Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-44/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-08
Bylos Nr.
1S-44/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-44/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,gynėja advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. K. (E. K. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. vasario 7 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d., apie 22 val. viešoje vietoje, prie kavinės „Notanga“, esančios Herkaus Manto g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė rimtį bei tvarką ir pažeidė viešą tvarką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. B. , po to, kai pastarasis pakišdamas koją pargriovė G. J. , sudavė šiam duriamuoju-pjaunamuoju daiktu į kairę koją, ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į galvą, kitas kūno vietas ir padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairiosios kirkšnies srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, daugybinius sumušimus ir žaizdas kūne bei galvoje, galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairiojo momens ir smilkinio srityje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, didžiosios smegenų jungties sumušimu, galvos smegenų difuziniu aksonų sužalojimu, dėl ko G. J. 2008 m. spalio 2 d. 22 val. Vilniaus M. Marcinkevičiaus ligoninėje mirė, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. viešoje vietoje, prie kavinės „Notanga“, esančios Herkaus Manto g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. B. , turėdamas tyčią nužudyti G. J. , pargriautam G. J. sudavė duriamuoju-pjaunamuoju daiktu į kairę koją, ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į galvą, kitas kūno vietas ir padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairiosios kirkšnies srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, daugybinius sumušimus ir žaizdas kūne ir galvoje, galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairiojo momens ir smilkinio srityje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, didžiosios smegenų jungties sumušimu, galvos smegenų difuziniu aksonų sužalojimu, kas komplikavosi koma, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, ūmiais širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo veiklų sutrikimais, dėl ko G. J. 2008 m. spalio 2 d., 22.00 val. Vilniaus M .Marcinkevičiaus ligoninėje mirė, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis E. K. 2008 m. lapkričio 6 d., 11.00 val. sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2010 m. vasario 7 d.

Šalies argumentai

Kaltinamasis E. K. savo skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi apygardos teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, taip pat netinkamai išanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis. Nors apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė motyvuodamas tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nes kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau neatižvelgė į tai, kad jis suimtas yra jau vienerius metus tris mėnesius, o šioje baudžiamosios bylos stadijoje visi liudytojai jau apklausti. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Kaltinamojo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai jam pratęsė suėmimo terminą tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. E. K. teigimu, teistumų skaičius negali įtakoti pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė E. K. skundą atmesti, kaltinamojo gynėja – skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimas E. K. buvo pratęstas nustačius tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo metu E. K. baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad E. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodomi duomenys: paties kaltinamojo, liudytojų V. D. , A. B. ir kitų asmenų parodymai, parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai, kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo E. K. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

E. K. kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu, vienas iš jų labai sunkus nusikaltimas, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Teismas pažymi, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

E. K. už tyčinius nusikaltimus teistas keturis kartus. Veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, padarytos neišnykus teistumams. Šioje byloje E. K. kaltinamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, viena jų (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą- pagrįstą manymą, kad kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Šiuo metu E. K. baudžiamoji byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas negali vertinti, kokie tyrimo veiksmai buvo atlikti po paskutinio pratęsimo. BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai bei pagrindai, numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, o savo žinioje bylą turinčio teismo jie nesaisto, todėl kardomoji priemonė (suėmimas) yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme.

Dėl šių pirmiau nurodytų aplinkybių skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, o skundas jame nurodytais motyvais negali būti tenkinamas.

Teisėjas vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis