Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-385-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-24
Bylos Nr.
2A-385-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Egidijus Žironas
Ieškovas
G. R., E. R.
Atsakovas
VAVA, SB „Šermukšnėlė“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
S. C., V. C.
Kategorijos
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A48-385/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 45.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Egidijaus Žirono ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant L.Jasiulionienei,dalyvaujant ieškovei G. R., jos atstovui adv.P.Vinkleriui,atsakovo VAVA atstovei M. B.,atsakovo SB „Šermukšnėlė“ atstovams V.M. Ž. ir adv.D.Poškai,trečiajam asmeniui S. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių E. R. ir G. R. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. C. ir S. C., dėl įpareigojimo parengti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

ieškovės E. R. ir G. R. 2007-03-01 Vilniaus raj. apylinkės teismui padavė ieškinį, kurį patikslinusios prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau - VAVA) parengti valstybinės žemės, kurios ribojasi su sodo sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais SB „Šermukšnėlė“, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį pagal SB „Šermukšnėlė“ sodo planavimo projektą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-3, 50-52). Ieškinyje ir dublike (t. 1, b.l.108-110) ieškovės nurodė, kad joms nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Šermukšnėlė“. SB „Šermukšnėlė“ įgaliotinių atstovų susirinkimo 2004-03-26 sprendimu leido ieškovei G. R. privatizuoti bendro naudojimo kelio (duomenys neskelbtini) atkarpą tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes ieškovės yra šeimos narės. Be to, ieškovė E. R. pageidauja įsigyti šalia jos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esantį laisvą plotą, kuris yra per mažas, jog iš jo būtų galima suformuoti naują mėgėjiško sodo sklypą ir kuris nėra skirtas tenkinti visuomenės poreikius. VAVA atsisakė patenkinti ieškovių prašymus parduoti valstybinę žemę, nes C., kuriems priklauso sodo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), prarastų susisiekimą su savo žemės sklypais. C. jau buvo leista privatizuoti kelio atkarpos (pravažiavimo) dalį tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir laisvos valstybinės žemės sklypelius, o ieškovėms ne.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.111-117) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad VAVA neturi juridinio pagrindo pradėti nagrinėti ginčo žemės sklypų pardavimo ieškovėms klausimų, kol neturi reikiamų dokumentų, o būtent: parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurį organizuotų, finansuotų sodininkų bendrijos valdymo organai ir kuriam pritartų sodininkų bendrijos narių susirinkimas dalyvaujant gretimų sodo sklypelių savininkams, besiribojantiems su pageidaujamu pirkti žemės plotu. Pagal LR Sodininkų bendrijos įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo, tvarkymo, pardavimo klausimus. Sodininkų bendrijos, šių bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti valstybinės žemės sklypus, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą nėra įmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir atliekamos žemės nenumatyta naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams (LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų taisyklių „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 3.3 p.). Mano, jog yra netinkamas atsakovas, nes byloje turėjo būti patrauktas trečiojo asmens atsakovo pusėje teisėmis.

Atsakovas SB „Šermukšnėlė“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.64-68) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog kelio atkarpa, kurį ieškovė G. R. siekia privatizuoti, yra neatskiriama (duomenys neskelbtini) g. dalis ir vienintelis galimas C privažiavimas prie jų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė G. R. savavališkai išvertė sodų bendrijos teritoriją juosusios tvoros dalį ir užvertė melioracijos griovį, esantį tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), žvyru, bet tai anaiptol nereiškia, kad egzistuoja kitas kelias, kuriuo C. galėtų susisiekti su savo žemės sklypais. Žemė, kurią įsigyti pretenduoja ieškovė E. R., nėra laisvos valstybinės žemės plotas, nes joje sodininkų bendrijos lėšomis buvo įrengta betoninė krepšinio aikštelė, kuri yra skirta tenkinti bendrijos interesus. SB „Šermukšnėlė“ įgaliotinių atstovų susirinkimas nėra bendrijos valdymo organas, todėl jo nutarimai negalioja ir negali sukelti teisinių padarinių. Kartu pažymėjo, jog SB „Šermukšnėlė“ iš esmės neturi atsakovo statuso, nes ieškovės nepateikė jai jokio reikalavimo. Yra įsitikinęs, kad ginčas dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo teismingas apygardos administraciniam teismui ir ieškovės praleido terminą apskųsti viešojo administravimo subjekto neveikimą.

