- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-685-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- H. N.
- Atsakovas
- Jadvygos, J., J. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Zita Vizbarienė, Romas Sadauskas
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-685-115/2010
Teisėja Irena Stefanovič Procesinio sprendimo kategorijos 30.10; 32.1; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 20d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. N. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-272/2008 pagal ieškovo H. N. ieškinį atsakovams J. D., S. D., kuriam mirus jo teises perėmė J. D., tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teises šioje byloje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, J. T., V. N., dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas H. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį ir patikslinęs(b.l.148-149, t.1) prašė nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Trakuva“ sudarytą žemės sklypo planą ieškovui su tikslu privažiuoti autotransporto priemonėmis prie ieškovui priklausančio žemės sklypo su namų valda, esančio (duomenys neskelbtini)., per atsakovei J. D. priklausantį žemės sklypą. Prašomas nustatyti kelias plane pažymėtas raide S nuo taškų 14 iki 24 ir nuo 35 iki 25. Ieškovas nurodė, kad 1996-04-11 pagal sudarytą su Vilniaus apskrities valdytojo administracija žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pasirašė įgaliotas atstovas Trakų rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas, veikiantis pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1995-07-05 įsakymą Nr. 126, ieškovas nupirko 3872 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovei J. D. priklausančiu 2,63 ha žemės sklypu, kurį 1996-02-05 įregistravo VĮ Registrų centras Nr. 79/7685-1. Iš registracijos pažymėjimo matyti, kad žemės sklypui yra nustatyti naudojimosi apribojimai, tame tarpe - kelių sanitarinės apsaugos zonos Nr. 343 p. 11 0,56 ha per atsakovei priklausančią žemę einančiam keliui, kuris yra skirtas privažiavimui prie ieškovo žemės sklypo ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo. Nurodė, kad 2005 m. spalio mėnesį atsakovė, neatlikusi savo žemės sklypo geodezinių matavimų, neturėdama leidimo statybai, pradėjo statyti namą Trakų regioninio parko (turi būti – Trakų istorinio nacionalinio parko) teritorijoje, užvertė kelią statybinėmis medžiagomis ir taip panaikino kelią, kuriuo ieškovas galėjo privažiuoti prie savo namo ir įvažiuoti į savo žemės sklypą. Ieškovas nurodė, kad pagal Trakų rajono Varnikėlių I, Varnikėlių II ir Varnikų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr. 6, patvirtintą 2001-04-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1543-79, tarp šalių žemės sklypų yra nurodytas 4 m pločio kelias. Ieškovas nurodė, kad jis į savo žemės sklypą prie namų valdos kitaip patekti negali, kaip tik nustatant servitutą. Ieškovas yra paruošęs pasiūlymą-projektą, paruoštą UAB „Trakuva“, kuriuo nustatytas 236 kv. m ploto kelias, pažymėtas taškais nuo 14 iki 24 ir nuo 35 iki 25. Ruošiant kelio servitutą yra išnaudotos visos galimybės kuo mažiau pažeisti atsakovės teises į žemę. Kitaip ieškovas patekti į sklypą negali, nes rengiant kitą privažiavimą reikėtų nukasti didelį šlaitą, niokoti Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Paruoštas servitutas pravažiavimui atitinka buvusį kelią.