nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo 2013-09-18 nutartį paliko nepakeistą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje nepagrįstai ginčija nurodytame Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-11 sprendime už akių nustatytas aplinkybes, t.y. iš jos atsakovui priteistas ir išieškotas sumas bei reikalauja šių sumų restitucijos (CPK 279 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių yra atmestini ir ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime privalėjo įvertinti atsakovo kaip kredito įstaigos nesąžiningus veiksmus civilinėje byloje Nr. 2-6723-199/2011 siekiant praturtėti, taip pat, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu pagal kredito sutartį, ir atsakovas nepatyrė jokių nuostolių, nes per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė mokėjo 27,633 proc. metines palūkanas. Pažymėtina, kad šie motyvai yra neatsiejamai susiję su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6723-199/2011 nustatytais prejudiciniais faktais dėl ieškovės skolos atsakovui pagrįstumo, todėl šioje byloje atmestini kaip prieštaraujantys CPK 279 str. 4 d.

Pažymėtina, kad vartotojui suteikta papildoma įstatymo nustatyta apsauga nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanta (CK 6.38 str., 6.59 str.) – išimtis, todėl vartotojui netinkamai įvykdžius prievoles, jie negali naudotis įstatymo jams suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Kaip jau nustatyta, šalių 2008-02-19 sudaryta vartojimo kredito sutartis yra įvertinta įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-11 sprendime už akių. Vartotojo teisių pažeidimas nei minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6723-199/2011, nei šioje byloje nėra įrodytas (CPK 178 str.). Todėl ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad tarp šalių susiklostė vartojimo sutarties santykiai, yra atmestini.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.