Tretieji asmenys V. C. ir S. C. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.83-87) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti analogiškais argumentais kaip ir atsakovas SB „Šermukšnėlė“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-12-12 sprendimu (t. 2, b.l.96-109) ieškinį atmetė. Teismo nuomone, byla teisminga bendros kompetencijos teismui, nes ieškinio dalykas susijęs su savininko galimai pažeistų teisių gynimu (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.). SB „Šermukšnėlė“ 2004-08-07 narių susirinkimas nusprendė neleisti ieškovei G. R. išsipirkti kelio atkarpos dalį tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l.27-28). Minėtas sprendimas iki šiol nėra pakeistas nei panaikintas. Byloje nėra įrodymų, kad egzistuoja kitas tinkamai, t.y. pagal atsakovo nurodomus standartus, įrengtas kelias, kuriuo tretieji asmenys galės patogiai naudotis (t. 1, b.l.154). Vilniaus apygardos teismo 2004-12-02 apeliacine tvarka priimtame sprendime (t. 1, b.l.69-72) konstatavo, kad valdyba išrinkta neteisėtai, todėl ji neturėjo įgaliojimų veikti. Žemės sklypas, kurį įsigyti siekia ieškovė E. R., nėra laisvos valstybinės žemės plotas. Teismas atmetė 2006-07-01 valstybinės žemės sklypo planą (schemą) (t.1, b.l.41) kaip laisvos valstybinės žemės egzistavimo įrodymą, nes jis sudarytas pačios ieškovės. Iš nuotraukos (t.1, b.l.157) matyti, jog toje vietoje yra įrengta krepšinio aikštelė. Teismas sutiko su atsakovo SB „Šermukšnėlė“ teiginiais, jog aikštelė buvo pastatyta bendrijos narių jėgomis bei sąskaita. Tuo tarpu ieškovė E. R. neįrodė, kad krepšinio aikštelė būtų buvusi įrengta josios lėšomis (CPK 178 str.). Ieškovės savo reikalavimus turėjo pagrįsti prima facie įrodymais, tačiau to nepadarė.

Šalies argumentai

Ieškovė G. R. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.113-119) prašo panaikinti Vilniaus raj. apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimą ir priimti priešingą sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė jos nagrinėjimui svarbių aplinkybių, pažeidė įrodinėjimo taisykles, rėmėsi dokumentais, kurie baudžiamosios teisenos tvarka pripažinti suklastotais. Pirma, sprendimas yra be motyvų, kaip to reikalauja CPK 263 str., nes teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, bet pritarė arba ne byloje dalyvavusių asmenų nurodytoms aplinkybėms. Antra, CPK nenumato pareigos grįsti savo reikalavimus vien tik prima facie įrodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad sodininkų bendrija būtų priėmusi sprendimą įrengti sporto aikštelę ir ją finansuoti, todėl iš to darytina išvada, jog aikštelė buvo įrengta apeliantės lėšomis ir pastangomis. Aikštele retsykiais naudojasi apeliantės sūnus A. R., nes jis yra krepšininkas. Be to, teismas neįvertino, kad ieškovėms, kaip fiziniams asmenims, gerokai sunkiau įrodyti kai kurias aplinkybes, kadangi įrodymais disponuoja sodų bendrija „Šermukšnėlė“, kuri teikdama duomenis gali juos iškraipyti. Prideda nuosprendį iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti dalį SB „Šermukšnėlė“ pateiktų įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, suklastotais. Galiausiai teismas atsisakė liudytoju apklausti buvusį SB „Šermukšnėlė“ pirmininką J. Z., kuris pirmininkavo 2004-03-26 dieną įvykusio sodininkų bendrijos įgaliotinių (valdybos) susirinkimo metu ir galėtų paaiškinti, kodėl apeliantei buvo leista privatizuoti kelio atkarpos dalį. Trečia, teismas nustatė, jog norint išpirkti aikštelę būtinos šios sąlygos: sodininkų bendrijos pritarimas, sklypo projekto patvirtinimas ir reikiamų dokumentų pateikimas valstybės institucijoms. Teismas nepaisė, kad dviejų pirmųjų sąlygų įvykdymas nepriklauso nuo ieškovių valios. Nors ieškovės savo iniciatyva parengė planą, tačiau teismas jo visiškai neaptarė. Taigi ieškovių noras įsigyti papildomos žemės plotą gali likti neįgyvendintas tiek laiko, kiek norės sodininkų bendrijos valdymo organai. Tokiu atveju asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesai neturėtų būti ginami (CK 1.137 str.). Ketvirta, ieškovės atitinka visas Vyriausybės 2004-11-15 nutarime Nr. 1443 numatytas sąlygas dėl laisvos valstybinės žemės sklypo įsigijimo. Sporto aikštelė nebuvo naudojama pagal tiesioginę paskirtį, nes yra užversta akmens skalda, vadinasi, ji tenkina privačius ieškovių, o ne sodininkų bendrijos interesus. Penkta, teismas nekreipė dėmesio, jog tretiesiems asmenims C. buvo leista privatizuoti kelio atkarpą, esančią šalia jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovėms dėl SB „Šermukšnėlė“ pirmininkės V. Ž. priešiškumo ieškovių atžvilgiu ne.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l.163-165) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimą palikti galioti nepakeistą remdamasis atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, tik atkreipė dėmesį į teisės akto pakeitimus. LR Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007-05-31 įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 buvo pakeistas Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 9.5 punktą, pagal kurį mėgėjiško sodo teritorijoje formuojant valstybinės žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, projektų bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja sodininkų bendrija, o finansuoja pageidaujantys ir turintys teisę pirkti šiuos sklypus asmenys. Iki šiol ieškovės ir/ ar atsakovė SB „Šermukšnėlė“ nepateikė VAVA dokumentų, kurie būtini norint pradėti valstybinės žemės sklypų mėgėjiško sodo teritorijoje pardavimo procedūras.