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas teismui pateikė VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame nurodoma, kad pagal Trakų rajono asmeninio ūkio žemės sklypų prie S. T. gyvenvietės ir Narezkų, Varnikų, Varnikėlių I, Varnikėlių II, Serapiniškių kaimų išdėstymo planą ir Vilniaus apskrities Trakų rajono S. T. seniūnijos S. T. kadastro vietovės Padumblės, Rubežiaus, Serapiniškių, Varnikėlių I, Varnikėlių II ir Varnikų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr. 6, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymu Nr. 1543-79, tarp ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų yra nurodytas 4 m pločio keliukas, tačiau pačioje ištraukoje šis keliukas nėra nurodomas. 1995-09-12 laikiname žemės sklypo plane jokio 4 m pločio keliuko, kuris eitų per atsakovės sklypą link ieškovo sklypo, nėra, todėl atsakovei neaišku, iš kur 1995-09-06 abrise, kurį pateikė ieškovas, atsirado keliuko žymėjimas. Atsakovė paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 2,63 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).. Atsakovės sklypui kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, valstybės ir savivaldybės žemės patikėjimo teise ar kitokios žymos neįregistruotos. Atsakovės sklypui yra įregistruotos tik specialiosios naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nacionaliniai ir regioniniai parkai. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė teismui klaidinančius argumentus dėl negalėjimo patekti į savo sklypą. Iš pridedamų fotonuotraukų matyti, kad ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti daug paprastesniu būdu, negu nustatant servitutą. Nuo pagrindinio 18 m pločio asfaltuoto kelio yra tiesus įvažiavimo keliukas į atsakovės žemės sklypą. Pagal suprojektuotą namą matyti, kad įvažiavimas į garažą yra tiesiai nuo pagrindinio kelio, tačiau, siekdamas suklaidinti teismą, ieškovas jau keletą metų šiuo keliu nesinaudoja, nes nori nusistatyti servitutą. Pažymėjo, kad, jeigu servitutas būtų nustatytas, atsakovė prarastų 8 arus žemės, taipogi kelias eitų šalia atsakovės dukters J. N. statomo namo, tai tikrai trukdytų jo gyventojams, būtų neįmanoma gyventi. Pažymėjo, kad norėdama taikiai išspręsti ginčą, pateikė ieškovui pasiūlymą, kuriame sutiko, kad servitutas būtų nustatytas per dalį jos žemės sklypo, t.y. pagal UAB „Geonetas“ 2008-08-26 parengtą planą dėl kelio parodymo vietos pagal statybos schemą galėtų būti nustatytas kelio servitutas, plane pažymėtas raide „S“ 90 m² ploto, taškais 14-31-32-21, ir raide „S₂“ 39 m² ploto, taškais 21-32-33-13. Su tokiu sprendimo būdu sutiko ir Trakų istorinis nacionalinis parkas. Tačiau ieškovas nuo tokio pasiūlymo atsisakė.
Šalies argumentai
Atsakovas S. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė yra jo sutuoktinė. Paaiškino, kad kelio niekada nebuvo, tik takelis žmogui praeiti. H. N. važinėjo tuo keliu 20 metų. Kadangi jis yra atsakovų kaimynas, jam leido važinėti, bet dabar atsakovų dukra J. N. statosi namą, todėl atsakovai nenori, kad ieškovas važinėtų tuo keliu. Jei ieškovas važinėtų tuo keliu, važinėtų visai šalia tvoros, tikrai trukdytų ir užimtų 15 arų atsakovų žemės.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 1996-04-11 ieškovui buvo parduotas 3872 kv. m ploto žemės sklypas, kurio buvo atlikti geodeziniai matavimai, teisinė registracija. 1995-12-05 Vilniaus apskrities valdytojo sprendimu Nr. 79-2025 atsakovei J. D. atkurtos nuosavybės teisės į 2,63 ha žemės sklypą. Kol žemė nebuvo privati, tol ieškovas H. N. važinėjo tuo keliu, bet kai žemė tapo J. D. nuosavybe, ji uždraudė H. N. važinėti tuo keliu. Dokumentuose - abrisuose, projektuose - yra daug prieštaravimų, vienur yra pažymėtas kelias, kitur - nėra.
Tretysis asmuo J. T. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ji yra ieškovo sesuo. Paaiškino, kad ginčo keliu visi važinėjo 20 metų. Savo sklype J. T. su ieškovu H. N. turi medinį namą. Ieškovas pasistatė kitą namą ir 4 metus negali privažiuoti prie savo namo. Nurodė, kad šiuo metu ieškovas atvažiuoja iki J. T. namo, kur ir pastato mašiną, nes iki savo namų jis negali privažiuoti. Taip pat nurodė, jog ji neprieštarautų, kad ieškovas važinėtų per jos žemę, bet ji nežino, ar galima padaryti kelią per jos žemę, paaiškino, kad šiuo metu kelio per jos žemę padaryti neįmanoma, nes ten auga seni vaismedžiai.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš H. N. 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. D. bei 46,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindė ta aplinkybe, jog Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2007-01-02 rašte Nr. LS-2 nurodė, jog pagal Trakų rajono Varnikėlių I, Varnikėlių II ir Varnikų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr. 6, patvirtintą 2003-04-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1543-79, tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų yra nurodytas 4 metrų pločio kelias, ką patvirtina ir atsakovės sklypo Nr. 12 matavimo abrisas bei ištrauka iš žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 6. Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2007-01-02 rašte Nr. LS-2 nurodė, kad tarp J. D. ir H. N. priklausančių žemės sklypų yra nurodytas 4 m pločio kelias. Tačiau Trakų rajono apylinkės teismas 2006-10-02 nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-11-73-239/2006 m., nustatė, kad bendro naudojimo kelio tarp šalių žemės sklypų nėra, apie ką Trakų rajono žemėtvarkos skyrius nurodė ieškovui ir jo atstovei 2008-01-25 rašte Nr. SO-35-(1-19). Iš S. T. apylinkės Vornikų kaime buv. „S. Trakų“ ž. ū. įmonės J. D. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 12 abriso nuorašo teismas nustatė, kad šiame abrise kelio, einančio iš atsakovės sklypo į ieškovo sklypą, nėra nurodyta. Nėra tokio kelio nurodyta ir 1995-09-12 J. D. laikiname žemės sklypo plane. Kelio tarp šalių žemės sklypų nėra nurodyta ir ieškovo namų valdos žemės sklypo ribų plane, parengtame sudarant su juo 1996-04-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl ieškovo argumentą, kuriuo jis grindė būtinumą nustatyti kelio servitutą, t.y. kad atsakovės žemės sklype toks kelias, kuriuo turėjo teisę naudotis ir ieškovas, buvo nurodytas įvairiuose dokumentuose, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi su pagrindiniu keliu, nuo kurio yra įvažiavimas į ieškovo namų valdos teritoriją, t.y. prie ieškovo gyvenamajame name esančio garažo. Bylos medžiaga teismas nustatė, kad ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto variantas nėra pats racionaliausias. Todėl įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškovo argumentas, jog jis neturi kitokios galimybės įsirengti kelią iki namo, t.y. iki namo kiemo, kaip tik nustatyti kelio servitutą pagal jo pareikštą reikalavimą, yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas H. N. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2008-11-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad įvažiavimą į jo sklypą įrengti per jo sesers J. T. sklypą nėra galimybės, nes jos kieme du dideli šlaitai yra apsodinti vaismedžiais. Trakų rajono savivaldybės raštas patvirtina, kad iš tikrųjų buvo kelias, kuriuo ieškovas iki šiol naudojosi. Tik atsakovei J. D. grąžinant nuosavybę Vilniaus apskrities viršininko administracija suklydo, nes viršininko sprendimu nenustatė ieškovui servituto privažiuoti prie namų valdos. Byloje esantis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos raštas patvirtina, kad šlaito nukasti negalima, todėl buvo sustabdytas ir įvažiavimo įrengimas į garažą. Ieškovas pažymi, kad jam reikalingas privažiavimas prie jo namų valdos, jog jis galėtų atsivežti statybines medžiagas. Nurodo, kad jeigu būtų nustatytas servitutas pagal ieškovo paruoštą planą, atsakovės interesai nenukentėtų.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-11-26 sprendimą nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas ištyrė visas faktines aplinkybes ir teisingai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas. Nors ieškovas teigia, kad jis jau 20 metų naudojasi ginčo keliu, tačiau tai paneigia Trakų rajono apylinkės teismo 2006-10-22 nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-11-73-239/2006, kuriame teismas konstatavo, jog bendro naudojimo kelio tarp šalių žemės sklypų nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai. Atsakovė mano, kad ieškovo pateiktas servitutinio kelio per atsakovės žemės sklypą projektas pažeidžia jos, kaip savininkės teises, nes servitutas suprojektuotas tik jos sklype, kai tuo tarpu ieškovo žemės sklypo riba eina šalia. Pažymi, kad ieškovas turėjo ir kitų galimybių įrengti kelią privažiuoti prie savo namų valdos, tačiau šių galimybių atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) H. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jo reikalavimas nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Trakuva“ sudarytą žemės sklypo planą ieškovui su tikslu privažiuoti autotransporto priemonėmis prie ieškovui priklausančio žemės sklypo su namų valda, esančio (duomenys neskelbtini)., per atsakovei J. D. priklausantį žemės sklypą, kur kelias plane pažymėtas raide S nuo taškų 14 iki 24 ir nuo 35 iki 25.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „N. B.“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009).
CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kurio pagrindas yra įstatymas, sandoris, teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama kelio servituto (CK 4.117 straipsnis) nustatymas atsakovės J. D. žemės sklype, siekiant ieškovui privažiuoti autotransporto priemonėmis prie jam priklausančio žemės sklypo su namų valda (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateikto plano matyti, kad jis reikalauja servituto keliui, kuris užimtų atsakovės sklypo 236 kv.m. ir didžiąją dalį eitų šalia ieškovo turimo sklypo (b.l.7, t.1). Ieškovas teigia, kad toks kelias anksčiau buvo, o kitaip patekti į savo žemės sklypą ir namų valdą negalima dėl esamo aukšto šlaito prie pagrindinio kelio ir vaismedžių jo bei sesers žemės sklype. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas iš pateiktų įrodymų padarė pagrįstą išvadą, kad toje vietoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, kelio nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir Trakų rajono apylinkės teismo 2006-10-02 nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-11-73-239/2006 m.(b.l.28-29, t.1). Be to, teismas nustatė, kad ieškovas turi privažiavimą prie savo garažo iš pagrindinio kelio, kas aiškiai matyti ir iš pateiktų nuotraukų (b.l.31,82 t.1). Kaip parodė liudytoju apklaustas Trakų nacionalinio parko architektas St.Čepinskas, tai kelio įrengimo klausimą ieškovui galimą išspręsti ir nepažeidžiant saugomų teritorijų įstatymo (b.l. 169, t.1). Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas negali naudotis jau esamu keliu ar nustatyta tvarka gauti leidimą ir įsirengti jį šioje ar kitoje vietoje, įskaitant galimybę ir per savo sesers žemę, nors pastaroji tam neprieštarauja.
Pažymėtina ir tai, kad servitutas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma svetimam turtui, suvaržant jo savininkui nuosavybės teises, suteikiant teisę tuo daiktu naudotis kitam asmeniui, siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Tai rodo, kad servitutas svetimam daiktui gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais ir kuo mažiau suvaržant jo savininko teises. Tai reiškia, kad nustatant servitutą turi būti ieškoma kuo racionaliausio būdo pasiekti norimą tikslą. Tuo tarpu ieškovo pateiktas planas aiškiai yra neracionalus, nes keliu norima užimti žymiai daugiau svetimos žemės nei to reikia, kadangi greta yra ieškovui priklausanti žemė. Apeliantas nesutiko su atsakovės pateiktu planu(b.l.156, t.1) ir reikalavo servitutą nustatyti būtent 236kv.m. svetimos žemės, nesiūlydamas už tai jokio atlygio ar kompensacijos atsakovei. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas jau sutinka, kad kelio servitutas būtų nustatytas ir pagal kitus pasiūlymus. Tačiau šis reikalavimas išeina už apeliacinio skundo ribų, be to teismas nustatė, kad apeliantas neįrodė, jog jis negali naudotis jau turimu keliu ar negali jį įsirengti savo bei sesers valdoje.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., iš apelianto priteistinos apeliacinės instancijos tesimo bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-272/200 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo H. N. atsakovei J. D. 500,0Lt advokato ir 22,40Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.