Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-02 · Civilinė byla Nr. 2S-781-212/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
2S-781-212/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas
UAB „Radviliškiai ir KO“
Atsakovas
Panevėžio rajono vaikų, Panevėžio rajono vaikų globos namų priešieškinį atsakovei UAB „Radviliškiai ir KO“
Trečiasis asmuo
Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-781-212/2010Procesinio sprendimo kategorija:122.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTART I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Radviliškiai ir KO“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal UAB „Radviliškiai ir KO“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono vaikų globos namams, trečiajam asmeniui trečiajam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl įsiskolinimo už prekes ir paslaugas ir atsakovės Panevėžio rajono vaikų globos namų priešieškinį atsakovei UAB „Radviliškiai ir KO“, trečiajam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 26 819,42 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes pagal neapmokėtas ir dalinai apmokėtas PVM sąskaitas – faktūras, ir 804,58 Lt sumokėto žyminio mokesčio; priteisti 6 proc. metinių palūkanų už netinkamą prievolės nuo ieškinio pareiškimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 33 294 Lt žalos atlyginimo bei teismo išlaidas. Nurodė, kad dėl išdidintų maisto produktų kainų ieškovei 2008 m. ketvirtą ketvirtį už vaikų globos namų vaikų maitinimą nepagrįstai sumokėjo 33 294 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi paskyrė finansų ekspertizę ir pavedė ją atlikti auditorei M. D. K.. Civilinę bylą sustabdė kol bus atlikta ekspertizė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskyrė papildomą finansų ekspertizę, pavedant ją atlikti ir papildyti auditorei M. D. K., bei sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta papildoma ekspertizė. Nurodė, kad siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą, teismas skyrė finansų ekspertizę ir pavedė auditorei M. D. K. atsakyti į du klausimus. Gavus 2010-07-15 ekspertizės aktą, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Nurodė, kad prie ekspertizės akto nepridėti paskaičiavimai, neatsakyta į vieną klausimą. Konstatavo, kad eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir išsami, todėl skyrė papildomą ekspertizę ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-27 nutartį. Nurodo, kad byla sustabdyta dėl papildomos ekspertizės, paskirtos siekiant išsiaiškinti, ar pagrįstas atsakovės priešieškinis. Tačiau nutartyje apibrėžtas papildomos ekspertizės dalykas – ieškovės sąskaitos – faktūros, pateiktos atsakovei laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2009-04-30, nesusijęs su priešieškiniu. Priešieškinyje ginčijamos sąskaitos–faktūros, pateiktos atsakovei paskutinį 2008 m. ketvirtį. Teismas savo nutartyje nenurodė, kokių faktų nustatymas tiriant dokumentus, nesusijusius su priešieškiniu, gali turėti reikšmės civilinei bylai. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad eksperto išvada nepakankamai aiški ir išsami ir yra pagrindas vadovaujantis CPK 219 str. skirti papildomą ekspertizę. Mano, kad skaičiavimų, kuriuos atlikus gautas konkretus įvardytas skaičius pateikimui nebūtina stabdyti bylą ir tokiu būdu vilkinti procesą. Skaičiavimai, kuriais gauta ekspertizės išvada, nėra ekspertizės išsamumo arba aiškumo požymis–tai yra ekspertizės dalykas. Teismas neišsiaiškino ar ekspertizė apskritai atlikta, nes buvo pateikta išvada be skaičiavimų ir tiriamosios dalies. Ieškovo nuomone, tokiu atveju teismas ekspertui turėjo taikyti CPK 217 str. nuostatas. Byla buvo sustabdyta dėl subjektyvių priežasčių – eksperto nekvalifikuotumo, nesugebėjimo arba nenoro pagrįsti ekspertizės akte pateiktas išvadas. Tokiu būdu teismas neteisingai taikė CPK 164 str. normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad eksperto konkrečios išvados – skaičiaus – pateikimas nepateikiant jokių skaičiavimų ir tyrimų yra aplinkybė, kurią galima pašalinti. Mano, kad atlikti šiuos veiksmus (pateikti ekspertizės metu atliktus, bet kažkodėl nepateiktus skaičiavimus), byloje dalyvaujantys asmenys gali ir nestabdant bylos. Pirminės ekspertizės duomenys bei išvada, perskaityta teismo posėdyje 2010-09-27 neturi įrodomosios galios dėl teismo posėdyje padaryto procesinio pažeidimo: teismo ekspertas buvo įspėtas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą ir prisiekė pagal CPK 186 str. 6 d., tuo tarpu eksperto priesaikos tekstą ir priesaikos procedūrą nustato CPK 217 str. 1 dalis, kurioje taip pat nurodyta, kad jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudedamoji dalis. Tačiau eksperto priesaikos ekspertizės akte nėra, dėl ko neįmanoma eksperto atsakomybė pagal CPK 215 str. 3 d. ir taip yra pažeidžiamas eksperto atsakomybės institutas. Tokiu būdu, papildant ekspertizės, atliktos pažeidžiant CPK reikalavimus, aktą, iš anksto žinoma, kad jos neturės įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai ir bylos nagrinėjimas užsitęs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą CPK 164 str. 2 d., turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju tokio pagrindo nebuvo ir taip buvo sudarytos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovė ir tretysis asmuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2010-03-23 nutartimi teismas pavedė ekspertei atsakyti į du klausimus, t. y. kokia turėtų būti prekių ir paslaugų vertė pagal nutartyje nurodytus važtaraščius bei kokia turėtų būti prekių ir paslaugų vertė pagal pateiktą priešieškinį, t. y. už 2008 m. ketvirtą ketvirtį. 2010-07-15 buvo pateiktas teismui ekspertizės aktas, tačiau ekspertė atsakė tik į antrą klausimą. Posėdžio metu ekspertė paaiškino, kad negalėjo atsakyti į pirmą klausimą dėl neteisingai teisėjo suformuluoto klausimo. Mano, kad eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir išsami, todėl skirtina papildoma ekspertizė. Skundžiama nutartimi nėra užduotas naujas klausimas ekspertei, taip pat nėra pavedama pateikti skaičiavimus, dėl kurių nebūtina net stabdyti bylos, o tik teisingai ir suprantamai suformuluojamas jau 2010-03-23 nutartimi užduotas pirmas klausimas, į kurį ir pavedama atsakyti. Ekspertės atsakymas į šį klausimą negali būti susietas su jau teismui pateikto ekspertizės akto tikslinimu, nes pateiktame 2010-07-15 ekspertizės akte buvo tikrinamas visai kitas laikotarpis, t. y. 2008 m. IV ketvirtas ketvirtis. Ekspertas teismo posėdžio metu prisiekė, pasirašė po priesaikos teksto ir kaip numato CPK 217 str. 1 d., toks eksperto pasirašytas priesaikos tekstas tapo ekspertizės akto sudėtine dalimi. CPK norma nenumato, jog priesaikos tekstas turi būti ekspertizės akte, kaip kad teigia ieškovė, todėl šiuo aspektu nėra jokių procesinių pažeidimų ir eksperto atsakomybei atsirasti pagal CPK 215 str. 3 d. yra visi pagrindai. Teismo nutartis yra aiški, teisėta ir pagrįsta, kuria siekiama visapusiškai, tinkamai, teisingai ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias įtaką teisingo teismo sprendimo priėmimui.

