- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- PK-58-496/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-3-00003-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Kaltinamasis
- I. K., V. R.
teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimusi Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, nedirbanti, gyv. vieta (duomenys neskelbtini),
V. R., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini),
Kaltinamas pagal BK 155 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. K. 2012 m. birželio 1d. apie 13 ³⁰ val. Kelmės rajone, Karyznų kaime, V. D. namuose, būdama neblaivi, dulkių siurblio vamzdžiu du kartus sudavė nukentėjusiajam V. D. į galvą, vieną kartą į petį ir nagu įdrėskė kairės akies apatinį voką, taip padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies apatiniame voke ir kairiame dilbyje, t.y. nukentėjusiajam V. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. R. 2012m. birželio 1d., apie 13 ³⁰ val. Kelmės rajone, Karyznų kaime, būdamas neblaivus, neviešai įžeidė V. D., vadindamas jį nešvankiais, įžeidžiančiais žodžiais, o būtent „pyderu“, bybiu“, sakydamas, kad „išpis“, vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius, tokius kaip „bledė“, „kurva“.
Kaltinamoji I. K. kaltės nepripažino visiškai ir paaiškino, kad 2012m. birželio 1d. jai reikėjo į Kražius. Jos prašymu, V. D. nuvežė ją ir V. R. į Kražius. Jiems atlikus reikalus, ji paprašė sustoti prie parduotuvės, ten V. D. davė pinigų už nuvežimą. Šis už gautus pinigus nusipirko du „bambalius“ 2 litrų talpos „Bratkos“ alaus, o ji nupirko du butelius degtinės, maisto. I. K. paaiškino, kad V. R. pasiūlė, grįžus užsukti į jų namus ir pasivaišinti po kelionės, bet V. D. pakvietė į savo namus, nes jam reikia pastatyti mašiną, be to namie yra jo žmona. Tuomet jie visi nuvažiavo į V. D. namus, ten I. K. ištraukė vaišintis jos pirktą degtinę, maistą. V. D. visiems davė vieną butelį alaus. Besivaišinant V. D. supyko ant S., po pokalbio su juo, išsitraukė šautuvą, vėliau pastūmė savo žmoną, kuri krito ant žemės. I. K. nurodė, kad V. R. ramino V. D., pasakė, kad šis skriaudžia savo žmoną. Ji išėjo į lauką, vėliau vėl sugrįžo. I. K. nurodė dulkių siurblio visiškai nemačiusi ir smūgių I. D. nesudavusi. Kaltinamoji nurodė, kad tarp jos ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo. Ji paaiškino, kad V. R. keiksmažodžiai yra priežodis. Kaltinamoji nurodė, negalinti patvirtinti, kad įraše skamba tikrai jos balsas, kai pasako, kad „dar duosiu“. Tą dieną jokio sužalojimo V. D. nesimatė. Birželio 5 dieną įgaliotinis liepė eiti pas V. D. susitaikyti, jie su V. R. buvo nuėję, tačiau V. D. su jais nesikalbėjo.