Atsakovas SB „Šermukšnėlė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l.167-174) su skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinį skundą padavė viena iš ieškovių, o kiekviena iš jų pretenduoja į du skirtingus objektus, todėl ieškinys niekaip negali būti patenkintas visiškai, t.y. dalyje dėl laisvos valstybinės žemės pardavimo ieškovei E. R., nes šioje dalyje ieškinys atmestas ir nebuvo apskųstas. Antra, valstybinės žemės sklypai, į kuriuos ieškovės reiškia pretenzijas, iki šiol nėra suformuoti, t.y. turi tik valstybinės žemės sklypo ploto statusą. Tokiu atveju visų pirma būtina parengti žemėtvarkos projektą. Trečia, nesant sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo (išankstinio sutikimo), suteikiančio teisę bendrijai organizuoti konkrečių žemės sklypų formavimą ir/ arba pertvarkymą, bendrija neturi teisės imtis žemės sklypo pertvarkymo (formavimo) organizavimo veiksmų, pvz., kreiptis į VAVA su prašymu išduoti leidimą rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą. Ketvirta, ieškovės neatitinka Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų taisyklių 3.3 punkto sąlygų, nes valstybinės žemės plotai naudojami bendrijos narių poreikiams. Nurodė, jog 2006 m. krepšinio aikštelė ne sezono metu buvo užpilta skalda, nes buvo ruošiamasi sutvirtinti bendrijos kelius, bet nuo 2007 m. krepšinio aikštelė naudojama pagal paskirtį. Pažymėjo, jog aikštelė buvo įrengta palaipsniui sodininkų bendrijos narių lėšomis ir pastangomis (tai gali paliudyti bendrijos nariai G. K. ir A. T.). Nors sodininkų bendrijos teritorijoje (šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra dar viena krepšinio aikštelė, bet minėtas sklypas yra visai kitoje sodininkų bendrijos pusėje (žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro izoliuotą nuo pagrindinės dalies salelę). Be to, ten pastatytas tik krepšinio stovas ir lankas, tačiau aikštelė neišasfaltuota ir neaptverta. Šešta, prašo atsisakyti priimti apeliantės naujai pateiktus įrodymus, kuriuos pastaroji turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, bet to nepadarė (CPK 314 str.) vilkindama procesą byloje. Septinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovių prašymą apklausti J. Z., kadangi jos nenurodė turinčių reikšmės bylai aplinkybių, kurias šis liudytojas būtų galėjęs patvirtinti (CPK 190 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).

Šiuo metu galiojančios teisės normos fiziniams bei juridiniams asmenims, tame tarpe pačioms sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ar kitiems asmenims nedraudžia parduoti, išnuomoti valstybinių žemės sklypų, esančių mėgėjiško sodo teritorijoje. Tačiau kartu yra nustatyta tam tikra tvarka bei sąlygos šiai teisei realizuoti. Antai LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 yra patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklės ( toliau - Taisyklės). Šio nutarimo 2.2. p. yra įtvirtinta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje naudojami valstybiniai žemės sklypai parduodami pagal sodo suplanavimo projektą, o tie plotai, kurie pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami, parduodami ir išnuomojami pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar pagal detalųjį planą, priklausomai nuo to, miesto ar kaimo gyvenamajai vietovei priskirtoje teritorijoje šie sodai yra. Toks žemėtvarkos projektas arba detalusis planas rengiami visai mėgėjiško sodo teritorijai arba tik tai sodo teritorijos daliai, kurioje formuojami ar pertvarkomis valstybinės žemės sklypai Taisyklėse detalizuota, jog sodininkų bendrijos, jų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti tuos mėgėjiško sodo teritorijoje esančius žemės sklypus, kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, esant dar ir tokiai sąlygai, jog atliekamos žemės nenumatoma naudoti pačios sodininkų bendrijos ir visuomenės poreikiams ( Taisyklių 3.3 p.). Taigi toks teisinis reglamentavimas apsprendžia, jog būtent sodininkų bendrijos, įgyvendinančios visų bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, o tai numatyta ir SB „Šermukšnėlė“ įstatų 11.1 p. (t.2, b.l. 6), diskrecijoje yra spręsti dėl kiekvieno laisvo žemės sklypo numatomo ar jau esančio realaus panaudojimo bendrijos poreikių tenkinimui. Todėl atskiro bendrijos nario ar kito asmens, pageidaujančio tokį sklypą įsigyti, pirkti ar nuomoti, noras bei teisė tai padaryti nėra absoliutūs, jie ribojami bendrojo, kolektyvinio intereso arba visuomenės poreikio institutais.

Darytina išvada, kad prielaidas įsigyti pageidaujamą valstybinį žemės sklypą ir sudaryti dėl jo pirkimo-pardavimo sutartį sudaro atitinkamų pradinių dokumentų parengimas. Žemėtvarkos projektas yra rengiamas Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Šio įsakymo 9.5 p. (Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007-05-31 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 red.) nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje formuojant valstybinės žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, projektų bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja sodininkų bendrija, o finansuoja pageidaujantys ir turintys teisę pirkti šiuos sklypus asmenys. Todėl būtent pati sodininkų bendrija šiuo atveju yra tas subjektas, kuriai deleguota teisė atlikti paruošiamuosius veiksmus, t.y. organizuoti ir parengti asmenų pageidaujamų įsigyti žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo dokumentus. Atsakovo SB „Šermukšnėlė“ įstatuose taip pat yra įtvirtinta jos teisė organizuoti mėgėjiško sodo teritorijos planavimą, įgyvendinti programas, padedančias sutvarkyti sodo bendrijos teritorijas ir sudaryti palankias sąlygas būsto plėtrai (įstatų 12.5 p., 12.6 p.). Pastebėtina, kad išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo turto naudojimo, tvarkymo bei pardavimo klausimus įstatai suteikia būtent bendrijos narių susirinkimui ( 33.15 p.), joks kitas valdymo organas tokių klausimų negali svarstyti ir, juo labiau, priimti dėl jų sprendimus. Todėl apeliantės nuoroda į anksčiau buvusį jai palankų įgaliotinių sprendimą teisiškai nereikšminga.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo VAVA atsiliepimo argumentu, kad nei apeliantė, nei SB „Šermukšnėlė“ nepateikė VAVA dokumentų, būtinų norint pradėti valstybinės žemės sklypų mėgėjiško sodo teritorijoje pardavimo apeliantei procedūras, tą pripažįsta ir pati apeliantė, todėl jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą VAVA parengti valstybinės žemės, kurios ribojasi su sodo sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį pagal neesantį SB „Šermukšnėlė“ sodo planavimo projektą nebuvo ir bylą nagrinėjęs teismas šį reikalavimą išsprendė teisingai.

Dėl aptartų motyvų trečias ir ketvirtas apeliantės skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pats apeliantės ir ieškovės E. R. reikalavimas, išdėstytas ieškinyje ( t.1, b.l.52) yra visiškai ydingas – formuluojant ieškinio dalyką, neįvardinti jokie konkrečius žemės sklypus apibūdinantys identifikuojantys duomenys (atitinkami indeksai plane ar taškai, apibrėžiantys apeliantės ir ieškovės E. R. pageidaujamų įgyti žemės sklypų trajektorijas, neįvardijami šių sklypų plotai ir t.t.). Tinkamai suformuluoti savo reikalavimus bei aiškiai juos išdėstyti ieškinyje pareiga nustatyta būtent asmeniui, inicijuojančiam civilinę bylą (ieškovui), o ne teismui. Jau vien dėl šios priežasties tokio neapibrėžto ir nekonkretaus turinio reikalavimo nebuvo galima patenkinti, nes tokio teismo sprendimo nei realus įvykdymas, nei jo įgyvendinimas, nei sprendimo vykdymo kontrolė nebūtų įmanomi. Tokį reikalavimą patenkinus, būtų pažeistas ir vienas iš pamatinių, CPK 18 str. įtvirtintų teisės principų - įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo visiems fiziniams bei juridiniams asmenims principas.

Kita vertus, tokia forma suformuluoto reikalavimo patenkinimui, kaip jau nutartyje minėta, nebuvo ir prielaidų, nes SB „Šermukšnėlė“ sodo planavimo projektas kaip toks nėra parengtas. Akivaizdu, kad teismo sprendimo įgyvendinimas taptų priklausomas nuo nežinia kada įvyksiančios ir ar įvyksiančios sąlygos, o priimti sąlyginius sprendimus įstatymas draudžia (CPK 267 str.), ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Antrajam bylos atsakovui SB „Šermukšnėlė“ jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, susiję su plano parengimu, per teismą nukreipti nebuvo.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo pirmuoju ir antruoju argumentais, susijusiais su nepakankamu teismo sprendimo motyvavimu bei pareigos grįsti savo reikalavimus tik prima facie įrodymais. CPK nustato, kas gali būti įrodinėjimo priemonėmis civilinėje byloje (CPK 177 str.), kartu įtvirtina įrodymų leistinumo principą ( CPK 177 str. 4 d..), kuomet tam tikros aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau jokia CPK norma nenustato pareigos savo reikalavimų ar atsikirtimų grįsti išimtinai CPK 197 str. 2 d. įvardintais valstybės ar savivaldybės institucijų išduotais dokumentais. Šios teisės normos reikšmė bei paskirtis yra kita – tokie dokumentai laikomi oficialiais ir turi didesnę įrodomąją galią, lyginant su kitais rašytiniais įrodymais ar kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Bet tai anaiptol nereiškia, kad tam tikrų faktų bei aplinkybių negalima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismo sprendimas taip pat nevisiškai atitinka CPK 270 str. nustatytų reikalavimų jo formai ir turiniui, jame didžia dalimi beveik pažodžiui perrašytas šlių pateiktų procesinių dokumentų, jų priedų turinys, pasisakymai, su nebūdingomis teismo sprendimui smulkiausiomis detalėmis, iš šių aprašymų nustatinėjamos bylos aplinkybės (nėra nustatomosios dalies kaip tokios), kas prieštarauja CPK 270 str. 3 d. ir 4 d. nuostatoms, reikalaujančioms tai atlikti glaustai, pateikiant santraukas. Visa tai labai apsunkina ir paties sprendimo, ir jame padarytų teismo išvadų suvokimą. Tuo tarpu motyvavimo, įrodymų analizės bei jų vertinimo, teisinės argumentacijos skundžiamame sprendime labai mažai, ir su tokiais apeliantės skundo motyvais teisėjų kolegija sutinka. Tačiau bylos esmė vis tik atskleista, o aptarti teismo motyvuojamosios dalies trūkumai patys savaime nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo sprendimo, formaliais pagrindais tą daryti įstatymas draudžia ( CPK 328 str.).

Neanalizuotini ir nevertinti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės E. R. noru išpirkti prie jos sodo sklypo esantį žemės sklypą, kurioje įrengta krepšinio aikštelė ( t.1, b.l. 41). Pastaroji ieškovė sprendimo neskundė ir apeliacinio skundo nepasirašė (t.2, b.l.119), šią aplinkybę teisėjų kolegija papildomai pasitikslino ir teismo posėdyje. E. R. išduotame įgaliojime motinai G. R. (t.2,b.l. 65) atstovavimo teisme teisė nėra aptarta (CPK 52 str. 1 d., 57 str., 58 str., 59 str.), ir nors jame numatyta teisė pasirašyti su advokatais atstovavimo sutartis dalyvavimui teismuose, apeliantė G. R. tokią atstovavimo sutartį su advokatu yra sudariusi tik savo vardu (t.2,b.l.120).

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi.

Iš apeliantės atsakovo SB „Šermukšnėlė“ naudai priteistina 500 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.). Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijas). Atsakovo pateikti įrodymai apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį atitinka minėtose Rekomendacijose nurodytus dydžius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. R. 590 ( penkis šimtus devyniasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Egidijus ŽironasDanutė Kutrienė