Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant A. Č., dalyvaujant ieškovui K. P., jo atstovui advokatui A. B., atsakovės atstovei advokatei R. Š., institucijos atstovei Ž. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei J. P., tretiesiems asmenims antstoliui S. V., DNSB „(duomenys neskelbtini)“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovės J. P. priešieškinį ieškovui K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teises ginanti institucija - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio klausimus, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Pripažįstama pagal praktiką, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti užtektų minimalios algos, bet forma ir dydis negali būti ribojama, tačiau būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybes tobulinti gebėjimus, užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą. Nepilnametės G. P. interesus atitiktų gyvenimas pas motiną ir tėvo teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 701 (t. 2, b. l. 44). Šalys turi nepilnametę dukrą G. P., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12). Termino susitaikyti nepageidavo. Teismas, nustatęs, kad šalys kartu negyvena daugiau nei metus laiko, termino susitaikymui neskyrė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 - 3.30 straipsniai, 3.35 - 3.36 straipsniai, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis ir 3.100 straipsnis. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo.

Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji pamynė santuokos sakralumą ir jau seniai visiškai nevykdo jokių sutuoktinės pareigų, nuo dukters gimimo momento atsakovė lytiškai nesantykiauja su ieškovu dėl ko jis prarado libido sexualis galią ir neteko darbingumo, nuolat naudojo psichologinį smurtą. Šiuos argumentus grindė neįgaliojo pažymėjimu ir išrašu iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 47, t. 2, b. l. 65).

CK 3.61 straipsnio 1 dalis numato, kad vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės. Atsakovė nesutinka, kad jos ir ieškovo santuoka iširo dėl jos kaltės. Priešieškinyje nurodė, kad jų santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, terorizuodavo, užkrėtė ginekologine liga, sumušė, jai buvo neištikimas. Šiuos argumentus grindė 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2014 m. liepos 16 d. pažyma apie J. P. medicininius duomenis (t. 2, b. l. 30-21, 48).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais.

Tai, kad ieškovui 2011 m. lapkričio 7 d. nustatytas 55 procentų darbingumas ir jis lankosi pas gydytoją urologą neįrodo atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo jo nurodytais motyvais.

Atsakovės pateikta medikų pažyma, apie jos lankymąsi pas gydytojus psichiatrus nuo 2002 metų ir nusiskundimus dėl įtampos, nesutarimų šeimoje bei skyrybų proceso, bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pakankami įrodymai ieškovo kaltei įrodyti.

Teismas objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, šalių parodymus, daro išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), todėl šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi. Nutraukti santuoką vien dėl ieškovo kaltės nėra pagrindo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nenustatyta, kad jis gyvendamas atskirai nebendravo su dukra, neteikė jai išlaikymo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis visiškai nesirūpino šeima. Santuoką nutraukus šalims paliktinos santuokinės P. ir P. pavardės (CK 3.69 str. 1 d.). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisi 20000,00 Lt neturtinę žalą.

Šalių nepilnametės dukros G. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą, kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus ir ginčo dėl to tarp šalių nėra (CK 3.174 str.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 str. 3 d.). Šalys neprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tokia tvarka nenustatytina, kadangi tai ribotų vaiko teisę bendrauti su tėvais. Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.).

Teismas nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą, nes šalys dėl to nesusitarė (CK 3.59 str., 3.194 str. 2 d.). Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką reglamentuoja CK 3.192 straipsnio nuostatos. Tėvas (motina), su kuriuo vaikas negyvena, privalo teikti jam išlaikymą (CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaiko atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečio vaiko išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovas prašė jam atitenkančią ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), palikti nepilnametės dukros G. P. naudai už jo prievolę išlaikyti dukrą iki jos pilnametystės, atsakovė prašė nepilnametės dukros išlaikymui priteisti iš ieškovo po 500,00 Lt kas mėnesį. Šis ieškovo ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip neatitinkantis išlaikymo prasmės, nes butas apsunkintas skolomis, yra apribota valdymo, disponavimo ir naudojimosi teisė, jo išlaikymui reikalingos lėšos, kurių nepilnametė neturi ir išlaikymas nepilnametei dukrai priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 1, b. l. 54, 60-62).

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia 1000,00-1200,00 Lt, dėl to ieškovas turėtų vaiko išlaikymui skirti po 500,00 Lt kas mėnesį. Tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių tokius dukros poreikius nepateikė. Ieškovas su vaiko poreikių suma nesutiko. Jis sutinka prie dukros išlaikymo prisidėti po 100,00 Lt per mėnesį, kadangi jo finansinė padėtis sunki, nes jis nedirba, darbo biržoje registruotas nuo 2012 m. gruodžio 4 d., gauna 398,00 Lt netekto darbingumo pensiją (t. 1, b. l. 14, 50). Atsakovė pateikė pažymas, patvirtinančias, kad ji nuo 2010 m. kovo 17 d. negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nedirba, nuo 2013 m. lapkričio 29 d. registruota darbo biržoje, antstoliai vykdo skolos išieškojimą, kurios įrodo, kad atsakovė realiai tokių vaiko poreikių patenkinti negali.

Teismas, spręsdamas tiek dėl šalių vaiko poreikių, tiek ir dėl šalių galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo, nei vienai iš šalių nepateikus pakankamai įrodymų savo aplinkybėms pagrįsti, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Tačiau taip pat negalima neatkreipti dėmesio, kad vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta vienam iš tėvų, kadangi už tai socialiai yra atsakingi abu nepilnamečio vaiko tėvai, kurie abu turi pareigą reikiamai pasirūpinti vaiku, įvertinti savo pasirengimą užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis ir kad atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka abiem tėvams. Teismas pažymi, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.). Todėl ieškovui išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta jam kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, tuo pačiu tokią teisę turi ir atsakovė, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti CK 3.201 straipsnyje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo tenkintinas iš dalies, iš ieškovo priteisiant materialinį išlaikymą dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė nenurodė momento, nuo kurio turėtų būti priteistas išlaikymas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio padavimo teisme dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas už 2014 m. liepos 1-21 d. nepatvirtina, kad atsakovas išlaikymo neteikia. Kadangi bylos nagrinėjimo metu iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė dukra iš tėvo pastovų, tenkinantį jos poreikius, išlaikymą gavo, todėl ieškinio reikalavimas dėl 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo atmestinas.

Nutraukiant santuoką padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Iš šalių pateiktų dokumentų nustatyta, kad santuokoje jos įgijo 52,27 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės vardu, automobilį Mercedes Benz 230, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovės vardu (t. 1, 51-57, t. 2, b. l. 36-39).

Byloje nekilo ginčo dėl dalintino turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, dėl nekilnojamojo turto vertės, padalijimo dalių, teismas nenustatė pagrindų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, todėl šalių santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis po ½. Ieškovui ir atsakovei priteistina po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovas prašė automobilį Mercedes Benz 230, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei. Jis sutiko su atsakovės nurodoma automobilio kaina ir neprašė priteisti jam kompensacijos, nors atsakovė savo priešieškinyje nurodė, kad ieškovui priklausytų 50,00 Lt kompensacija, nes automobilio kaina yra 100,00 Lt. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir automobilis Mercedes Benz 230, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovei.

Atsakovė prašė kreditorinį 8569,72 Lt įsiskolinimą už šilumos tiekimą į butą ir 1754,36 Lt vykdymo išlaidas padalinti lygiomis dalimis (t. 2, b. l. 23-24, 28-29). Ieškovas tam neprieštaravo, skolos sumos neginčijo, tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė, savo reikalavimų neišsakė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako ir šį priešieškinio reikalavimą tenkina kreditorinį įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas padalindamas šalims lygiomis dalimis po ½. Kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi atleido ieškovą nuo 748,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, ieškovas sumokėjo 50,00 Lt žyminį mokestį, o 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atidėjo atsakovei 1254,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo dalį iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovė sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 10, 93, t. 2, b. l. 43, 49-50).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pritiesimo, iš ieškovo valstybei priteistinas 90,00 Lt (26,06 EUR) žyminis mokestis (250,00 Lt x 12 x 3%= 90,00 Lt) už išlaikymą, iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistina po 41,00 Lt (11,87 EUR) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, bei iš atsakovės valstybei priteistinas 600,00 (173,77 EUR) žyminis mokestis už reikalavimą priteisti 20000,00 Lt neturtinę žalą, nes atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, o priešieškinys šioje dalyje atmestas. Kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nedalintinos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str.,96 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.62 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką J. P. palikti santuokinę pavardę - P., K. P. palikti pavardę - P..

Nustatyti nepilnametės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. P..

Priteisti iš ieškovo K. P. išlaikymą nepilnametei dukrai G. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt (72,40 EUR) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos J. P..

Priteisti ieškovui K. P. ir atsakovei J. P. po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kreditorinį 8569,72 Lt įsiskolinimą už šilumos tiekimą į butą padalinti lygiomis dalimis po 4285,00 Lt (1241,02 EUR) ieškovui K. P. ir atsakovei J. P..

Vykdymo išlaidas 1754,36 Lt padalinti lygiomis dalimis po 877,00 Lt (254 EUR) ieškovui K. P. ir atsakovei J. P..

Priteisti atsakovei J. P. automobilį Mercedes Benz 230, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. P. valstybei 90,00 Lt (26,06 EUR) žyminį mokestį ir 41,00 Lt (11,87 EUR) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.

Priteisti iš atsakovės J. P. valstybei 600,00 Lt (173,77 EUR) žyminį mokestį ir 41,00 Lt (11,87 EUR) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.