Kaltinamasis V. R. kaltės nepripažino visiškai ir paaiškino analogiškai, kaip ir I. K.. Nurodė, kad jis nenorėjo įžeisti V. D., o keiksmažodžius jis vartoja kalboje. Kaltinamasis paaiškino galbūt galėjęs įžeisti V. D. sakydamas „psichai taip daro“. Kaltinamasis nurodė, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas jis, nežino kada jis buvo nufilmuotas, nes jis nematė filmuojant. Rukšėnas nurodė nematęs, kad I. K. būtų sudavusi V. D..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų I. K. ir V. R. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad ji 2012 metų birželio 1 dieną jis nuvežė I. K. ir V. R. į Kražius, grįžus jie nekviesti atėjo į jo namus, atsinešė 2 butelius degtinės ir 2 butelius vyno. Jie gėrė savo gėrimus virtuvėje, juos prižiūrėjo jo žmona, o jis išgėrė porą stiklinių alaus kitame kambaryje. Nukentėjusysis nurodė, kad begerdami tarpusavyje susipyko I. K. ir V. R., jie pradėjo keiktis. Tuomet jis pradėjo varyti I. K. ir V. R. iš savo namų, jie žodžių neklausė, tuomet jis stūmė V. R. link durų. Tuo metu I. K. sakė, kad išdraskys jam akis ir tikrai įdrėskė akį, o vėliau paėmė dulkių siurblio vamzdį, buvusį prie durų, ir juo sudavė jam per galvą du kartus ir vieną kartą per petį. Nuo smūgių jis buvo apsvaigęs, aptemo akyse, jis atsirėmė į pečių. V. D. paaiškino, kad kai jis atsipeikėjo, tai pamatė, kad I. K. ir V. R. toliau sėdi ir geria alkoholinius gėrimus jo namuose, tuomet jis pradėjo įrašinėti telefonu, iš pradžių įrašinėjo garsą, vėliau lauke ir vaizdą. Jis iškvietė policiją. Kol šiuos asmenis išvarė iš savo namų, užtruko apie 30 min. Kai policija atvyko, tai V. R. ir I. K. jo namuose jau nebuvo. Policijos pareigūnas iš jo pareiškimo neėmė, o patarė kreiptis pas apylinkės įgaliotinį darbo laiku. Tą dieną buvo atvažiavusi greitoji pagalba, jie pažiūrėjo, kad kirstinių žaizdų nėra ir išvažiavo. V. D. paaiškino, kad jam buvo sužalota galva, veide matėsi mėlynės, pageltonavimai, tai trukdė jam eiti į darbą atlikti visuomenei naudingų darbų. Nukentėjusysis nurodo, kad I. K. dulkių siurblio vamzdį po smūgių sudavimo numetė prie namo, vamzdis sulenktas. V. D. nurodė, kad dėl šio įvykio jam buvo padaryta 434 Lt turtinė žala, kurią sudaro: 50 Lt už dulkių siurblio vamzdžio sugadinimą, 50 Lt marškinėlius, kuriuos suplėšė I. K., 85 Lt už vaistus (tepalus, gydomąjį pleistrą, nuskausminamuosius vaistus), kuriuos naudojo iš savo resursų, 30 Lt jis įvertina savo darbą ir valymo priemones išvalant grindis ir baldus, aplaistytus alkoholiu, 49 Lt sumokėjo už specialisto išvados gavimą, 120 Lt kainavo dvi kelionės į Šiaulius pas specialistus, nes pirmą dieną jį tik užregistravo, o kitą dieną specialistas apžiūrėjo jo sužalojimus, 50 Lt už važinėjimą iš namų į Kelmės r., PK, į savivaldybės administraciją dėl teisinės pagalbos gavimo. V. D. nurodė, kad dėl I. K. veiksmų, smūgių sudavimo ir padarytų sužalojimų, jis patyrė 1000 Lt neturtinę žalą, nes patyrė skausmą, pažeminimą, gėdą rodantis viešumoje su mėlynėmis.
V. D. paaiškino, kad V. R. jo namuose, kambaryje ir kieme, prie kelio jį garsiai šaukdamas įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, bei vadindamas kitos seksualinės pakraipos vulgarius, necenzūrinius žodžius, girdint jo sutuoktinei ir nepilnamečiui sūnui. V. D. paaiškino, kad visi keiksmažodžiai ir vadinimas „Pyderu“ ir kitais kaltinime nurodytais žodžiais buvo skirti jam įžeisti, nes tiesiogiai pasakyti jam. Dėl šių žodžių jam buvo labai nemalonu, ypač kai reikėjo paaiškini 13 metų sūnui šių žodžių reikšmę. Nukentėjusysis nurodė esantis normalios seksualinės pakraipos ir jį labai įžeidė apibūdinimas esą jis yra iš seksualinių mažumų. Dėl šios priežasties jis prašo priteisti iš V. R. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
V. D. nurodė, kad jo namuose minėtą dieną kaltinamieji išbuvo apie valandą – nuo 13.30 iki 14.30 val. Per tą laiką jis telefonu iškvietė policiją. Jis paaiškino, kad anksčiau su I. K. ir V. R. nesipyko, buvo mažai pažįstami, jis yra juos vežęs į Klaipėdą.
Liudytojas S. S. paaiškino, kad 2012m. birželio 1 dieną jam paskambino neblaivus V. D. ir jį piktai užsipuolė, kodėl jis neišdirbąs jo žemės. Jis bandė paaiškinti V. D., kad lyja lietus, tačiau skambinusysis nesiklausė ir nieko neleido paaiškinti. Liudytojas paaiškino, kad maždaug po savaitės nuo minėto skambučio, jis nuvažiavo išdirbti V. D. žemės ir matė iš tolo, kad prie V. D. buvo priėję V. R. ir I. K., jie buvo nuleidę galvas, o V. D. energingai mojavo rankomis apie 5 minutes. Vėliau Vytautas numojo ranka ir nuėjo su I. K.. Pokalbio jis negirdėjo.
Liudytojas V. P. (l.80), dirbantis Kelmės r. PK, nuvykęs į įvykio vietą pagal V. D. iškvietimą, jokių aplinkybių neprisiminė.
Liudytojas M. T. (l.80) dirbantis Kelmės r. PK, nuvykęs į įvykio vietą pagal V. D. iškvietimą, mažai prisiminė įvykio aplinkybes ir paaiškino, kad nuvykus į įvykio vietą V. D. pareiškimo nerašė ir pasakė, kad tuo metu jam policijos pagalbos jau nereikia. Jam buvo paaiškinta, kad darbo valandomis galės kreiptis į apylinkės inspektorių. Liudytojas nurodė, kad jo nuvykimo metu į įvykio vietą, vizualiai nesimatė sužalojimų V. D.. Liudytojas nurodė, kad prieš juos pas V. D. buvo nuvykusi greitoji med. pagalba.
Gynėjos pakviestas liudytojas A. G. bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė.
Specialisto išvadoje (l.5) nurodyta, kad 2012-06-05 buvo atliktas tyrimas. Iš tiriamojo žodžių aprašytos įvykio aplinkybės: 2012-05-31 apie 13.30 val. namuose kaimynas ranka sužalojo akį, aliuminiu vamzdžiu sudavė per galvą. Buvo apsvaigęs. V. D. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje, pereinanti į dešinės akies viršutinį voką, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voka ir kairiame dilbyje, sužalojimai paradyti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. V. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kvite (l.33) įrašyta, kad 2012-06-05 V. D. sumokėjo valstybinei teismo medicinos tarnybai prie LR teisingumo ministerijos 44 Lt mokesčio ir 5 Lt komisinio mokesčio.
Informacijoje apie telefoninius pranešimus (l.63-67) įrašyta, kad V. D. kreipėsi pagalbos telefonu 2012m. birželio 1d. 16.26 val. ir pranešė, kad išgertuvių metu tarp kaimynų kilo konfliktas, kurio metu pranešėjui kaimyno sugyventinė trenkė metaliniu strypu per galvą. Toliau vyksta konfliktas. Sujungta su Kelmės GMP. Nuvykus VPS PB pareigūnams, išsiaiškinta, jog išgertuvių metu tarp asmenų kilo konfliktas, dėl kurio niekas neturi pretenzijų. I. K. su pranešimu kreipėsi 2012m. birželio 1d. 16.22 val. ir nurodė, kad jos sugyventinį R. V. sumušė kaimynas Dobrovolskis. Įvykis prieš 10 min.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (l.86) užfiksuota, kad 2012-06-01d. 16.37 val. greitosios pagalbos automobilis išvyko į Kražių sen., Karyznų kaimą pas V. D.. Nuvykimo pas kvietėją laikas 17.01 val. Užfiksuoti duomenys: nukentėjusiojo žodžiais išgertuvių metu su kaimynais kilo konfliktas ( buvo suduota aliuminiu strypu 5kartus į galvą). Obj. Sąmoningas, girtas, iš burnos alkoholio kvapas. Žmona taip pat girta. Galvos srities sumušimo žymių nestebima. Ligonis į priėmimo skyrių vykti atsisakė.
Medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėtoje 2012-06-06, yra V. D. prašymas nubausti V. R. ir I. K., kurie 2012-06-01 13.30 val., atėję į jo namus, vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jie elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, tarpusavyje konfliktavo, o jam pradėjus varyti juos lauk iš namų, jie pradėjo kolioti ir įžeidinėti jį (V. D.). I. K. jam tris kartus su dulkių siurblio vamzdžiu sudavė – du kartus į galvą ir vieną kartą į petį. I. K. pagrasino išdraskyti akisir rankos nagu įdrėskė į apatinį akies voką.
Tokias pačias įvykio aplinkybes V. D. nurodė paaiškinime.
Kelmės r. policijos komisariatui 2012-06-06 duotame paaiškinime I. K. nurodė, kad būnant V. D. namuose, šis susistumdė su V. R., ji puolė skirti, V. D. ją pastūmęs ir kilo didelis triukšmas. Ji nurodė nesudavusi V. D. su dulkių siurblio vamzdžiu. Jis su V. R. kiek apsižodžiavo ir išėjo namo.
V. R. 2012-06-07 policijos komisariato pareigūnui paaiškino, kad V. D. puolė ant jo, grasino daiktu panašiu į pistoletą, jie su I. K. pabėgo pro duris į lauką, kiek apsižodžiavo ir išėjo namo. Jis nematė, kad I. K. būtų sudavusi V. D.. V. R. nurodė, kad 2012-06-05 apie 17 val. jis su I. K. nuėjo pas V. D. atsiprašyti ir susitaikyti dėl įvykusio konflikto, bet nesusikalbėjo, o tik susiginčijo.
V. D. pateiktame vaizdo įraše (l.48) matyti, kad V. R. vartoja necenzūrinius žodžius filmuojančio asmens atžvilgiu.
Kaltinamoji I. K. neigia savo kaltę, nurodydama, kad ji nesudavė smūgių V. D. dulkių siurblio vamzdžiu, nesužalojo akies. Kaltinamasis V. R. aiškina nenorėjęs įžeisti ir neįžeidinėjęs V. D., o keiksmažodžius jis vartoja iš įpročio, kaip priežodį. Šie kaltinamųjų paaiškinimai vertinami, kaip kaltinamųjų pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamieji I. K. ir V. R. pripažino buvę 2012-06-01 po pietų V. D. namuose, pripažino ten girtavus, ten vykus konfliktui. Dėl konflikto pagalbos telefonu kreipėsi ne tik V. D., bet ir V. K.. Nukentėjusysis V. D. pateikdamas pareiškimą policijai ir teismui bei visų paaiškinimų metu nuosekliai aiškino, kad I. K. sudavė jam dulkių siurblio vamzdžiu du kartus į galvą ir vieną kartą į petį, bei sužalojo akį rankos nagu. Jam padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada. Netikėti visais V. D. parodymais nėra jokio pagrindo, nes tiek jis, tiek kaltinamieji patvirtina, kad iki šio įvykio jie bendravo mažai, o tarpusavio santykiai buvo geri, V. D. kaltinamųjų prašymu šiuos paveždavo mašina atlikti reikalų. Nėra jokio pagrindo nukentėjusiajam V. D. apkalbėti kaltinamuosius. Tai, kad policijos pareigūnai neužfiksavo V. D. padarytų sužalojimų, nepaneigia fakto, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti, nes V. D. tuo metu nerašė pareiškimo policijai, konfliktas jau buvo pasibaigęs, todėl pareigūnai neturėjo pagrindo įdėmiai apžiūrėti nukentėjusįjį. Greitosios pagalbos medikė 2012-06-01d. 17 val. sumušimo žymių nepastebėjo, tačiau iš įrašo matyti, kad siūlė nukentėjusiajam vykti į priėmimo skyrių, tik šis atsisakė. Iš nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad mėlynės jam atsirado vėliau, ne smūgių sudavimo metu, kirstinių žaizdų nebuvo, todėl greitosios pagalbos darbuotoja jo labai atidžiai nestebėjo, jis šiai darbuotojai nusiskundimų neišsakė. Greitosios med. Pagalbos įrašas nepaneigia specialisto išvada nustatyto sveikatos sutrikdymo V. D. padarymo fakto ir laipsnio.
Teismas pripažįsta įrodytu, kad kaltinamoji I. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam V. D., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika atitinka BK 140str.1d. dispoziciją.
Kaltinamasis V. R. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 155str.1d., tačiau jis pripažįsta konflikto metu „apsižodžiavęs“, įprastai dažnai vartojantis necenzūrinius žodžius. Kaltinamoji I. K. paaiškino, kad V. R. necenzūrinius žodžius vartoja kaip priežodžius. V. D. nuosekliai tvirtina, kad V. R. 2012-06-01 po pietų jį užgauliai pažemino vadindamas „pyderu“, bybiu“ ir kitais keiksmažodžiais. Nukentėjusį ypač įžeidė jo pavadinimas homoseksualiu bei sakymas lytiškai santykiauti su vyru.
BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Šio straipsnio 2d. numato atsakomybę tam. Kas neviešai įžeidė žmogų.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką ir ne kartą yra išaiškinęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiamą apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Asmuo, necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais išplūsdamas kitą asmenį, t.y. nepadoriai, užgauliai formuluodamas, šį asmenį apibūdina neigiamai ir taip žemina jo orumą. (LAT 2005-09-27 nutartis Nr. 2K-385/2005, 2005-05-24 nutartis Nr. 2K-269/2005, 2008-04-29 nutartis Nr. 2K-201/2008).
Byloje nukentėjusiojo parodymais ir vaizdo įrašo fragmentu, kai V. R. išsako įžeidžiančius žodžius, atsisukęs į V. D., telefonu filmuojantį įvykį, nustatyta, kad kaltinamasis V. R. necenzūriniais ir žeminančiais, kaltinime nurodytais žodžiais išplūdo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis nurodo, kad įžeidžiančius žodžius V. R. išsakė Karyznų kaime jo namuose ir kieme, girdint jo žmonai ir nepilnamečiui sūnui. Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. D. neprašė apklausti jo žmoną ir sūnų, todėl nėra nustatyta, ar šie asmenys girtėjo V. R. išsakytus įžeidžiančius žodžius V. D. atžvilgiu, todėl negalima pripažinti, kad V. R. įžeidė V. D. viešai; pripažįstama, kad V. R. įžeidė V. D. neviešai, todėl V. R. veika atitinka BK 155str.2d. dispoziciją, į šią dalį perkvalifikuojama iš BK 155str.1d.
Nors į bylą yra pateikta vaizdo įrašo su V. R. keiksmais kopija, tačiau V. R. pripažino, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent 2012-06-01 dienos konfliktas (l.51), jis pripažino, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas jis, tik jis nepastebėjo, kad jį filmuoja. Atsižvelgiant į tai, kad jokių kitų konfliktų tarp V. R. ir V. D. nėra buvę, vaizdo įrašą, užfiksuojant dalį įvykio įrašė ir pateikė pats nukentėjusysis, todėl ši vaizdo įrašo dalis pripažįstama teisėtai pateiktu įrodymu.
