Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros įgaliotajam atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.

(duomenys neskelbtini), dirbančio „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi - statybininku skundą dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2011-12-22 nutarimo Nr. VR-141 AM 067777,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas V. E. 2011-12-22 priėmė nutarimą Nr. VR-141 AM 067777, kuriuo O. N. pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalyje, 86 straipsnio 1 dalyje. Jam galutinai subendrinus baudas už pažeidimus skirta 1000 litų bauda. Šiame nutarime konstatuota, kad O. N. dirbant AB „Lietuvos geležinkeliai“ statybos inžinieriumi 2011-12-16 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-556 nustatyta, kad 2011-08-26 AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdydama ūkinę veiklą Vilijos gatvėje, Vilniuje išleido nuotekas į aplinką, kuriose teršiančių medžiagų koncentracijos viršijo didžiausias leidžiamas (nustatyta SM 1310 mg/l BDS₇ – 290 mg0₂/l) vyko aplinkos tarša nuotekomis. Tuo pažeidė LR aplinkos apsaugos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr. D1-515 patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamento 6 p.; LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas skunde, adresuotame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, prašo panaikinti nutarimą Nr. VR-141 AM 067777 ir bylą nutraukti. Tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu teismas nustatytų, kad jis yra kaltas dėl ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, 86 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, prašo skirti mažesnę sankciją nei numatyta jam inkriminuotuose straipsniuose. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su paskirta administracine bauda nesutinka ir mano, kad bylą nagrinėjusi institucija neišsiaiškino visų pažeidimo padarymui reikšmingų aplinkybių, netinkamai pritaikė administracinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Panerių geležinkelio stoties krovinių perkrovimo aikštelės teritorija padengta vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfaltu, betonu), tačiau 2001 m. įrengta aikštelės lietaus nuotekų surinkimo sistema savo funkcijų neatlieka, t.y. susidariusios paviršinės nuotekos patenka į aplinką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-07-03 įsakymu Nr.Dl-386 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktas numato, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, 2008 m. Panerių geležinkelio stotis kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybę su prašymu įtraukti į 2009 m. investicijų ir kapitalinio remonto darbų planą Panerių geležinkelio stoties prekių kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų projektavimą bei įrengimą ir skirti tam lėšų. Atsižvelgus į prašymą, bendrovės vadovybė skyrė reikiamą finansavimą, todėl 2009 m. liepos 28 d. įvyko bendrovės skelbtas supaprastintas atviras konkursas projektavimo darbams atlikti. 2009 m. rugpjūčio 31 d. su UAB „Statybų strategija“ buvo pasirašyta projektavimo darbų atlikimo sutartis Nr.SP(DK)-233/SP-P/09-112/R. Panerių geležinkelio stoties prekių kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų projektavimo darbai turėjo būti atlikti 2009 m. gruodžio 15 d. Kadangi bendrovė privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, nustatančių viešųjų pirkimų tvarką, šios procedūros trunka nemažai laiko, todėl projektavimo darbai buvo užbaigti gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą Nr.IT/611/10-0547, kuris buvo išduotas tik 2010-07-10. Tačiau darbai nebuvo pradėti, atsižvelgiant į tai, jog 2010 metais, ženkliai padidėjus biriųjų krovinių iškrovai, terminalo pajėgumo didinimui, buvo priimtas sprendimas prailginti Panerių geležinkelio stoties pokraninį kelią prie pagrindinio krovimo kelio Nr.52. Patvirtintame 2011 metų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos investicijų plane buvo numatyta iki 2011 metų gegužės mėnesio parengti pokraninio kelio prie 52 krovimo kelio prailginimo projektą, o nuo 2011 m. birželio mėnesio įgyvendinti lygiagrečiai du projektus toje pačioje stoties prekių baro teritorijoje, t.y. prailginti pokraninį kelią ir įrengti nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemas. Pradėjus rengti pokraninio kelio prie 52 krovimo kelio prailginimo projektą, paaiškėjo, kad dėl jo labai keičiasi parengtas prekių kiemo nuotekų ir kanalizacijos sistemų įrengimo projektas, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti jo korekciją. Pateikus pakoreguotą prekių kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų įrengimo projektą 2011-10-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr.839/11-1900, kuris pakeitė anksčiau išduotą 2010-07-10 statybą leidžiantį dokumentą Nr.IT/611/10-0547. Panerių geležinkelio stoties pokraninio kelio prie 52 krovimo kelio prailginimo darbai, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-10-17 išduoda statybą leidžiantį dokumentą Nr.877/11-2117, buvo priimti 2011-12-30, o atsižvelgus į tai, jog pokraninio kelio prie 52 krovimo kelio pailginimo darbai baigti, prekių kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbai bus atlikti 2012 metais.

Skunde nurodoma, kad minėtų projektų įgyvendinimo darbai yra vykdomi, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusios institucijos pareigūnai ne iki galo išsiaiškino įvykio aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog administracinę baudą pareigūnai pareiškėjui paskyrė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr.D 1-515 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 p., tačiau šis įsakymas buvo pakeistas 2009-07-03 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr.Dl-386. Pareiškėjas daro išvadą, jog administracinė bauda jam paskirta vadovaujantis jau nebegaliojančio teisės akto nuostatomis, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o vidutinis jo darbo užmokestis per mėnesį yra 2700 Lt, paskirtos baudos sumokėjimas yra didelė materialinė našta, atkreipia dėmesį ir į tai, jog administracinėje byloje nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Minėtas aplinkybes nurodė ir bylą nagrinėjusiam pareigūnui, tačiau pareigūnas neteisingai įvertino administracinėje byloje surinktą medžiagą, jos aplinkybes, pritaikė jau nebegaliojančio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr.Dl-515 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6p., nuostatas ir neteisėtai jam paskyrė administracinę baudą.

