Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-03-1-00512-2014-0

2015 m. birželio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nuteistojo V. P. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 260 str.1 d. – 4 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2009-09-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2010-04-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta galutine subendrinta paskirta ir neatlikta 2 metų 8 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metams 8 mėnesiams 6 dienoms laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose ir 543,04 Eur (kas atitinka 1875 Lt) dydžio bauda.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir J. P., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku bendraudamas su savo žmona J. P. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu, suderino to asmens ir savo sutuoktinės J. P. susitikimą, kad jai būtų perduotos psichotropinės medžiagos, nurodė savo sutuoktinei paimti iš to asmens paketą su šiomis medžiagomis ir 2014-03-06, paslėpus išangėje, atgabenti į (duomenys neskelbtini) bei perduoti jam pasimatymo metu, o J. P., vykdant šiuos jo nurodymus 2014-03-05 tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, paėmus iš V. P. nurodyto nenustatyto asmens paketą su psichotropinėmis medžiagomis, toki būdu neteisėtai įgijus 16,3365 g miltelių, savo sudėtyje turinčių nedidelį kiekį – 0,0816 g amfetamino ir nedidelį kiekį – 0,0130 g metamfetamino, kurie, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ yra psichotropinės medžiagos, turint tikslą šias psichotropines medžiagas, pagal jo nurodymą 2014-03-06 nugabenti į (duomenys neskelbtini) bei perduoti jam, ir šias psichotropines medžiagas J. P. neteisėtai laikant savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2014-03-06 ryto, tiksliau nenustatyto laiko, kuomet šį paketą su psichotropine medžiaga pagal V. P. nurodymą paslėpusi išangėje, tokiu būdu laikė prie savęs bei automobiliu atgabeno į (duomenys neskelbtini) pasimatymų kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ir šias medžiagas toliau su savimi laikant iki 11.30 val., kai jos asmens apžiūros metu šį paketą su nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino, pareigūnų reikalavimu ji išsiėmė iš išangės ir atidavė (duomenys neskelbtini) pareigūnams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo V. P. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija, jog suorganizavo, kad jo sutuoktinė J. P. atgabentų jam į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą specialiai supakuotas ir paslėptas psichotropines medžiagas, tačiau ginčija tą faktą, kad jis tai darė siekdamas platinti psichotropines medžiagas ir nurodo, kad tai darė tik tam, kad jis pats galėtų jas suvartoti savo reikmėms.

Tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde V. P. teigė, jog paprasčiausiai melavo sutuoktinei, kadangi tikrai neturėjo tikslo platinti jam atvežtų psichotropinių medžiagų, nes platinimui atvežtas kiekis yra aiškiai per mažas. Nors J. P. parodymais nustatyta, kad psichotropines medžiagas ji į pataisos namus ryžosi gabenti todėl, jog V. P. buvo nurodęs, kad tai padės išspręsti jo sunkią padėtį pataisos namuose dėl turimų skolų, iš ko ji suprato, jog medžiagos bus kažkokiu būdu perduotos kitiems asmenims, tačiau šioje byloje minėtos aplinkybės reikšmės V. P. veikos kvalifikavimui neturi. Byloje neginčijamai nustatyta (to neginčija ir V. P. apeliaciniame skunde), jog apeliantas suorganizavimo jo žmonos J. P. psichotropinių medžiagų įgijimą iš nenustatyto asmens ir jų atgabenimą į laisvės atėmimo vietą. Kuomet nusikalstama veika padaroma bendrininkaujant, t. y. kai darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja (bendrai veikia) du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų, būtina nustatyti šių subjektų tarpusavio susitarimą veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz. atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014-07-03 nutartis Nr. 2K-7-173/2014).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. atliko esminius parengiamuosius veiksmus ir aktyviai vadovavo psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir gabenimui į (duomenys neskelbtini). Jis, būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ir naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, suderino bylos tyrimo metu nenustatyto asmens ir savo sutuoktinės J. P. susitikimą, kad jai būtų perduotos psichotropinės medžiagos; nurodė savo sutuoktinei paimti iš to asmens paketą su šiomis medžiagomis, nurodė J. P. atgabenti psichotropines medžiagas į (duomenys neskelbtini) bei jų paslėpimo būdą (išangėje). Vykdant šiuos V. P. nurodymus, nenustatytas asmuo paskambino J. P., nurodė jai susitikimo vietą, J. P. paėmė iš V. P. nurodyto asmens paketą su psichotropinėmis medžiagomis, jas laikė savo namuose ir pagal V. P. nurodymą, nugabeno į (duomenys neskelbtini) pasimatymų kambarį. Todėl atsižvelgus į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšį, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų, ypač V. P., veiksmų pobūdį, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino, jog V. P. organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas platinti, t. y. atvežimą į pataisos namus (BK 260 str. 1 d.). Esant šiai situacijai, V. P. tolesni veiksmai, gavus jam perduotas psichotropines medžiagas, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Net ir pripažinus, kad apeliantas V. P. psichotropinių medžiagų atgabenimą į pataisos namus inicijavo savo asmeniniam vartojimui, tai nepaneigia, jog būtent V. P. organizavo, kad jo sutuoktinė J. P. ir bylos tyrimo metu nenustatytas asmuo įgytų, laikytų ir gabentų psichotropines medžiagas, turint tikslą platinti, t. y. jas gabentų V. P. į pataisos namus. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad pagal apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 dalį. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti neteisingai, nes jis neturėjo tikslo platinti psichotropinių medžiagų, atmetami kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatomoje nuosprendžio dalyje nenurodyta, jog V. P. turėjo tikslą, po psichotropinių medžiagų perdavimo jam, jas platinti toliau.

Byloje taip pat buvo nustatyta, kad V. P. veikiant kaip organizatoriui, kiti nusikalstamos veikos bendrininkai, t. y. jo sutuoktinė J. P. ir dar vienas bylos tyrimo metu nenustatytas asmuo įgijo, laikė ir gabeno į (duomenys neskelbtini) psichotropines medžiagas. Todėl V. P. apeliacinio skundo motyvas, jog jo padaryta veika laikytina pasikėsinimu padaryti nusikaltimą ir turėjo būti kvalifikuota su nuoroda į BK 22 str. 1 dalį, nepagrįstas.

Savo skunde nuteistasis taip pat prašo pakeitus jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją į švelnesnę, paskirti atitinkamą bausmę. Tačiau įvertinus tai, kad dėl anksčiau paminėtų aplinkybių konstatuota, jog V. P. padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai, todėl keisti jam paskirtos bausmės tuo pagrindu negalima. Kitų argumentų, kodėl V. P. turėtų būti keičiama bausmė, jis savo apeliaciniame skunde nenurodė. Tokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu V. P. paskirtos bausmės (subendrintos bausmės) teisingumu, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. P., išlaidas iki 2015-04-28 ir 2015-05-25 atitinkamai sudaro 17,37 Eur ir 28,95 Eur (2 t., 104, 111 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. P. apeliacinį skundą atmesti.