Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., gimęs Radviliškio r. sav., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybėje, G. kaime, dirbantis UAB „A. G. transportas“ autošaltkalviu, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2017-01-31 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų areštu, bausmę atlikęs, teistas 2017-10-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeitus 2017-06-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. V. 2018 m. kovo 11 d., apie 20.00 val., Pakruojo rajone, Lygumų seniūnijoje, Šukionų kaime, daugiabučio namo laiptinėje, prie durų pažymėtų Nr. 1, du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. Ž. į galvos sritį, padarydamas kraujosruvą ir muštines žaizdas apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimą ir dešinės ausies kaušelio nubrozdinimą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu buvęs jo sesers draugas S. Ž. konfliktavo su jo sese, todėl dėl to su S. Ž. įvyko konfliktas. Sesuo jo neprašė su Ž. aiškintis santykių, jis pats nutarė išsiaiškinti. Tai įvyko 2018 metų kovo 11 dieną apie 20 valandą Š. kaime. Ž. J. namuose jis, Ž. J. ir P. V. gėrė alų, išgėrė kiekvienas beveik po du litrus alaus. Begeriant P. V. priminė apie buvusius konfliktus tarp Ž. ir jo sesers, jis karštai sureagavo ir nusprendė su Ž. išsiaiškinti, ar tai tik apkalbos, ar teisybė. Su draugais nuvyko į Š. kaimą, Pakruojo rajone. Pirmiausia paskambino Ž. ir paprašė, kad nori susitikti, pranešė, jog dėl sesers, dėl ankstesnių patyčių, Ž. sutiko susitikti. Maždaug po pusvalandžio kartu su draugais Ž. J., P. V. nuvyko, kur gyveno Ž.. Nuvykus į vietą draugai liko laukti, o jis nuėjo į namą. Buto duris atidarė pats Ž., jie pradėjo šnekėtis apie buvusius konfliktus su sese. S. Ž. nieko neneigė, pasakė, kad taip buvo ir tarp jų kilo konfliktas, iš pradžių konfliktavo žodžiais, laiptinėje pradėjo stumdytis ir tik po to du kartus kairės rankos kumščiu sudavė Ž. į veido sritį. Ž. mama iškvietė policiją. Žalio jis atsiprašė kitą dieną per pietus. Vėliau jie susirašė raštelį ir pasirašė, S. Ž. žadėjo paduoti raštelį tyrėjai, matomai nepadavė. Jo tokiam elgesiui įtakos turėjo girtumas, blaivus greičiausiai net nebūtų važiavęs pas Ž. ir muštynių tikrai nebūtų buvę. Po įvykio su Ž. bendravo taikiai, bendravo iki gegužės 10 dienos, kol Ž. išvyko į Daniją. Jie visada bendraudavo taikiai, nes 10 metų gyveno po vienu stogu. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Pripažįsta visus padarytus sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime. Būtų blogai, jeigu teismas paskirtų laisvės atėmimo bausmę, nes yra dirbantis, iš banko yra pasiėmęs dvi paskolas, kurias turi mokėti, be to, reikia atlyginti ankstesniu nuosprendžiu priteistas žalas. Gyvena su drauge, kuriai padeda. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi ir ateityje pažada taip nebesielgti. Pas gydytoją lankėsi dėl alkoholio savanoriškai, buvo vienkartinis apsilankymas, gydytojas skyrė vaistus ir sakė, kad jeigu pasijaus blogai, kad vėl kreiptųsi. Alkoholio dažnai nevartodavo, dažniausiai savaitgaliais, dabar gali susilaikyti ir negerti.

Po kaltinamojo E. V. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nežymiai sužalojo žmogų.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. V. teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (60-63, 64-67, 68-72, 73-74 b. l.), baustas metų laikotarpyje administracine tvarka (78-87 b. l.), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), dirbantis (89 b. l.), šeimos neturi, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo nėra gavusi (92, 93 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (96 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, susitaikė su nukentėjusiuoju (136 b. l.), savarankiškai konsultavosi pas gydytoją dėl alkoholio vartojimo (137 b. l.), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir atidedant jos vykdymą (BK 41, 50, 64¹, 75 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam E. V. subendrintina su neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, dalimi.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (115-117 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, dalimi ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ir be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei 10 (dešimt) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. V. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.