- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-161-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš nuteistojo M. M. priteista 3 100 Lt žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2008-03-28 apie 01.00 val., atidarydamas neužrakintas A. M. priklausančių fermų duris bei mechaninių dirbtuvių neuždarytą langą, esančių (duomenys neskelbtini), įsibrovė į patalpų vidų ir pagrobė svetimą, A. M. priklausantį turtą – iš fermų pagrobė aukšto slėgimo aparatą ,,Stihl RF-162“, 1800 Lt vertės, ir benzopjūklą ,,Stihl MS-250“, 1300 Lt vertės, o iš mechaninių dirbtuvių pagrobė veržliarakčių rinkinį 900 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam A. M. padarydamas 4000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. skundžia nuosprendį. Skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes, kaip nurodo apeliantas, jo veikoje nenustatyta sunkinančių aplinkybių, o nustatyta lengvinančių aplinkybių. Apeliantas taip pat nurodo, kad būdamas nelaisvėje negalės atlyginti padarytos žalos. Taip pat nurodo, kad privalo rūpintis mažamete dukra, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodo, kad jau atliko mažesnę dalį bausmės ir, kaip nurodo, šio laiko užteko apmastyti nusikalstamiems veiksmams.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. M. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nustatytą lengvinančią aplinkybę, todėl atsižvelgti į šią aplinkybę ir dar švelninti paskirtos bausmės apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.
Apelianto nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmės trukmė apeliantui yra nustatyta arčiau LR BK 178 str. 2 d. sankcijos minimumo. Pirmosios instancijos teismo nurodyti bausmės skyrimo motyvai teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl apelianto skundo argumentai dėl per griežtos bausmės skyrimo yra atmestini.
Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis privalo rūpintis mažamete dukra ir turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra pagrindas pripažinti pirmos instancijos teismo nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu, juolab, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis dukters neaugina (b.l.73), o taip pat neturi ir nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat neturi ir nuolatinio pragyvenimo šaltinio (b.l.91).
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus), lengvinančios aplinkybės buvimą, daro išvadą, kad nuteistajam M. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė tinkamai.
Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.