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-27 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą dėl įsiskolinimo už prekes ir paslaugas pagal UAB „Radviliškiai ir KO“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono vaikų globos namams, trečiajam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir atsakovės priešieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-03-23 nutartimi paskyrė finansų ekspertizę, pavedė ekspertei atsakyti į du klausimus ir bylą sustabdė (t. 2, b. l. 122, 141). Iš 2010-07-15 Ekspertizės akto matyti, kad ekspertizę atlikusi ekspertė atsakė tik į vieną klausimą, o teismo posėdyje paaiškino kodėl nebuvo atsakyta į vieną klausimą, nurodė, kad nebuvo pateikti visi dokumentai (t. 2, b. l. 147-148, 180-181). Kadangi į teismo pateiktus klausimus buvo atsakyta tik iš dalies, teismas skyrė papildomą finansų ekspertizę ir bylą sustabdė.

Nesutikdama su bylos sustabdymu, apeliantė nurodo, kad teismas bylą sustabdė dėl objektyvių priežasčių – eksperto nekvalifikuotumo, nesugebėjimo pagrįsti ekspertizės išvadas ir neatsižvelgė į proceso trukmę bei užsitęsusį bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Kaip jau minėta, skirdamas finansinę ekspertizę, teismas uždavė ekspertei du klausimus, tačiau atsakymą gavo tik į vieną. Ekspertizė skiriama tuomet, kai nagrinėjant ginčą, reikalingos specialios žinios. Įstatymas išskiria dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 164 str.). Esminis bylos sustabdymo pagrindų skirtumas tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją ir tuo pačiu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų–kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

Paskyręs ekspertizę, teismas negali žinoti kiek laiko ji bus atliekama, todėl įvertinęs pasirengimą nagrinėti bylą teismo posėdyje, būtinybę atlikti procesinius veiksmus, stabdo bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamojoje byloje, paskyrus pakartotinę ekspertizę, teismui nereikia atlikti kitų procesinių veiksmų, šalių pozicijos dėl ginčo išaiškintos vykusiuose parengiamuosiuose ir teismo posėdyje. Negavus atsakymo į ekspertei užduotą klausimą, teismas nagrinėti bylą teismo posėdyje negali, todėl bylos sustabdymas šiuo atveju visiškai pagrįstas ir neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Apeliantė gali skųsti nutartį tik dalyje dėl bylos sustabdymo, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad yra nesutinkama dėl pakartotinės ekspertizės būtinumo, ekspertizės įrodomosios reikšmės, t. y. dėl pačios ekspertizės paskyrimo. Tačiau nutartis dėl ekspertizės paskyrimo neskundžiama ir šie atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės neturi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimutė SankauskaitėLaimantas Misiūnas