- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-1675-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00195-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Pažeidėjas
- E. D.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis draudimo kompanijoje „Compensa“, studijuojantis Vilniaus kolegijos 1-ame kurse, nevedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. 2015-12-31, apie 00.11 val., Skroblų g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 328i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir slidžiame kelyje, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. E. D. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
E. D., atvykęs į teismo posėdį, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka duoti paaiškinimus, prašė prie bylos prijungti jo rašytinį paaiškinimą, sąskaitos išklotinę, vizitinę kortelę. Teismui paaiškino, kad važiavo Skroblų gatve, pastebėjo, kad kelio danga tamsoka, slidi, pradėjo stabdyti, stabdymo kelias buvo apie 10 metrų, greitis nedidelis, buvo visiškas plikledis, tik iškritęs sniegas. Stabdė, tačiau automobilis nestojo, kiek įmanoma suko į kairę, kad išvengtų eismo įvykio, bandė užblokuoti keturis ratus, atleido sankabą, kad automobilis užgestų. Užgesęs automobilis susipurtė, smūgio nepajautė, salone grojo muzika, pamatė, kad įsijungė kito automobilio avarinis signalas. Labai pasimetė, toje pačioje gatvėje nuvažiavo į kairę pusę po žibintu, kad apžiūrėtų, ar nėra apgadinimų. Jo automobilis buvo purvinas, įbrėžimų nebuvo, tik nusivalęs purvas, gal šiek tiek buvo įlenkimas ties numerio ženklais. Galvojo, ką daryti, kadangi buvo pusė pirmos nakties, žmonių nebuvo, nusprendė paskambinti policijai. Pastebėjo, kad neturi telefono, nuvažiavo namo, bet ir ten telefono nerado. Važiavo pas draugę I. B., su kuria buvo susitikęs. Prieš važiuodamas pas draugę paėmė vizitinę kortelę, ją padėjo į tą pusę, kur kliudė automobilį Ford Focus, pakišo po kapotu, kad nesušlaptų, nes tuo metu snigo. Manė, kad jeigu žmogus pamatys, kad sudaužytas automobilis, tai tikrai pamatys, kad yra vizitinė. Nuvažiavęs pas draugę iš pradžių apžiūrėjo vizualiai automobilio saloną pro langą, bet telefono nematė, tada nuėjo pas draugę. Ji atidarė automobilį, telefonas buvo įkritęs tarp porankio ir sėdynės. Norėjo įjungti telefoną, tačiau su įjungimu yra problema, jį įjungti galima tik įjungus krauti. Todėl nuvažiavo namo, įjungė krauti, paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Dar palaukė 5 minutes, kol šiek tiek pasikraus telefonas, ir iš karto važiavo į įvykio vietą, ten nuvažiavus policijos nebuvo, vėl paskambino Nr. 112, klausė, kada atvažiuos pareigūnai. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus paaiškino, kad pirma paskambino policijai, po to draugei. Jis sustojo, kai kontaktas kaip ir buvo, tačiau nėra įsitikinęs, kad apgadinimai nuo jo, nes ant jo automobilio žymių nebuvo. Kontaktavo jo automobilio priekis, prie numerių dešinėje keleivio pusėje. Kito automobilio kontaktavo priekinis keleivio pusės bamperis. Negali pasakyti, kad kontaktą pajautė, tik matė, kad pradėjo signalizuoti kito automobilio avarinės šviesos. Turbūt įsijungė signalizacija, garso nebuvo. Prie tos mašinos jis užgeso, bet nežino, nuo ko užgeso. Kai atsitrenkė, užsivedė automobilį ir iš karto nuvažiavo iki žibinto pasižiūrėti, ar jo automobiliui kas nors atsitiko. Tas žibintas už kokių 20 m toje pačioje gatvėje. Jis ten stabtelėjo, išlipo, prie ano automobilio negrįžo, pravažiuodamas atgal, kai važiavo į namus paimti telefoną, žvilgtelėjo į tą automobilį. Antrą kartą, kai atėjo pėsčiomis palikti vizitinę, tada jau pasižiūrėjo vizualiai, kas matosi. Su Ford vairuotoju bendrauti neteko, negavo jokių duomenų. Vairuotojo pažymėjimą turi 3,5 m., buvo baustas už greičio viršijimą, tačiau stengiasi ramiai važinėti. Automobilis priklauso tėvui.
Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo
E. D. tiek duodamas paaiškinimus teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime (b.l.8) pripažino, kad jis 2015-12-31, apie 00.11 val., Skroblų g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 328i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos schemoje (b.l.4) pažymėta automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo po įvykio vieta, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobiliams BMW 328i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b.l.5-6). Automobilių apgadinimo faktą patvirtina ir liudytojos J. P. paaiškinimas (b.l.7). Ginčo dėl to, kad automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dėl E. D. veiksmų nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad E. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo
ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. E. D. inkriminuojamas ATPK 130 str. 1 d. pažeidus Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Kelių eismo taisyklių 222 punktas, kurio pažeidimas, kaip minėta, inkriminuojamas E. D., numato pareigą vairuotojui nedelsiant ieškoti apgadintos transporto priemonės vairuotojo, t.y., nedelsiant jį informuoti apie eismo įvykį. Nei ši konkreti teisės norma, nei kitos ATPK normos nepateikia imperatyvaus išaiškinimo, koks laikotarpis (terminas) laikomas nedelsiant, todėl sąvoka nedelsiant aiškintina vadovaujantis protingumo principu. E. D. teismo posėdžio metu teigė, kad apie eismo įvykį negalėjo iš karto pranešti policijai, kadangi neturėjo telefono, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y., važiavo ieškoti telefono į namus, ten neradęs nuvažiavo pas draugę, kur ir rado savo telefoną, tačiau dėl to, kad telefonas buvo išsijungęs, privalėjo grįžti namo ir jį pakrauti. Įjungęs telefoną E. D. iš karto pranešė apie eismo įvykį bendruoju pagalbos telefonu 112, įvykio vietoje nesulaukęs policijos pareigūnų vėl skambino bendruoju pagalbos telefonu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad prieš važiuodamas pas draugę ieškoti telefono paliko savo vizitinę kortelę automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, užkišdamas ją po kapotu. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais E. D. paaiškinimais. Pripažintina, kad E. D. aktyviais savo veiksmais ėmėsi priemonių nukentėjusiajam surasti bei informuoti policiją apie eismo įvykį, o terminas, per kurį E. D. šiuos savo veiksmus atliko, nebuvo neprotingai ilgas. Teismas pripažįsta, kad E. D. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimų, kadangi ėmėsi veiksmų nukentėjusiajam surasti, pranešė policijai apie eismo įvykį atsiradus galimybei. Konstatuotina, kad E. D. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl E. D. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į pažeidėjo asmenybę: turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumoka. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai E. D. atžvilgiu bus pasiekti skiriant jam už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą baudą, kurios dydis didesnis nei ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str., 313 str., teismas
nutarė:
pripažinti E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) eurų baudą;
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.