Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P., būdamas UAB „K“ (į. k. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, per teisės aktais nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2019-06-01, nepateikė Juridinių asmenų registrui Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 metus.

Tokiais veiksmais K. P. pažeidė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d., Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1292 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 120, 123 ir 127 p., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 3 d. nuostatas ir padarė ANK 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad Bendrovės vadovu yra nuo (duomenys neskelbtini). Anksčiau irgi ilgą laiką vadovavo įmonėms, niekada nevėlavo teikti įmonės atskaitomybės dokumentų. Tokį pažeidimą padarė pirmą kartą. Pažymėjo, kad bendrovės ataskaitos buvo patvirtintos laiku, apie 2019-04-30. Jas išsiųsti registro tvarkytojui buvo pavesta buhalterė, tačiau ši neturėjo leidimo prisijungimo prie sistemos. Todėl turėjo būti išduotas įgaliojimas, nes keitėsi direktorius, tačiau galiausiai ji tiesiog pamiršo dėl didelio darbo krūvio. Be to, dėl vaikų dažnų ligų buhalterė dažnai nebūdavo darbe, į darbą laiku neatvykdavo. Dėl aptartų priežasčių buvo pavėluota pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau gavus pranešimą, dokumentai iškarto buvo pateikti. Būdamas Bendrovės vadovu suvokia, kad yra atsakingas už buhalterės veiksmus. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi. Prašo teismo įvertinti jo nurodytas aplinkybes ir taikant ANK 34 str. 5 d. paskirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.

ANK 223 str. 2 d. numatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 iki 3 000 Eur.

CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 3 d. ir Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 120, 123 ir 127 p. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 10 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 str. 1 d. turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.

Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl jos 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01.

Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 7 p. ir Nuostatų 38 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Išrašas iš VĮ Registrų centro duomenų bazės liudija, kad K. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra Bendrovės vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju K. P., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas ir savalaikį finansinių ataskaitų sudarymo organizavimą bei jų pateikimą Juridinių asmenų registrui, savo pareigas vykdė nepakankamai rūpestingai, įstatyme nustatytais terminais nepateikė Juridinių asmenų registrui 2018 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir taip padarė ANK 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą.

K. P. savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

VĮ Registrų centro duomenimis Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 metus buvo pateiktas 2019-10-20. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto pašalino dėl nusižengimo kilusias pasekmes ir, teismo nuomone, tai taipogi lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Išrašas iš administracinių nusižengimų registro liudija, kad K. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už šiurkščius administracinius nusižengimus baudžiamas nebuvo.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

VĮ Registrų centro duomenimis Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 metus buvo pateiktas 2019-10-20.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, K. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tai, jog, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, reali žala pažeidimo padarymu niekam nepadaryta, o pats pažeidimas pašalintas dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad jam ANK 223 str. 2 d. sankcijoje paskirta minimalaus dydžio bauda būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo nuomone, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir K. P. už jo padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 75 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 223 str. 2 d., 635 str. 1 d. 1 p., 646 str. 2 d., teismas

nutaria:

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 75 (septyniasdešimt penkių) Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19108432758.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.