Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2-51/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2-51/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
T. D.
Atsakovas
E. R.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-51/2012Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.1, 117.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3351-254/2011 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui E. R. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. R. dėl neturtinės žalos priteisimo, prašė pripažinti atsakovą kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir BK 228 straipsnio 1 dalį ir nuteisti realia laisvės atėmimo bausme bei atlyginti 1 000 000 Lt moralinę žalą. Nurodė, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo 8 d. apie 21 val. Kėdainių rajono policijos areštinėje pasikėsino nužudyti ieškovą. Taip pat ieškovas prašė paskirti jam advokatą, nes pats dėl sunkios turtinės padėties jo pasisamdyti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka. Nurodė, jog ieškovo ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjami pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Teismas ieškovui išaiškino, jog jis turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, o ne reikšti ieškinį civilinio proceso kodekso tvarka. Taip pat išaiškino, jog dėl antrinės teisinės pagalbos (advokato paskyrimo) jis turi teisę kreiptis į Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties, prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi. Atskirajame skunde nurodo analogiškus argumentus kaip ir ieškinyje, t.y. prašo nuteisti atsakovą realia laisvės atėmimo bausme bei atlyginti 1 000 000 Lt moralinę žalą, nes atsakovas pasikėsino jį nužudyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Teismo darbas, vykdant teisingumą, yra procesinė veikla ir, priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties, jo veiklą reglamentuoja baudžiamieji, civiliniai ir administraciniai įstatymai. Apelianto skundžiama nutartis susijusi su CPK 22 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių civilinių bylų priskirtinumą, taikymu. Priskirtinumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą), taip pat priskirtinumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovo ieškinio reikalavimai yra susiję su ieškovo nurodytais galimais atsakovo nusikalstamais veiksmais, dėl kurių esą ieškovui buvo padaryta žala. Tokie reikalavimai tiesiogiai susiję su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjami pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinio reikalavimus kaip nenagrinėtinus CPK normų nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu ieškovui, jog jis pagal suformuluotą ieškinio reikalavimų turinį turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, o ne reikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka ( BPK 164, 165 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia T. D. dėmesį į tai, jog jis savo pažeistas teises pagal suformuluotus reikalavimus gali ginti kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, šią teisę jam įgyvendinti gali padėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, į kurią T. D. turi teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos (advokato paskyrimo).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėVytas MiliusNijolė Piškinaitė