- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-788-193/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Nukentėjusysis
- D. Š.
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo K. B. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 nutarties, kuria K. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviem mėnesiams skaičiuojant nuo 2008-12-05,
Aprašomoji dalis
N USTATĖ:
K. B. kaltinamas, kad 2007-10-14 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Utenos r., J. T. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia buteliu smogė nukentėjusiajam D. Š. vieną kartą į galvą bei kumščiu smogė vieną kartą į veidą, padarydamas D. Š. kraujosruvą kairės akies vokuose, dešiniųjų momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą ir susitelkimą virš galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kietojo dangalo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir kairiųjų galūnių pareze, ir taip dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos dangalo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
2008-06-05 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių laikotarpiui. 2008-09-03 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi K. B. kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpis buvo pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui, to paties teismo 2008-10-09 nutartimi K. B. kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpis buvo pratęstas vieno mėnesio laikotarpiui. Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi K. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dar dviem mėnesiams skaičiuojant nuo 2008-12-05.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis K. B. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 - 11 - 27 nutartį dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo ir jį nedelsiant paleisti iš suėmimo. Teigia, kad teismas nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso suėmimą reglamentuojančių nuostatų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. leidžia skirti suėmimą tik tada, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Taip pat Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad įtarimų pagrįstumas yra privaloma sąlyga suėmimui. K. B. skunde teigia, kad teismas, priimdamas nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, suvaržė jo konstitucines teises, kurių suvaržymas virto žmogaus teisių pažeidimu. Teismas nutartyje nurodo, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, kad kaltinamasis gali bėgti slėptis teismo, tačiau nemotyvuoja, kuo tas pagrindas tokiai išvadai grindžiamas. Teigia, kad nesuprantamas teismo motyvas, kad pastovios gyvenamos vietos turėjimas, pastovus darbas, tvirti socialiniai ryšiai su šeima negali būti pagrindu skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Pažymi, kad jo kaltė dėl jam inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo padarymo nėra įrodyta, nes ikiteisminio tyrimo metu paskirtas advokatas netinkamai atliko pareigas, todėl jį nušalino (adv. R. T.). Todėl nėra pagrindo remtis ikiteisminio tyrimo veiksmais (parodymų atpažinti, parodymų patikrinimas vietoje ir kt.), kuriuose dalyvavo nušalintas advokatas.
Skunde teigiama, kad teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, visai be motyvų surašė nutartį ir pratęsė kardomąją priemonę suėmimą, nepaaiškindamas ir neatsižvelgdamas į aplinkybes, į kurias įsakmiai nurodo atsižvelgti BPK III dalies XI skyrius. Teismas neanalizavo jo pateiktų įrodymų, kad jis turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeima, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, darbingas ir laisvėje gali dirbti. Teismas neanalizavo, ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti norimų rezultatų. Nurodo, kad teismas privalėjo laikytis Konstitucijoje įtvirtintų principų. Asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtinos viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti proporcingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau nei yra būtina. (Konstitucinio teismo 2000-12-06 nutarimas). K. B. mano, kad teismas, priimdamas niekuo nepagrįstą, neatitinkančią tikrovės ir faktų nutartį, pažeidė Konstitucijos 109 str. 1 dalyje įtvirtintus teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą. Tuo pažeidė jo, kaip konstitucinės teisės subjekto teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo suimtojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimo terminas K. B. buvo pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str.
BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (BPK 122 str. 1-3 p.). Viena iš suėmimo sąlygų yra kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, antroji – kai byla tiriama dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Skundą nagrinėjantis teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar K. B. yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas pratęsti jam kardomąją priemonę-suėmimą. Nors suimtasis K. B. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau apylinkės teismui perduotoje nagrinėti byloje kaltinamajame akte nurodyti duomenys, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kita medžiaga pakankamai leidžia manyti, jog K. B. pagrįstai kaltinamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.
Utenos rajono apylinkės teismas, pratęsdamas K. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pagrįstai konstatavo, kad K. B., turėdamas neišnykusį ir teismo nepanaikintą teistumą, yra kaltinamas sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, byloje yra duomenys, jog K. B. padarė ir kitą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. K. B. kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Konstatavęs tokias aplinkybes, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstas išvadas, jog būdamas laisvėje K. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.,2 d.)) daryti naujas BPK 122 str. 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 3 p.,4 d.). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei į tai, kad K. B. anksčiau buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nepadarė įtakos jo elgesiui (jos galiojimo metu įtariamas padaręs kitą nusikalstamą veiką), akivaizdu, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti negalima ir apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tos aplinkybės, jog K. B. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbo ir ruošiasi dirbti, negali būti pakankamu pagrindu skirti kitą – švelnesnę- kardomąją priemonę.
Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad 2008-11-27 Utenos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – K. B. pratęsta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
N UTARĖ:
Suimtojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.