- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- 1-1518-865/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- J. I.
- Civilinis ieškovas
- AB „L.“
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J I, a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (pastarieji duomenys apie įtariamąjį yra (t. I, b. 1. 94);
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. I. laikotarpiu nuo 2015-05-04 8:00 val. iki 2015-06-02 19:00 val., AB „L." (duomenys neskelbtini) pirmojo poskyrio patalpose (duomenys neskelbtini), dirbdamas klientų aptarnavimo specialistu pagal darbo sutartį, būdamas atsakingas už pinigų ir kitų materialinių vertybių saugumą, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, AB „L.", į. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą: 2461,72 Eur grynų pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. I. kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog reikėjo pinigų ir paslydo. Pinigus ėmė per keletą kartų, mano tai buvo 10 kartų. Cigaretes surūkė. Su ieškiniu sutinka, pradėjo dirbti, todėl atlygins. Gailisi. Tai buvo pirmas kartas. Įsidarbino ,, (duomenys neskelbtini)“ maždaug prieš du mėnesius. Dirba (duomenys neskelbtini). Gavo per savaitę po 50 ar 100 Eur. Žalos kol kas neatlygino, nes kol kas sau net neužsidirbo. Stengsis žalą gražinti kuo greičiau. Jis rūkantis. Cigaretės gulėjo sandėlyje. Ten yra tiesiog lentynos. Jam pasakė, kad tų cigarečių trūksta ir viskas. Jis rūko ,,Winston‘‘. Tų cigarečių nepardavė. Jį informavo, kad yra cigarečių trūkumas, todėl su viskuo sutiko. Jis žino, kad ėmė pinigus, bet jų neskaičiavo. Tikslios sumos neatsimena, nes praėjo nemažai laiko. Pripažįsta, kad ėmė pinigus, bet tikslios pinigų sumos neatsimena. Cigarečių neėmė, jam tiesiog pasakė, kad jų trūksta. Papildomai apklaustas parodė, jog kaltės dėl cigarečių pasisavinimo nepripažįsta. Tą dieną jam paskambino R, jis buvo iš po vakarykščio gėrimo. Susitiko kavinėje ir kalbėjosi. Tik kavinėje sužinojo apie cigaretes ir konkrečios sumos trūkumą. (duomenys neskelbtini) neskaičiavo nei prekių, nei buvo perdavimo akto. Į tą (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas iš centrinio (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nurodė kitas aplinkybes, nes buvo pavargęs. Jis nesako, kad nieko neėmė, tačiau tokios sumos tikrai neėmė. Jis cigarečių iš viso nepaėmė. Jį kaltina dėl to, kad buvo likęs vienintelis asmuo tame (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad bus alga. Paėmė apie 50 Eur. iš kasos, kad galėtų nueiti į parduotuvę. Apie tokią sumą, dėl kurios kaltinamas, sužinojo tik biure. Jis tvirtina, kad ėmė tik apie 50 Eur. Tuo metu baigė darbą ir tuos pinigus paėmė iš kasos. Jis turi teisę dirbti su kasos aparatu. Kasoje esančius pinigus suskaičiuodavo ir padėdavo į seifą. –tas trūkumas negalėjo būti per vieną dieną. Tokios sumos (duomenys neskelbtini)e net nebuvo. 4 kreditinius įsiskolinimus turi seniai. Tuo laikotarpiu, kai dirbo (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų nepadengė, nebent buvo išskaičiavimas iš atlyginimo. Jis asmeniškai nieko nepadengė. J. R. sakė bet ką, sakė, kad iš kasos paėmė 2.500 Eur. Tai sukurta istorija, nes jis nenorėjo susidurti su žiniasklaida. Neprisimena, kada tiksliai ėmė pinigus. Tai buvo 2015 m. Tyrėjai sakė, kad ėmė pinigus apie 10 kartų. Tai pasakė tyrėjai, kad greičiau viskas būtų baigta. Teismo posėdyje taip pat sakė, kad ėmė pinigus apie 10 kartų. Tiesiog pasakė ir viskas, norėjo, kad viskas pasibaigtų. Šiaip jis tų pinigų iš kasos neėmė. Be to jis tokių cigarečių nerūko, nežino, kur jas reikėtų dėti. Be to (duomenys neskelbtini) yra daugelio prekių trūkumas. Jis nežino, kokia inkasacija buvo prieš jį ir kas ką darė. Neprisimena, kada pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) poskyryje. Neprisimena, kada įsidarbino centriniame (duomenys neskelbtini). Tai buvo prieš Euro keitimą. Neatsimena, kada pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kasininku. Už kasą nuo 2015-05-04 iki 2016-06-02 buvo atsakingi trys darbuotojai, kurie ten dirbo. Kažkas rūšiavo (duomenys neskelbtini)ą, kažkas stovėjo kasoje. Paskui liko vienas. Sutartyje buvo nurodyta materialinė atsakomybė. Kai priėmė kasą, nepasirašė jokio dokumento. Iš darbo išėjo todėl, kad jam buvo liepta neiti į darbą. Pakui sužinojo apie pravaikštą. Jis ne tai, kad prisipažino tyrimo metu. Jis galvojo, kad kalba eina apie mažą pinigų trūkumą. Tyrimo metu greitai atsakinėjo į klausimus ir realiai iš viso planavo išvykti į užsienį. Pagarsinus J. I. apklausos protokolą 103-b.l., parodė, jog apklausoje nurodytos jo darbo pradžios aplinkybės yra teisingos. Jas tvirtina. Pinigų nešant į seifą neskaičiavo, nes buvo vienas. Jis juk nematydavo bendros ataskaitos. Prie kasos dirbdavo ir A, ir S. Kai dirbo pakaitomis, kasoje trūkumų nematė. Raktas nuo seifo buvo ne tik pas jį, bet buvo ir pas direktorę D, kurios pavardės neatsimena. Pats seifas stovėjo sandėliuke. Visi jie turėjo raktus nuo patalpėlės po laiptais ( sandėliuko ). Kartą per dieną 15 val. reikėdavo daryti inkasaciją. Ir tą pačią dieną ją buvo padaręs. Kada tai buvo, tikrai nežino. Buvo ne tik pinigų, tačiau ir prekių trūkumas. Jis iš viso nepildė kasos knygos, o užpildė tik tą dieną, kai jį atvežė į ofisą. A. A. ir prasakė, kad reikia užpildyti knygą, tai jis suklijavo čekius. Nors buvo atsakingas už kasą, tačiau tik dėjo čekius į stalčių ir viskas, neklijavo. 