Kaltinamųjų I. K. ir V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie abu nusikalstamus veiksmus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.
Nukentėjusysis V. D. pateikė civilinį ieškinį 434 Lt sumai dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad žalą sudaro: 50 Lt už dulkių siurblio vamzdžio sugadinimą, 50 Lt marškinėlius, kuriuos suplėšė I. K., 85 Lt už vaistus (tepalus, gydomąjį pleistrą, nuskausminamuosius vaistus), kuriuos naudojo iš savo resursų, 30 Lt jis įvertina savo darbą ir valymo priemones išvalant grindis ir baldus, aplaistytus alkoholiu, 49 Lt sumokėjo už specialisto išvados atlikimą, 120 Lt kainavo dvi kelionės į Šiaulius pas specialistus, nes pirmą dieną jį tik užregistravo, o kitą dieną specialistas apžiūrėjo jo sužalojimus, 50 Lt už važinėjimą iš namų į Kelmės r., PK, į savivaldybės administraciją dėl teisinės pagalbos gavimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 49 Lt už specialisto išvados gavimą, 120 Lt už vykimą du kartus iš Karyznų kaimo Kelmės r. į Šiaulius ir atgal, bei 50 Lt kelionės išlaidų į Kelmės r. PK, bei dėl teisinės pagalbos gavimo, iš viso 219 Lt sumai. Likusioje dalyje – dėl dulkių siurblio vamzdžio sugadinimo, dėl marškinėlių suplėšymo, dėl namų išvalymo ir vaistų vartojimo ieškinys atmestinas, nes nėra jokių įrodymų, kad vamzdis ir marškinėliai būtų sugadinti, vaistams nukentėjusysis nurodė išlaidų neturėjęs, nes vaistus vartojo iš ankstesnių resursų, o poreikis valyti namus atsirado ne dėl I. K. smūgių sudavimo ar \V. R. įžeidžiančių žodžių, o galimai dėl visų asmenų, tame tarpe nukentėjusiojo, bendro alkoholio vartojimo.
Nukentėjusysis V. D. prašo priteisti po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš I. K. ir V. R. dėl patirto streso, pažeminimo, kaltinamiesiems padarius nusikalstamas veikas.
CK 6.250 str. 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus ( jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. – Lietuvos CK 6.282str.), t.y. siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (LAT 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. R. neviešai įžeidė nukentėjusįjį V. D., todėl yra pagrindas priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivūs (visų asmenų paaiškinimai ir med. pagalbos įrašai patvirtina), jis ilgoką laiką bendrai vartojo alkoholinius gėrimus, V. R. yra nedirbantis, padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl teismas pripažįsta tikslingu priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo V. R. 100 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Kaltinamoji I. K. padarė sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, sukėlė jam fizinį skausmą, pažeminimą dėl smūgių sudavimo, nepatogumus rodytis viešose vietose su mėlynėmis veide, todėl nukentėjusiajam V. D. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas iš I. K.. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivūs, jie ilgoką laiką bendrai vartojo alkoholinius gėrimus, I. K. nedirba, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl teismas pripažįsta tikslingu priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamosios I. K. 200 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Be to, kaltinamieji turi atlyginti valstybei nukentėjusiajam suteikto advokato pagalbos išlaidas lygiomis dalimis – kiekvienas po 240 Lt (l.62, BPK 105str.1 -3d.).
Kaltinamieji I. K. yra neteista, gerai charakterizuojama, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį.
Baltinamasis V. R. nėra teistas, gerai charakterizuojamas, nedirba, todėl jam skirtina viešųjų darbų bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155str.2d. ir nuteisti viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui.
Priteisti V. D. iš I. K. 219 Lt (du šimtus devyniolika litų) turtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt (du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti V. D. iš V. R. 100 Lt (vieną šimtą litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš I. K. 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) valstybei išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš V. R. 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) valstybei išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.