- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1007-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01767-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovo) T. rajono savivaldybės mero ir (trečiojo asmens) I. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. N. (D. N.) pateikė teismui ieškinį, prašydamas panaikinti 2025 m. rugpjūčio 8 d. vykusio konkurso į T. rajono R. universalaus daugiafunkcio centro (toliau ir Centras) direktoriaus pareigas rezultatus ((duomenys neskelbtini)) ir priteisti iš atsakovo T. rajono savivaldybės mero 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui sudaryti darbo sutartį su konkurso į Centro direktoriaus pareigas laimėtoja, ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdyti šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą. Nurodė, kad jo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir netaikius prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė atsakovui T. rajono savivaldybės merui, T. rajono savivaldybei sudaryti darbo sutartį su 2025 m. rugpjūčio 8 d. konkursą į T. rajono R. universalaus daugiafunkcio centro direktoriaus pareigas laimėjusiu asmeniu, ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdyti šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
4. Sprendė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra reali tikimybė, jog su konkursą laimėjusiu asmeniu bus sudaroma darbo sutartis, po kurios sudarymo, o jei būtų panaikinti skundžiamo konkurso rezultatai, gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
5. Skųsdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį, apeliantė (trečiasis asmuo) I. S. prašė teismo nutartį panaikinti.
Šalies argumentai
6. Apeliantė teigė, kad šiuo atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir ieškovo reikalavimų įvykdymas nepasunkės ir netaps neįmanomu įvykdyti. Apeliantės nuomone, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo atsižvelgti į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principus. Pažymėjo, kad laimėjusi konkursą turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog su ja bus sudaryta darbo sutartis, todėl nutraukė savo darbo santykius su ankstesne darboviete ir šiuo metu negauna darbo pajamų. Atkreipė dėmesį į tai, kad kitoje byloje ieškovas jau prašė analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skųsdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) T. rajono savivaldybės meras prašė teismo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
8. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo. Apelianto vertinimu, teismui priėmus skundžiamą nutartį ieškovas įgijo nepagrįstą pranašumą, o atsakovo teisės yra suvaržytos daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepdamas į apeliantų atskiruosius skundus, ieškovas D. N. prašo šiuos skundus atmesti. Atsiliepime pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir vertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Ieškovo nuomone, teismo taikytos priemonės yra proporcingos, adekvačios, susijusios su ieškovo ieškinio reikalavimais ir atitinka teismų praktiką.
10. Atsiliepdama į apelianto T. rajono savivaldybės mero atskirąjį skundą, trečiasis asmuo I. S. prašė atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomas įvykdyti. Pažymėjo, kad laimėjusi konkursą turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog su ja bus sudaryta darbo sutartis. Mano, kad skundžiama nutartimi taikomi ribojimai pažeidžia asmenų, kurie net nėra bylos šalimi, interesus.
11. Atsiliepdamas į apeliantės I. S. atskirąjį skundą, atsakovas T. rajono savivaldybės meras prašė atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime tvirtino, kad nėra būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
15. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, be kita ko, prašydamas panaikinti vykusio konkurso į Centro direktoriaus pareigas rezultatus, teigdamas, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio tenkinimo atveju su konkurso laimėtoja kiltų nauji teisminiai ginčai dėl darbo sutarties sudarymo pagrindo teisėtumo, išmokų ir kompensacijų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti.
17. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-16576-631/2025 netenkino pareiškėjo D. N. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės - laikinai sustabdyti konkurso T. rajono R. universalaus daugiafunkcio centro direktoriaus pareigoms eiti tolimesnį vykdymą bei uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šio konkurso organizavimu bei vykdymu, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir įsiteisės teismo sprendimas, taikymo. Teismas, be kita ko, sprendė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl konkurso sustabdymo siekia reikalavimo užtikrinimo priemonėmis išspręsti ginčą iš esmės, o reikalavimo užtikrinimo priemonėmis negali būti sprendžiami ir užtikrinami tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
18. Taigi, teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas ir šios priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti teismo sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina.
19. Kasacinis teismas išaiškino, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, todėl, panaikinus tokio konkurso rezultatus, konkursą laimėjęs asmuo netenka šios specialiosios teisės. Pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis), nes CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai. Darbo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2014).
20. Esant prieš tai minėtai kasacinio teismo praktikai, akivaizdu, kad šiuo atveju nėra antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos - grėsmės, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimų dalį dėl konkurso rezultatų panaikinimo, būtų pagrindas galbūt neteisėtu pripažinto konkurso laimėtoją atleisti iš pareigų pagal Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes darbo sutartis prieštarautų teisiniam reglamentavimui.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nepakankamai pagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė būsimam galbūt jam palankiam teismo sprendimo įvykdymui, todėl jo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.
22. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami. Nors atsakovas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, kadangi jis turi būti išspręstas pirmosios instancijos teismo bylą išnagrinėjus iš esmės.
23. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Dėl to atskirieji skundai patenkinami ir apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir ieškovo D. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.