2015 m. vasarą, datos neatsimena, iš vakaro vartojo alkoholį. Ryte jam paskambino vyras iš (duomenys neskelbtini) skyriaus ir pasakė, kad reikia susitikti. Susitiko kavinėje. Tada kavinėje jam ir pasakė, kad tokio trūkumo negali būti. Jis minėjo, kad kreipsis į žiniasklaidą, pasodins į kalėjimą ir viskas bus paviešinta. Vėliau, nuvykęs į ofisą, surašė pasiaiškinimą savo ranka. Pasižadėjo žalą atlyginti ir suprato, kad daugiau ten nebedirbs. Vėliau iš A. sužinojo, kad trūksta cigarečių, tačiau jų neėmė. Nebuvo priėmimo – perdavimo akto. Apie tai nebuvo net kalbos, tik tai prašė padaryti. Jis suprato, kad viską bandė ant jo pakabinti ir todėl davė tokius parodymus. Nenorėjo kovoti prieš (duomenys neskelbtini). A aiškino, jog kai ji atėjo – seifas buvo atidarytas ir ji tik pasirašė. Be to D. turi raktus, todėl nežino, kas ten ką galėjo seife laužti. Jis nežino, ar seifas buvo atrakintas. Seifas visada užrakinamas. Pagarsinus sutartį 11-b.l., parodė, jog kalbama apie centrinį (duomenys neskelbtini). Pasirašinėjo, kad yra kasininkas konsultantas (duomenys neskelbtini) poskyryje. Be to tame trūko ir ,,pimpačkiuko‘‘, tačiau niekas to neparašė, bet parašė, kad trūksta cigarečių. (duomenys neskelbtini) poskyryje kasos neperėmė. Atėjo, atrodo gegužės mėnesį, ten buvo A ir S. Kilo ginčas, kas bus to (duomenys neskelbtini)o ,,mini‘‘ viršininkas. Vis ten ginčijosi, viena darbuotoja buvo atleista. Dirbo, paskui visi išsilakstė, liko jis, o po savaitės buvo tas įvykis. Perėmimo aktas gal dar iki šiol guli ant stalo. Jis niekam neįdomus ir nepasirašytas. Pagarsinus J. I. paaiškinimus 53-b.l., parodė, jog paaiškinimą rašė, nes jam pasakė, kad turi būti koks nors lapas. Jis nežinojo, ką parašyti. Jam negrasino, tačiau minėjo žiniasklaidą ir užsiminė apie jo ateitį. S rašė žinutę. Tačiau kai sužinojo sumą - iš karto sakė, kad tiek neėmė. Tada jam pasakė, kad viską aiškinsis. Iš kasos ėmė tik apie 50 Eur. Jis nežinojo, apie kokią trūkumo sumą ėjo kalba. Neprisimena, ar susitikimo metu kavinėje sužinojo sumą, ar tai sužinojo vėliau ofise. S. S. jau anksčiau bendravo ir dar su ja kalbėjosi telefonu. (duomenys neskelbtini) poskyryje dirbo jis, A. ir S. Jų pavardžių neatsimena. A. ateidavo pamokyti, o jis tvarkydavo dokumentaciją, maišus. Jam tiesiog reikėjo kažką parašyti. Niekas iš jo jokios skolos nereikalavo ir tikrai neatsipirko smūgiu į veidą. Jam pasakė, kad turi būti parašytas paaiškinimas ir tai sumai. Tai ką jam reikėjo parašyti? Lapus rašė ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Policijai komisariate sakė, kad nieko neėmė ir neprisipažįsta. Tai tvirtino tol, kol buvo specialus liudytojas. Nėra atsiskaityta nei už vieną paskolą. Neatsiskaitė ir su antstoliais. Kasai tikėjosi grąžinti pinigus iš savo atlyginimo. Jis tą sumą tiesiog paėmė, nuėjo į ,,Iki‘‘ ir viskas. Paskui sužinojęs, kad trūksta pinigų, išsigando. Žinojo, kad negalima imti tų pinigų. Tikrai neėmė 2000 Eur., jei būtų kitaip - tikriausiai jau ir Lietuvoje nebūtų. Iki šios dienos nežino, nei kas skaičiavo kasą, nei kas buvo atidaryta. Tą dieną, kai atėjo priklijuoti čekių, jam net viršininkė nepasakė, kad kažko trūksta. Matyt ką rado, tą ant jo ir pakabino. (duomenys neskelbtini)o viršininkė buvo D., kurios pavardės negali pasakyti. Jis priklijavo čekius, tačiau niekas jam nei žodžio nepasakė apie trūkumus. A. klausė, iš kur yra toks trūkumas ir kas skaičiavo kasą. Ji pasakė, kad nieko nežino ir ją tik iškvietė pasirašyti. Tai buvo tą dieną, kai buvo jis ofise (duomenys neskelbtini). Ji pati pasakė, kad tik pasirašė ir viskas. Jis daugiau nieko neklausė apie trūkumus. Paklausė, kas vyksta. Jis tik kabinete sužinojo, kad trūksta tokios sumos. Tą dieną inkasacijos nedarė. Diena prieš buvo suskaičiuota 800 Eur. Jie iš kasos tik išima popierinius stambius pinigus. Niekas nenurodo, kokią sumą turi atiduoti inkasavimui. Išėmė stambius pinigus ir todėl sako, kad tą dieną negalėjo būti dar 2.500 Eur. Tai buvo tos dienos išvakarėse, kai neatvyko į darbą. Kai atėjo ten dirbti, (duomenys neskelbtini)e jau buvo cigaretės. Jam reikėjo tik suskaičiuoti prekes sandėliuke. Jam nėra tekę priimti naujų prekių. Priėmimo – perdavimo akto pasirašęs nėra. Jis norėjo, kad viskas būtų paskaičiuota, todėl to ir prašė. Į jokias jie programas tų cigarečių neveda. Atvažiuodavo, paskaičiuodavau kiek jam atvežė, padėdavo ir viskas. Tuo metu (duomenys neskelbtini)e buvo chaosas. Forma pildoma kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Ta forma yra du mygtuko paspaudimai. Seife buvusių pinigų neįtraukdavo jis į formą 130 F, nei pinigų, esančių kasose. Ten dirbo tik viena kasa. Inkasacija yra tai, ką atiduoda inkasacijai. Tos trūkstamos sumos net nesupranta, pinigų suma užaugo labai greitai. Darbe buvo visiškas chaosas, betvarkė sandėlyje. Viskas įvyko labai greitai: atėjo, padirbo, dingo, buvo atleistas už pravaikštas. Tai buvo tik vėlavimas į darbą. Jis būtų atbėgęs. Paskui sužinojo apie trūkumą. Apie konkrečią trūkstamą pinigų sumą sužinojo tik iš R. Pinigų fiziškai neskaičiavo ir paspausdavo tik mygtuką, nes dirbo tik vienas (duomenys neskelbtini)e. Ir tikrai neturėjo jokių minčių skaičiuoti. Jis dirbau tik vienas. Inkasacija buvo vykdoma kasdieną. Jei būtų buvęs trūkumas – nebūtų galėjęs dirbti su klientais. Jis dirbo, (duomenys neskelbtini) dirbo, viskas buvo gerai. Tokios sumos (duomenys neskelbtini)o skyriuje negalėjo būti – tai per didelė suma. Jam buvo svarbu, kad seifas būtų uždarytas. Nežino, ar turėjo pareigą prieš išsiunčiant formą suskaičiuoti pinigus kasoje ir seife. Jam net minties apie tai nekilo. Jis neatsimena, ar buvo nurodymas, pareiga perskaičiuoti pinigus prieš išsiunčiant ataskaitą. Jis atsimena schemą sąsiuvinyje pagal tai viską ir darė. Apie pinigų trūkumą nežinojo. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai grasino žiniasklaida. Norėjo, kad nuo jo atstotų. Žinojo, kad paėmė 50 Eur. Tikslią trūkstamą sumą sužinojo tik kavinėje.
Ikiteisminio tyrimo metu J. I. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir davė paaiškinimą, kad tai jis, dirbdamas AB „L.“, paėmė įtarime nurodytu laikotarpiu grynus pinigus, dalimis, gal per 10 kartų, nes reikėjo mokėti už buto nuomą, baudas policijai, antstoliams. Cigaretes taip pat prisipažįsta pasisavinęs ir jas surūkęs. Patvirtina, kad 2015-06-03 apie įvykį susirašinėjo SMS žinutėmis su S. S.. Neturi iš ko atlyginti padarytą žalą. (t. I, b. 1. 108)
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. parodė, jog jis prieš įvykį dirbo apie mėnesį. Jį tą dieną informavo, kad buvo gauta informacija, jog darbuotojas I neatvyko į darbą. Nebuvo rakto nuo seifo ir klientai buvo labai nepatenkinti. Po pietų grįžęs bendravo su S ir pradėjau ieškoti dingusio darbuotojo. Buvo gauta informacija, kad I neatsiliepinėjo į vadovų skambučius ir niekas jo negalėjo rasti. Jam parašė žinutę ir pasakė, kad reikia susitikti. Jie susitiko kavinėje ir pasikalbėjo. Pasakė, kad jam reikia atvykti į ofisą (duomenys neskelbtini) g., nes dingo pinigai. I sutiko atvykti į ofisą. Jo kabinete diskutavo ir I parašė paaiškinimą savo ranka. Jo reikalas buvo surasti darbuotoją ir išsiaiškinti aplinkybes. I pripažino, kad ėmė pinigus, nes jam reikėjo grąžinti skolą. Jo atžvilgiu nebuvo daromas joks spaudimas, tai jis pripažino geranoriškai ir žodžiu, ir raštu. Apie jo skolas nesiaiškino, nes manė, kad tai neetiška. Iš jo žodžių suprato, kad skoloms jis turėjo terminus todėl ir paėmė pinigus iš kasos. Dėl cigarečių su juo tikrai nesikalbėjo. Patikrinimo metu dalyvavo tik pasirašant. Patikrinime dalyvavo audito atstovas, vadybininkė bei vadovė. Jis pats neturėjo galimybės dalyvauti skaičiuojant prekes ir žiūrint. Jam pranešė, kad darbuotojas neatėjo į darbą. viršininkas pasakyti negali. Ten matydavo tik I. Buvo paprašyta pagalba surasti I. Atsakingas asmuo yra (duomenys neskelbtini) viršininkas. Kas yra (duomenys neskelbtini)o vadovė pasakyti negali. Jam dėl I skambino S. Buvo gavęs informaciją el. laišku, tačiau tuo metu buvo išvykęs, o paskui grįžęs užėjo pas ją į kabinetą. Ji sakė, kad seifas atidarytas ir trūksta pinigų. S yra buvusi regiono vadovė. Ji dabar (duomenys neskelbtini) nebedirba, nes išėjo iš darbo. Apie įvykį žinojo (duomenys neskelbtini) skyrius, tiesioginis viršininkas. Seife buvo pinigai. Matomai prekiavo ir cigaretėmis. Neturi pagrindo netikėti aktu. Buvo kontrolės ir audito atstovas B ir vadybininkė J. M.. Reviziją atliko B ir turėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini)o vadovė, kurios pavardės neatsimena. Buvo rastas 2.548, 74 Eur. trūkumas. Iki to įvykio nebuvo girdėjęs, kad būtų buvę trūkumų. I. D. tikriausiai tik pasirašė ant dokumento, tačiau nedalyvavo. A. S. – L matyt buvo iškviesta, kai nerado to darbuotojo. Už kasą buvo atsakingas I. Dėl kitų asmenų atsakomybės atsakyti negali. Nežino nei kada, nei kas atidarė seifą. Jis turėjo kuo greičiau rasti darbuotoją. Civilinį ieškinį palaiko pilnai, nes žala yra padaryta. Jis pinigų neskaičiuoja, jų matyti negalėjo. Ieškojo tik I. Pažįsta (duomenys neskelbtini) viršininkę D. G.. Jam apie I neatvykimą į darbą buvo pranešta el. (duomenys neskelbtini)u per vadovą. S jam nieko nesakė dėl tarnybinių patalpų. Ji sakė, kad atidarė seifą ir buvo rastas pinigų trūkumas.