Atsiliepimu į O. N. skundą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas V. E. prašo 2011-12-22 nutarimą administracinio teisės apžeidimo byloje Nr. VR-14.1-345 palikti nepakeistą ir O. N. skundo netenkinti. Motyvuoja tuo, jog priimant nutarimą Vilniaus miesto agentūroje O. N. pripažino padarytus pažeidimus, prašė skirti minimalią baudą. Taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011-12-20 raštu pripažino, kad į aplinką, Vilijos gatvėje, pateko nuotekos.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros įgaliotas atstovas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo nustatyta, kad nuotekos tekėjo krovinių aikštelėje, buvo paimti mėginiai, jie nuvežti į analitinės aplinkosaugos skyrių. Ten yra normatyvai, surašytas patikrinimo aktas, kuriame minimi viršijimai, buvo gautas papildomas raštas iš AB „Lietuvos Geležinkelių“, kad O. N. pripažino, jog paviršinės nuotekos buvo bei į aplinką pateko apie pusė kubo nuotekų, supažindino pažeidėją su patikrinimo aktu, jis sutiko, surašant protokolą dalyvavo pažeidėjas, jis gailėjosi ir nutarė pašalinti pažeidimus. Sankcijoje numatytas baudos dydis yra 600-4000 Lt. Pažeidėjui buvo skirta 1000 Lt bauda. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr. D1-515 patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas yra galiojantis, tik numatyti tam tikri pakeitimai, bet punktai, kuriuos pažeidus buvo skirta nuobauda yra galiojantys. Atstovas negali atsakyti, ar galiojo tuo metu minėta redakcija pagal kurią yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes nutarimą surašė kolega. Pagal paimtus mėginius yra nustatyti viršijimai, o leidžiama skendinčios medžiagos norma numatyta 58 mg/l, šiuo atveju buvo nustatyta 290 mg/l skendinčios medžiagos koncentracija. Tokie reikalavimai numatyti nuotekų tvarkymo reglamento 28 punkto 2 lentelėje.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Šios normos analizė aptariamo pažeidimo kontekste leidžia daryti išvadą, kad už ATPK 51⁶ str. 2 d pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, išleidžiantis nuotekas viršijančias nustatytas teršalų ribines vertes arba atsakingas už tokių nuotekų išleidimą į aplinką.

ATPK 86 straipsnis numato administracinę atsakomybę už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 86 straipsnį atsiranda už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Taigi, analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina konstatuoti, kad asmuo nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, kitaip tariant, administracinis teisės pažeidimas turi būti padaromas neveikimu.

Šios teisės normos yra blanketinės, nurodančios, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Protokole ir nutarime nurodoma, kad nesilaikyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų, numatančio, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr. D1-515 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto. Iki 2009-07-15 Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkte buvo numatyta, kad nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką gali būti vykdomas tik per išleistuvą, kuriam įrengti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos (sąlygos nustatomos patvirtintame statybos techniniame projekte (pagal kurį išduotas statybos leidimas) arba leidime nuotekų išleidimui). Šis punktas netaikomas teisės aktų nustatyta tvarka vykdomam nuotekų paskleidimui dirvožemyje naudojant mobiliąsias priemones. Pastaroji nuotekų tvarkymo reglamento norma buvo pakeista 2009-07-03 įsakymu Nr. D1-386 ir numato, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose ar grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Sutiktina su pareiškėju, kad šiuo atveju nurodant tik ministro įsakymo numerį ir neduodant nuorodos į pakeitimą gali kilti abejonių, kurio teisės akto redakcija yra remtasi surašant protokolą bei nutarimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei viename iš šių teisės aktų dalių ir punktų kuriais paremtas kaltinimas nėra numatyta kokia BDS₇ koncentracija galima išleidžiant nuotekas į aplinką ir koks dydis laikytinas viršijimu leidime nustatytų teršalų ribinių verčių. Teismo vertinimu, šioje byloje aktualu nustatyti būtent pagal kokius kriterijus ir vadovaujantis kokių teisės aktų nuostatomis nustatyta, kad iš šulinio tekančiose nuotekose, Vilijos g. koncentracija viršija leistiną BDS₇ koncentraciją. Pagal teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo turinį akivaizdu, kad neleistiną koncentraciją Institucija nustatė paėmus nuotekų mėginių tyrimus, kurie galimai viršijo į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normas, tačiau nei teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodoma, kokiu teisės aktu nustatyta ir kokia gali būti į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo norma.

Pastebėtina, kad Institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą nevertino, ar O. N. turėjo galimybę užtikrinti, kad išleidžiamų nuotekų, susijusių su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdoma ūkine veikla, tarša neviršytų leistinų normų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t. y. veikos objektyviąją pusę, bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (žr.: LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1135/2005 ir N62-301/2008).Taigi cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 2006 m.).

Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nagrinėjamoje byloje O. N. reiškiamas kaltinimas nėra aiškus, dėl ko yra pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą, tad spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi būti grąžinta Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir medžiagos trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.