Teisiamajame posėdyje liudytojas S. S. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Jis buvo pavaldinys. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ten jau nebedirba. (duomenys neskelbtini) poskyris 2015-06-04 laiku neatsidarė, skambino J, bet jo telefonas buvo išjungtas. 40 minučių bėgyje rado kitus raktus, įėjo į patalpas, prasidėjo klientų aptarnavimas. Jie neturėjo seifo rakto, kuris buvo pas J.. Buvo iškviesta tarnyba, kuri atidarinėja seifus ir atidarę seifą nerado pinigų. Vakare prieš įvykį buvo daryta inkasacija. Trūko prekių iki 100 Eur, kartu su cigaretėmis ir piniginės sumos. Tuo metu I tiesioginė viršininkė buvo D. G. J buvo vienas atsakingas už kasą. Jis buvo klientų aptarnavimo specialistas su išplėstinėmis pareigomis, todėl buvo atsakingas už grynųjų pinigų ir vertybių atsargas. I prie kasos dirbo tik vienas . Raktus nuo seifo turėjo taip pat tik J. K. J. atėjo dirbti ir buvo paskirtas atsakingu, yra numatyta tvarka, kad kai pinigus ir kitas vertybes perima kitas asmuo – daroma inventorizacija. Tai ir buvo padaryta. J buvo priimtas valiutos keitimui. Tie žmonės buvo atsakingi už tai, arba jie atvažiuoja ir keičia valiutą, arba vietoje, kai ateina žmonės keisti pinigus. Jo pradinė darbo sutartis buvo terminuota ir skirta šioms funkcijoms atlikti. Vėliau su juo pasirašė darbo sutartį ir jis tapo klientų aptarnavimo specialistu. Ji neprisimena, kada J atėjo dirbti į poskyrį. Inventorizacijos aktas turėtų būti įmonėje. Inventorizacija atliekama kas kartą, kai atsiranda naujas atsakingas asmuo. Jei hipotetiškai tai nebuvo daroma – kiekvienas (duomenys neskelbtini) ar poskyris turi savo grynųjų pinigų limitą. Viršijus limitą yra nuolatos daromos inkasacijos. Tą vakarą, kai J paskutinį kartą dirbo įmonėje, buvo atliekama ir inkasacija. Pamačius, kad nėra grynųjų pinigų, iš karto buvo mintis, kad yra išsiųstas Lietuvos rytas šeštadieninis. Savaitės bėgyje po siuntimo tikrina tuos maišelius todėl galvojo ji, kad tik po savaitės sužinos realų trūkumą. Jie nedelsiant paskambino inkasacijos tarnybai, buvo rastas tas maišelis, kuris iš karto buvo atidarytas ir iš tikrųjų tie pinigai buvo iš karto išsiųsti –buvo išsiųsta ta suma, kuri buvo parodyta ir programiškai, ir lydraštyje. Todėl galėjo teigti, kad buvo trūkumas tik seife. Jei būtų buvęs didelis trūkumas, J turėjo progą, darydamas inkasaciją, pranešti apie trūkumą. Iš tiesų jis apie tai nebuvo pranešęs. Tame (duomenys neskelbtini)e yra du kasos aparatai. Jei žmogus dirba prie kasos, tai dar nereiškia, kad jis dirba tik prie tam tikro kasos aparato. Vienas dirba vienoje vietoje, kitas dirba kitoje vietoje, kiekvienas darbuotojas turi savo pinigų maišelį. Nežino, ar I iš kasos paėmė tik 50 Eur. Po įvykio jai daugiau neteko bendrauti su I. Jo sms žinute paklausė, kur jis yra. Jis atsiliepė tik tada, kai jau buvo atidarytas seifas. Ji klausė, kur yra pinigai. I atsakė ,,sunku paaiškinti, man jų reikėjo‘‘. (duomenys neskelbtini) darbuotojai jį atvedė, ir nurodė, kad jis prisipažino. I aiškino, kad atėjo žmogus ir pareikalavo, primušė ir privertė atiduoti. Tai buvo jo pradinė istorija, kuo visa tai baigėsi, ji nežino. Prekės iš sandėlio programiškai perkeliamos, atspausdinami lydraščiai ir prekės važiuoja į (duomenys neskelbtini). Kaip prekės atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) – atsakingas darbuotojas mato prekių gavimą važtaraštyje, lydraštyje ir kompiuteryje. Jei atitinka kiekis lydraštyje ir kompiuteryje – kompiuteryje dedama varnelė, ir prekės dedamos į savo sandėlį. Vakare atsispindi prekių likutis. Mėnesio pradžioje daromas grynųjų vertybių ir pinigų patikrinimas, kuris yra privalomas. Darbuotojas turi viską patikrinti, jei kažkas yra negerai – informuojamas tiesioginis vadovas. (duomenys neskelbtini) buvo pagalbinės patalpos – sandėliukas. Prekės gulėjo ir salėje, tačiau cigaretės gulėjo tik sandėliuke. Pardavimas vyksta programiškai. Darbuotojai gauna priedus už mažmeninę prekybą, bet cigaretės nėra įtraukiamos į tą sąrašą. Jie mato, kas prisijungė prie kasos aparato ir mato, kiek kas ko pardavė ir mėnesio pabaigoje tai užfiksuoja. (duomenys neskelbtini) darbuotojai galimybę prieiti prie cigarečių turėjo. Tai galėjo būti bet kas; pvz. logistikos vairuotojas, kuris atveža maišus ir juos sukrauna saugykloje, gali įeiti ir ji, kaip tiesioginė vadovė, generalinis direktorius. Valytoja ten patekti negalėjo, nes tas (duomenys neskelbtini) buvo valomas tik jam užsidarius. Per visą laiką, kol jis dirbo tame (duomenys neskelbtini), iš I nėra gavusi jokio pranešimo dėl pinigų ar cigarečių trūkumo. Iš užimtų pareigų išėjo tikrai ne dėl J. I.. I buvo geras darbuotojas. Jį labai gyrė. Jis mylėjo ir gerbė klientus. J. I. minėjo, kad jo sąskaitos yra areštuotos, todėl jam vis trūko pinigų. Tai grynųjų pinigų ir vertybių priėmimo – perdavimo aktas. Tame (duomenys neskelbtini)e buvo mažas grynųjų pinigų limitas ir jei būtų buvęs trūkumas – J tai turėjo pastebėti darant inkasaciją. D. G. seifo rakto tikrai neturėjo. Jei ji jį būtų turėjusi –jiems nebūtų reikėję laužti seifo. (duomenys neskelbtini)e yra grynųjų pinigų ir vertybių tvarka, kuri numato, kaip turi elgtis darbuotojas. Jei darbo metu ar darbo dienos pabaigoje – darbuotojas, matydamas, kad likutis kasoje ar seife neatitinka su jo programiniu likučiu - turi užpildyti tam tikrą formą ir apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą. J buvo su išplėstinėmis pareigomis – jis apie tai privalėjo informuoti D. G. ir užpildyti tam tikrą formą, tada D. turėtų informuoti ją. Ta tvarka yra numatyta, kurią pasirašo generalinė direktorė. Dėl darbuoto patekimo į (duomenys neskelbtini)o patalpas - tai yra centrinė buveinė, kuri visą parą saugoma apsaugos tarnybos ir ten naktimis iš principo patekti neįmanoma, nes reikia skambinti ir įleidžia į patalpas tik apsauginis. Yra sąrašas darbuotojų, kurie visada gali patekti į savo kabinetą, o kiti ten patekti negali. Forma 13 F generuojamos automatiškai. Kiekvieną dieną matomas skaičius, kuris turi būti seife ir stalčiuje. Pirmą ar paskutinę mėnesio dieną asmuo, atsakingas už (duomenys neskelbtini)ą, privalo perskaičiuoti. Monitoriuje matoma suma, suskaičiuoju stalčiukus ir seifą ir jei skaičiai neatitinka – pildoma forma. To tikrai nereikia įrašyti ranka. I mato pas save tik formos dalį, nes tai nėra visas (duomenys neskelbtini), o poskyris. Jis mato tik dviejų kasų, jei viena kasa nedirba, tai matosi nuliai. Pavyzdžiui tik pardavus voką, forma pas save formuoja kitą grynųjų pinigų likutį. Kai jis įvesdavo inkasaciją –darydavo tam, kad sumažėtų. Žmogus, kuris uždaro poskyrį yra atsakingas už to poskyrio veiklą. Pirmą ar paskutinę mėnesio dieną skaičiuojami gryni pinigai ir prekės. J. privalėjo suskaičiuoti grynųjų pinigų likutį ir prekių likučius. Jei būtų neatitikimas – pagal tvarką turėjo būti užpildyta forma ir atiduodama tiesioginiam vadovui. Per tris dienas ji negavo jokio pranešimo, kad grynųjų pinigų kiekis neatitinka ataskaitos. 2015-04-07 yra patvirtintos darbo tvarkos taisyklės, Nr. (duomenys neskelbtini). Tos taisyklės numato, ką konkrečiai tam tikros pareigybės darbuotojas privalo daryti darbo vietoje. Kalbant apie grynus pinigus – tai vienintelis teisės aktas. Klientų aptarnavimo standartas numato ką žmogus turi daryti. 1 punktas nurodo kaip tai reikia daryti. Dokumente mato J. I. parašą ir viršuje, ir apačioje. Pateiktuose dokumentuose nėra vieno lapo, bet pagal paryškintą punktą matosi, jog pagal nutylėjimą suprantama, kad tai kliento aptarnavimo specialistas su išplėstinėmis pareigomis. Paprastas klientų aptarnavimo specialistas šių funkcijų, kaip pavaduoti viršininką, neturi. Čia surašyti ką darbuotojas su išplėstinomis pareigomis daro. Kontrolė reiškia, kad kiekvieną dieną pasižiūrimas atitikimas. Naujai priimtas darbuotojas ne vėliau 3 savaičių bėgyje turi būti nusiųstas į mokymus. Darbuotojas su išplėstinėmis pareigomis turėtų būti nusiųstas mokymams 5 darbo dienoms. Tai surašyta vidiniame dokumente. Patvirtinimas apie susipažinimą yra pasirašomas kartu su darbo sutartimi personalo departamento patalpose 2015-04-29. J iš pradžių gruodžio mėnesį buvo priimtas valiutų keitimui, po to su kasomis, o po to perėjo į išplėstines. 2014-12-16 sutartis numato, jog J. I. pradeda eiti pareigas nuo gruodžio 19 d. Tai yra darbui su valiutos keitimu. 2015 m. vasario 19 d. darbo sutartis su pradžia 2015 m. kovo 2 d. Ši darbo sutartis yra jau neterminuota, etatas pilnas – pareigos - klientų aptarnavimo specialistas, darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Sutartyje neatsispindi darbo vieta. Visi darbuotojai dirba įmonėje ir regione. Kuriame konkrečiai (duomenys neskelbtini) dirba darbuotojas yra atskiras priedas prie darbo sutarties. Su J. I., kiek pamena, rokiruočių daroma nebuvo. Kitas pakeitimas 2015 m. balandžio 17 d. – darbo sutarties sąlygos nekeičiamos, bet keliamas darbo užmokestis. 2015 m. balandžio 28 d. pakeitimas – keliamas užmokestis, keičiamos pareigybės - nuo balandžio 30 d. klientų aptarnavimo specialistas su išplėstinėmis pareigomis. Paskui eina darbo sutarties nutraukimas, vienas iš D. G. pranešimų. Tokie pranešimai yra rašomi kasdien. 2015-06-08 yra potvarkis dėl atleidimo, atleidžiamas iš darbo nuo birželio 19 d. Tam, kad nebūtų apmokėjimo –pridedamas šis aktas. Darbo grafikas sudaromas ne vėliau kaip iki 15 kalendorinės dienos. Surašoma kaip darbuotojai turėtų dirbti kitą mėnesį. Tai preliminarus dokumentas. Darbo tabelis – faktas, kas buvo. Jame rašoma, kas susirgo, žymimos ligos, neatėjimo priežastis, jei atėjo – darbo laikas ir sąrašas kas konkrečiai pradirbo (duomenys neskelbtini). Gegužės mėnesio tabelyje buvo tik J. I.. Jis dirbo nuo pirmos kalendorinės mėnesio dienos., t.y. 2015 m. birželio mėnesio. Kitas dokumentas -2015-06-15 darbo ir laiko apskaitos žiniaraštis. Mato, kad birželio 1, 2 J. I. dirbo. Prasideda jo pravaikštos nuo birželio 3 d. Tai žiniaraštyje pažymėta BP. 2015 m. gegužės ar birželio mėnesio darbo tabelio tarp pateiktų dokumentų nemato. Pravaikšta – kai darbuotojas dėl nežinomos priežasties neatvyksta į darbą. Nežino, ar I buvo liepta daugiau darbe nepasirodyti. Patikrinimas buvo daromas be I, nes jo nebuvo. Buvo sudaryta komisija. Net jei jį būtų pakvietę vakare – jis buvo neblaivus. Toks darbuotojas darbo vietoje būti tiesiog negali. Tikėtina, (duomenys neskelbtini) tarnyba jo paprašė neatvykti į darbą. Jei darbuotojas atleidžiamas pagal tam tikrą straipsnį ir jam netinka – turi teisę jį apskųsti. M. I. atleidimo pagrindas tiko. Jie dar ieškojo pinigų ir (duomenys neskelbtini) tarnyba vykdė apklausą. Žmogus, kurio darbo vietoje yra trūkumas – yra nušalinamas nuo darbo vietos, kol nebus nustatyta trūkumo priežastis, jei vagystė – atleidžiamas už vagystę. Tai yra inkasuotų pinigų sumos kasdien. Tuo metu dirbo tik I, reiškia, šias sumas J ir inkasavo. Ataskaitos patvirtintos, matoma vardas ir pavardė, sumos – pinigų likutis, kiek inkasuota. Pagal pateiktą ataskaitą 2015- 05-04 J. I. pradėjo daryti inkasaciją, baigė 18:13 val. 2015-05-04 yra inkasuota 3.300 Eur. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad paskutinė diena, dirbant I, buvo 2015-06-02.17:51 val. padaryta inkasacija, pinigų suma – 800 Eur. Tai yra inkasuotų pinigų kiekis, ką jie atiduoda maišelyje ir išveža. Dokumentuose yra grafos - pinigų suma ryte, įplaukos, išmokėjimai, inkasacija ir pinigų likutis vakare. Tuose dokumentuose 2015-05-04 iki 2015-06-02 programiškai mato tik J. I., vadinasi, joks (duomenys neskelbtini)o darbuotojas tų formų nepildė. Pirmoji diena – 2015-05-04, o paskutinė diena pagal pateiktą ataskaitą -2015-06-02. Pinigai tam tikrą laikotarpį (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo kaupiami, nors turėjo būti perduodami. Šie man pateikti dokumentai tai patvirtina. Ji tai mato iš likučių, kurie lieka vakare ir ryte sekančios dienos, kai patvirtinama, kad yra toks pat likutis. 2015-06-02 yra atiduota 800 Eur, o likutis lieka 2.700 Eur . Jis turėjo atiduoti ženkliai daugiau, nes 2.700 Eur. yra ženkliai per didelė suma. 2015-05-28 ir 29. likutis– 2.800 Eur. Tai didžiausias likutis per visą laikotarpį, kai J dirbo. Prieš tai likučiai buvo 500, 700 Eur. Iš to gali teigti, kad sąmoningai nedaromos inkasacijos, likutis auga. Kiekvienas skyrius turi leistiną pinigų maksimumą. Jei vakare priartėjama prie maksimumo - juos reikia atiduoti. Darbuotojai užsako inkasaciją parą ar dvi prieš. Jei klientas netikėtai atneša didelę pinigų sumą ir tai viršija leistiną sumą, tai tokiu atveju yra leistina užsakinėti inkasaciją. Jai atrodo, kad parašyta – darbuotojas privalo užsakyti, nesant tokiai galimybei užtikrinti saugią grynųjų pinigų ir vertybių laikymą. Pvz. yra ir kaimai, kur neatvažiuoja tą dieną, tada darbuotojas privalo padėti pinigus į seifą, į tam tikrą vietą.
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jį atsimena. Dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini). 2015m. birželio 3 ar 4 d. buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje trūksta grynųjų pinigų ir bus sudaryta komisija revizijai. 2015-06-04 revizijoje dalyvavau jis, V. R. ir J. M.. Apie grynųjų pinigų trūkumą jį informavo tiesioginė vadovė. Iš kur ji gavo tokią informaciją, jis nežino. Trūko 2.461 Eur. 71 cnt. Atlikus reviziją, buvo nustatytas prekių, t.y. cigarečių trūkumas. Atliekant reviziją jam asmeniškai nėra tekę bendrauti su J. I.. Kiek žino, su juo bendravo V. R., jis peržiūrėjo dokumentaciją, o M skaičiavo prekes. Kiekvienos dienos darbo pabaigoje kompiuteryje surašoma ir patvirtinama dienos ataskaita 130F. Tą ataskaitą surašo atsakingas (duomenys neskelbtini)o darbuotojas. Šiuo atveju surašinėjo J. I.. Ta ataskaita buvo surašyta ir patvirtinta mygtuko paspaudimu. Ta ataskaita yra patvirtinamas grynųjų pinigų likutis (duomenys neskelbtini)o kasoje. Tos ataskaitos pats darbuotojas atšaukti negali, nes turi kreiptis į atsakingą bendrovės darbuotoją. Neprisimena, ar darydamas reviziją, rado tos dienos J. I. patvirtintą ataskaitą. Kiekvienas darbuotojas turi savo prisijungimo kodą prie kompiuterio, programų. Kodą asmuo turi žinoti mintinai. Kasos ataskaita 130F pildoma viena už visą (duomenys neskelbtini). Kiekvienas darbuotojas, baigdamas darbą, užpildo kasos operacijų žurnalą, o už visą (duomenys neskelbtini) patvirtinama viena bendra ataskaita. Kiek prisimena, tuo metu (duomenys neskelbtini) poskyryje dirbo tik J. I. ir jis turėjo tvirtinti tą ataskaitą. Antro darbuotojo bent dvi savaites ten tikrai nebuvo. Ataskaitą 130 F teikia kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Kalba apie visus pinigus, kurie yra (duomenys neskelbtini), t.y. pinigai, kurie yra aparatuose, maišeliuose, seife. Kasos sistema leidžia atsispausdinti bet kurios dienos ataskaitą. Revizijos metu buvo atspausdinta vakarykštės dienos ataskaita, suskaičiuoti faktiški grynieji pinigai. Pinigų buvo ieškoma kasos aparate ir seife. Trūkumas buvo 2.461 Eur . su centais. Likutį patikrino su paskutiniu pinigų deklaravimu. Jei imtų ankstesnio laikotarpio duomenų formą – gautųsi toks pats likutis, nes pridėtų vėlesnių dienų pajamas ir išlaidas. J. I. turėjo teisę pildyti ataskaitą 130 F. Dėl pareigos pildyti atsakyti negali. Prisijungimai suteikiami kiekvienam darbuotojui pagal jo pareigų aprašą. Pvz., laiškininkai prisijungimo kodų negauna, nes jų darbas su tuo nesusijęs. Cigaretes skaičiavo J. M.. Jie į revizijos ataskaitą įtraukė ir tuos duomenis, kur buvo suskaičiuotos visos prekės su trūkumais. Dėl formos 130 F pildymo yra darbo aprašas. Asmuo privalo suskaičiuoti visus pinigus. Ataskaita teikiama kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Poskyris dirba pirmadieniais – penktadieniais. Ataskaita buvo pildoma kiekvienos darbo dienos pabaigoje ir būdavo patvirtinama. Dėl paskutinės dienos ataskaitos, kai buvo rastas trūkumas, jam reikėtų pasitikslinti. Pasibaigus darbui – patalpa priduodama apsaugos tarnybai. Nežino, ar pasibaigus darbo laikui, darbuotojas gali patekti į patalpas. Būna, kad patys darbuotojai prisipažįsta dėl pinigų trūkumo. Mano, kad jei pastebimas trūkumas –tolesni darbuotojo veiksmai nėra kažkaip tai reglamentuoti.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini). I dirbo žemesnėje grandyje. Buvo įtraukta į Revizijos komisiją. Jai buvo patikėtas prekių ir grynųjų pinigų skaičiavimas. Buvo informuota savo vadovės, kad (duomenys neskelbtini) neatsidarė. Nusileido žemyn ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) uždarytas, nėra seifo rakto. Kai buvo atidaryta seifas – suskaičiavo jame buvusį likutį. Seife buvo labai nedidelė suma, sumos neatsimena. Buvo patikrintos ir kasos ne tik seifas. Jos buvo tuščios. Pinigai turėjo būti kasoje ir seife. Daugiau niekur jų būti negalėjo. Kaip atskaitos tašku jie visą laiką remiasi pažyma 130 F. Ji generuojama automatiškai. Nėra tikra, bet mano, jog ją atspausdino (duomenys neskelbtini) viršininkė, ar kažkas iš dalyvavusių revizijoje asmenų. Ji pati galimybės jos atspausdinti neturi. Ataskaitos formos tvarka pasikeitė gal 2016 m. pradžioje. Ta forma anksčiau, t.y 2015 m. turėjo būti privaloma ir turėjo būti atspausdinta. Dabar nežino, bet ta forma galėjo jau būti atspausdinta ir gulėjo dokumentų krūvelėje. Revizijos metu nustatė, jog trūko ir cigarečių. Yra fiksuojamas prekių gavimas- atsargų sąrašas. Sistemoje matosi, keik prekių (duomenys neskelbtini) turi turėti. Tai atspausdinama iš sistemos ir matomas tos dienos prekių likutis. Todėl buvo suskaičiuotos prekės ir sulygintos su likučiais ir pradaryta išvada, kad trūksta prekių. Ateinant naujam darbuotojui dirbti į (duomenys neskelbtini) skyrių yra skaičiuojamos prekės, jos yra perduodamos. Mano, jog I tame skyriuje dirbo vienas mėnesį ar du. Nors cigaretės į (duomenys neskelbtini) skyrių atkeliavo dar du mėnesiai prieš I ten pradedant dirbti - kas mėnesį privalomas prekių perskaičiavimas. Tai nustatyta vidinėje tvarkoje. I privalėjo žinoti apie prekių kiekį. Jis dirbdavo nuo ryto iki darbo pabaigos, kiti žmonės jam tiesiog padėdavo. Jei kas nors paimtų – J juk matytų. Į sandėliuką, kur buvo cigaretės, klientai papulti negali. Jis buvo atsakingas už prekes ir jas skaičiavo. Pinigų trūkumas negalėjo atsirasti prieš mėnesį ar savaitę. Daro prielaidą, kad trūkumas atsirado paskutinę dieną, nes kitu atveju jis negalėtų klientui išmokėti grąžos. J. J. vagystės sužinojimo dieną telefonu atsiprašė ir prisipažino dėl vagystės. I atsiliepė telefonu ir labai atsiprašė už tai, ką padarė ir pasakė, kad turįs bėdų. Vėliau jį matė su (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Negali pasakyti, ar telefonu nurodė, kokios pinigų sumos trūksta. Dėl cigarečių trūkumo jis atsakė, kad to negali būti, nes skaičiavo. P. I. darbo dieną (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)e vyko prekių skaičiavimas ir perdavimas. A, kurios pavardės neatsimena, perdavinėjo prekes J. Prekės buvo skaičiuojamos pora dienų, o priėmimo – perdavimo dokumentai, jai atrodo, buvo pasirašyti. Kiek atsimena, I atėjus į darbą, pirmą dieną buvo pasirašytas priėmimo – perdavimo dokumentas. Tas dokumentas turėtų būti saugomas (duomenys neskelbtini)e. Kodėl (duomenys neskelbtini) to nepateikė į bylą – atsakyti negali. Viskas buvo vykdoma pagal procedūras. Gal ir galėjo būti kažkoks tai sambrūzdis, nes (duomenys neskelbtini)e buvo daugiau žmonių nei priklauso. Prekės buvo tikrai skaičiuojamos. Tai nėra (duomenys neskelbtini), kuriame yra didelė apkrova. J tikrai žinojo visas savo prekes. ĮprA. prekės ateina paskirtos aukštesniųjų departamentų, užpajamuojamos, yra važtaraščiai, kuriuos reikia pasirašinėti. Jei nebūtų pasirašytas važtaraštis, ji apie tai žinotų.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. S. – L parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) , ne poskyryje. P. I. ateinant, laikinai buvo tame poskyryje. Ten dirbo su kolege D. Su I pasikeitė 2015 m. Kitą dieną išėjo į (duomenys neskelbtini). I viską perdavė: kasą, prekes. Buvo nuimti tos dienos likučiai –aktas, kuriame surašomas pinigų likutis. Negali atsakyti, ar skaičiavo cigaretes. I atėjo jos paskutinę dieną po pietų ir jie kiek spėjo paskaičiuoti – tiek ir paskaičiavo. Negali pasakyti, ar jos išėjimo momentu buvo kokių tai trūkumų. I jai jokių pretenzijų dėl prekių ar pinigų trūkumo nereiškė. Negali atsakyti, ar be jos kas nors dar dalyvavo prekių pinigų perdavime. Ji su I kartu nedirbo, dirbo tik su S. Tame poskyryje jai kartu su J nėra tekę dirbti nei dienos. Neprisimena jokio pokalbio apie cigarečių trūkumą. S liko dirbti kartu su I. Mano, kad ji dirbo kartu su juo apie savaitę. Ji neturėjo išplėstinių funkcijų, buvo paprasta specialiste. I buvo su išplėstinėmis pareigomis. Neprisimena, kas I perdavė raktą nuo seifo. Kasą perdavė ji . Po perdavimo priėjimo prie kasos ir seifo jau nebeturėjo. Nėra iš to poskyrio pasisavinusi pinigų ar prekių. Nuo seifo raktai buvo tik vieni. Ji mano, kad viską perdavė J. Jai atrodo, tą dieną darbą užbaigė S. Jie ten dirbo dviese. S dirbo puse etato. Jei ji ateidavo iš ryto - suskaičiuodavo pinigus ir tą dieną kasą uždarinėdavo ji. Jei ji ateidavo iš ryto, o S. po pietų – jos paskaičiuodavo pinigus ir kasą uždarydavo S. Galbūt paskutinę dieną dirbo iki vakaro, gal ten buvo ir trise. Kai išėjo iš to poskyrio - buvo daryta inventorizacija.
Teisiamajame posėdyje liudytoja S. D. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. 2015 m. gegužės 4 d. –birželio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti nuo 2014 m. Dirbo kartu su V., pavardės neprisimena. Darbą tame poskyryje baigė (duomenys neskelbtini). A. J., su juo pradirbo gal savaitę ir buvo perkelta į kitą (duomenys neskelbtini)ą. Dirbdama kartu su J prie tos kasos nedirbo. Rakto nuo seifo neturėjo. Turėjo priėjimą prie cigarečių. Jai nėra pareikšti kaltinimai dėl vagystės ar cigarečių pasisavinimo. Seifo raktai gulėjo (duomenys neskelbtini). Be jos priėjimą prie seifo raktų turėjo J, nes buvo tik du darbuotojai. Valytoja tikrai negalėjo turėti priėjimo prie seifo raktų. Jei dirbdavo iš ryto – seifą atidarydavo tam, kad paimtų ir atidarytų kasą, t.y., kad paimtų pinigus ir įdėtų į kasą. Suskaičiuotus pinigus dėdavo atgal į seifą. Jei ateidavo ryte – seifą uždarydavo kitas darbuotojas. Ji dirbo tik puse etato. Su I dirbo tik savaitę ir prie kasos buvo tik dvi dienas. Formą 130 F pildė I. Ji įvedinėjo sutartinius laiškus ir kasoje nesėdėjo. J. I. niekada nieko nesakė apie pinigų ar prekių trūkumą. Jai niekada netrūko pinigų iš seifo. Nedalyvavau daiktų- prekių perėmime. A. S. – L iš (duomenys neskelbtini)o išėjo tą pačią dieną, kai atėjo J. Jai atrodo, tą dieną ji jau nedirbo. Nesidomėjo, kaip I buvo perduoti pinigai ir prekės.
Teisiamajame posėdyje liudytoja D. G. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. 2015 m. gegužės 4 d. – birželio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) viršininke. Buvo revizijos nare. Apie įvykį sužinojo birželio 3 d. Jai paskambino iš administracijos poskyrio ir pranešė, kad neatidarytas (duomenys neskelbtini), nes darbuotojas neatėjo į darbą. Ji išsiuntė A. S. - L ten dirbti, kad atidarytų (duomenys neskelbtini)ą. Paskui sužinojo, kad yra pinigų trūkumas. Pati į vietą atvyko po pietų. Trūkumas buvo paskaičiuotas, buvo sudaryta komisija, skaičiuojamos prekės. Jie gauna atsargų sąrašą ir pagal jį kiekvieną prekę skaičiuoja. Neatsimena, kokių konkrečiai prekių trūko. Pagal formą suskaičiuojami fiziškai esantys pinigai. Tai tikrinama darbo dienos pabaigoje. Pinigus skaičiuoja rankiniu būdu, o kompiuteris parodo ataskaitą. Jei ataskaita nesutampa – reikia ieškoti klaidų ar rašyti raštą. Tą dieną I buvo užbėgęs pasiimti daiktų. Ji su juo nieko nekalbėjo. Jai atrodo, jis lygtais nieko nesakė.
Iš AB L. 2015-07-15 pareiškimo matyti, jog policijos įstaigai pranešta, kad 2015-06-04 atlikus (duomenys neskelbtini) pirmojo poskyrio kasos patikrinimą nustatytas 2548,74 Eur trūkumas. Atlikus vidaus tyrimą nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2015-06-04 iki 2015-06-15 pinigus pasisavino klientų aptarnavimo specialistas J. I.. Padarytoji 2548,74 Eur turtinė žala neatlyginta. (t. I, b. 1. 6).
V. R. 2015-06-04 tarnybiniame pranešime dėl pinigų trūkumo nurodoma, kad suradus J. I. iš pastarojo gautas paaiškinimas, kad pinigus iš kasos sumoje 2500 Eur jis pasiėmė savo reikmėm, turėjo asmeninių įsiskolinimų nenustatytam asmeniui (t. I, b. 1. 7).
Sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės Nr. (duomenys neskelbtini), J. I. ir AB L. Vilniaus regiono vadovės S. S. pasirašyta 2014-12-18 (duomenys neskelbtini). (t. I, b. 1. 11).
AB L. revizijos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), parengta 2015-06-15. Nustatytas 2461,72 Eur grynųjų pinigų ir prekių už 87,02 Eur trūkumas. T. I, b. 1. 13-15
Iš paaiškinimo matyti, kad J. I. 2015-06-03 raštu AB L. atsakingam asmeniui paaiškino, kad jis paėmė iš kasos 2500 Eur, gailisi dėl poelgio savo, žada skolą grąžinti per 3 mėnesius. (t. I, b. 1. 53).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2015-11-09 apžiūrėtas S. S. mobiliojo ryšio telefonas, kuriame yra galimai iš J. I. gautos trumposios SMS žinutės, vienoje jų, atsakančioje klausimą, kur pinigai, parašyta, cituojama: "Priverstas buvau paimt ir grazynt. Atsipirkau i veidą", citatos pabaiga. (t. I, b. 1. 56-57).
Duomenys apie įtariamojo skolas. Gavus informaciją iš „C.“, buvo nustatyta, kad J. I. turi 4 įsiskolinamus: (duomenys neskelbtini). (t. I, b. 1. 151).
Motyvuojamoji dalis
Pats kaltinamasis J. I. keitė savo parodymus, tyrimo pradžioje kaltę buvo pripažinęs, netgi surašęs prisipažinimą, ką patvirtino ir liudytojas V. R., kuris nurodė, kad jokio spaudimo kaltinamajam nebuvo. Nurodė, jog J. I. pripažino, kad ėmė pinigus, nes reikėjo gražinti skolas. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. I. kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog reikėjo pinigų ir paslydo. Pinigus ėmė per keletą kartų, mano tai buvo 10 kartų. Cigaretes surūkė. Su ieškiniu sutinka, pradėjo dirbti, todėl atlygins. Gailisi. Vėliau teisiamojo posėdžio eigoje kaltės nepripažino dėl tokio kiekio pinigų pasisavinimo, teigė, jog tepaėmė 50 EUR. Teisiamajame posėdyje buvo išsamiai apklausti liudytojai S. S., G. B., J. M., A. S. – L, S. D., D. G., kurių parodymai išsamūs, sutampa tarpusavyje. Visi liudytojai nurodė, jog trūko būtent tokios pinigų sumos, kuri įvardinta kaltinime, jog kaltinamasis tą dieną nepasirodė darbe, buvo atidarytas seifas ir pasigesta pinigų. Teismui buvo pristatyti finansiniai (duomenys neskelbtini)o dokumentai, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir AB ,,L.‘‘ pareiškimas, kita rašytinė bylos medžiaga, inventorizacijos dokumentas, vidiniai darbo dokumentai. J. I. įsidarbindamas buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Teismui nebuvo pateiktas materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktas. Todėl iš kaltinimo pašalintos faktinės aplinkybės dėl cigarečių pasisavinimo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad J. I. nuo 2015-05-04 buvo vienintelis (duomenys neskelbtini)o darbuotojas, kuris dirbo tame poskyryje ir tvarkė piniginius reiklaus. Jis buvo atsakingas už pinigų sumos, esančios poskyryje, tvarkymą. Tuo metu, kai J. I. nebuvo darbe, jo buvo pasigesta, kaip minėta, buvo atidarytas seifas, vėliau buvo atlikta inventorizacija ir pastebėtas pinigų trūkumas. Joks kitas asmuo, išskyrus J. I., neturėjo galimybės prieiti prie tų pinigų. Taigi, kaltinimas J. I. yra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė byla Nr. 2K-7-84/2012). Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo J. I. nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
UAB „L.“ pateikė ieškininį pareiškimą, kuriuo prašo jos naudai iš kaltinamojo priteisti 2548,74 EUR dydžio sumą padarytai žalai atlyginti (t. 1, b.l. 74-88). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, šalintina cigarečių vertė ir iš kaltinamojo J. I. civilinio ieškovo naudai priteistina atlyginti 2.461.72 EUR turtinė žala.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. I. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: pasisavintas patikėtas turtas, atsižvelgiama į pasisavintų pinigų kiekį, į tai, jog veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, į turtinės žalos dydį. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę: J. I., (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), psichiatrinis gydymas, įskaita: negydytas. t. I, b. 1. 99, 100; priklausomybės ligų gydymas, įskaita: neįrašytas. t. I, b. 1. 98; administraciniai teisės pažeidimai: paskutinį kartą baustas 2015-11-17. T. I, b. 1. 92-93. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina baudos bausmė.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti J. I. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti – 10 MGL (376,6 EUR) bauda.
UAB „L.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš kaltinamojo J. I. civilinio ieškovo naudai priteisti atlyginti 2.461.72 EUR turtinę žalą.
Kaltinamajam J. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bauda turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.