Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-1076/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-09-27
Bylos Nr.: 2A-1076/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02273-2010-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
Atsakovas: Lenkijos įmonės P
Trečiasis asmuo: L. W.

Kategorijos

121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1076/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02273-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 121.18; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lenkijos įmonės P.P.H.U. „Alja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3354-392/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tagatis“ ieškinį atsakovui Lenkijos įmonei P.P.H.U „Alja“, trečiasis asmuo L. W. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Tagatis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Lenkijos įmonei P.P.H.U. „Alja“, prašydamas priteisti iš atsakovo 141 242,77 Lt (40 906,73 EUR) skolos, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iškėlus ieškovui bankroto bylą ir administratoriui patikrinus BUAB „Tagatis“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad 2005 m. kovo mėn. – 2009 m. vasario mėn. ieškovas pristatė atsakovui prekių už 225 716,61 Lt sumą. Atsakovas už prekes bankiniais pavedimais bei grynaisiais pinigais sumokėjo 84 473,84 Lt ir liko skolingas 141 242,77 Lt. Nurodė, kad į bylą pateikti kasos pajamų orderiai, kurie neva pagrindžia, jog atsakovas už prekes yra sumokėjęs dar 22 208,74 Lt (24 900 zlotų) grynaisiais pinigais, pasirašyti ieškovo neįgalioto asmens – L. W.. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad 22 208,74 Lt sumą ieškovas yra gavęs. Atsakovo pateiktas kasos pajamų orderis, kuriuo atsakovas neva sumokėjo ieškovui 44 028,48 Lt (49 704,76 zlotų), dviprasmiškas, neaiškus ir neįskaitomas, todėl teismas juo negali vadovautis. Nurodė, kad nesutinka su atsakovu, jog jis įskaitė savo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus bei tokiu būdu visiškai atsiskaitė su ieškovu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lenkijos įmonė P.P.H.U. „Alja“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. kovo 4 d. persiuntė ieškovui pagal buhalterines knygas sudarytą detalią ieškovo ir atsakovo 2005 - 2009 metais atliktų sandorių bei mokėjimų suvestinę. Atsiskaitymai tarp šalių buvo vykdomi grynaisiais pinigais arba bankiniais mokėjimais. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 188 031,92 zlotų. Nurodė, kad ieškovas atkreipė dėmesį tik į atsakovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, užmiršdamas, kad jis iš atsakovo taip pat yra pirkęs prekių, už kurias neatsiskaitė, dėl ko atsakovas yra įskaitęs 78 522 zlotų kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, todėl nėra ieškovui skolingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Lenkijos įmonės P.P.H.U „Alja“ 41 457,82 Lt skolos už parduotas prekes, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50,03 Lt vertimo išlaidų ieškovo BUAB „Tagatis“ naudai bei 1243,73 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad tarp šalių 2005 m. – 2009 m. vyko aktyvūs prekybiniai teisiniai santykiai: tiek ieškovas, tiek atsakovas vienas kitam parduodavo savo produkciją. Ieškovas atsakovui per šį laikotarpį pardavė prekių už 225 716,61 Lt, todėl spręstinas klausimas, ar už šias prekes atsakovas atsiskaitė tinkamai. Nustatė, kad atsakovas 2006 m. rugpjūčio 4 d., 2007 m. kovo 23 d., 2007 m. kovo 30 d. bei 2007 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderiais 24 900 zlotų (22 208,74 Lt) sumokėjo trečiajam asmeniu L. W., kuris niekada nebuvo ieškovo darbuotojas, nebuvo įgaliotas atstovauti ieškovo interesus teisiniuose santykiuose su atsakovu. Nurodė, kad į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kurie leistų teismui manyti, kad atsakovui buvo atskleisti (žinomi) galimai tarp ieškovo ir L. W. egzistavę atstovavimo teisiniai santykiai. Nesant šių duomenų, sprendė, kad atsakovas, kasos išlaidų orderiais išmokėdamas 22 208,74 Lt trečiajam asmeniui, neatsiskaitė su ieškovu už įsigytas prekes (CK 2.133 str. 1 d., 3 d.). Nurodė, kad atsakovas yra pateikęs kasos išlaidų orderius, jog sumokėjo ieškovui 126 773,62 zlotų (109 998,45 Lt). Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog atsakovo į bylą pateiktas 2007 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderis neatitinka CPK įrodymams keliamus reikalavimus, kad yra neaiškus ir neįskaitomas, dėl ko nepatvirtina, jog atsakovas yra sumokėjęs 49 704,76 zlotų (44 028,48 Lt). Teismas sprendė, kad orderis pakankamai aiškus, nors ir sunkiai įskaitomas, bet patvirtina teisingam bylos sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, kad atsakovas 2007 m. vasario 20 d. sumokėjo ieškovo vadovui 49 704,76 zlotų (44 028,48 Lt). Ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas ieškovui už įsigytas prekes bankiniais pavedimais yra sumokėjęs 32 182,44 Lt sumą, o gryniais pinigais – 109 998,45 Lt sumą, viso – 142 180,89 Lt.

Nurodė, kad atsakovo pozicija dėl atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo yra nenuosekli. Nors, viena vertus, atsakovas tvirtina pardavęs ieškovui prekių už 116 795 zlotų (107 479,18 Lt), todėl atitinkamai šia suma turėtų mažėti ir atsakovo skola ieškovui, tačiau, kita vertus, savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad prievolių įskaitymą atliko tik 78 522 zlotų (71 450,85 Lt) sumai. Nustatė, kad atsakovas, atlikdamas įskaitymą, paruošdavo tarpusavio įsiskolinimų ir įsipareigojimų įskaitymo aktus. Nesant parengtų tarpusavio įsiskolinimų ir įsipareigojimų įskaitymo aktų už 38 273 zlotų (36 028,33 Lt) sumą, teismas sprendė, kad atsakovo valia dėl minėto dydžio reikalavimo įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, nebuvo tinkamai išreikšta, todėl nepripažino, kad atsakovas įskaitymo būdu įvykdęs 38 273 zlotų (36 028,33 Lt) dydžio piniginę prievolę ieškovui (CK 6.131 str. 1 d.). Spręsdamas dėl likusio 78 522 zlotų (71 450,85 Lt) dydžio atsakovo vienašališkai atlikto priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo, nurodė, kad ieškovas iš dalies yra apmokėjęs atsakovui už šio išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu pripažino, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 30 641 zlotų (29 372,95 Lt). Gavęs 29 372,95 Lt apmokėjimą, atsakovas negalėjo įskaityti atitinkamo dydžio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kadangi tokių reikalavimų ieškovo atžvilgiu nebeturėjo. Dėl likusios dalies, t. y. 42 077,90 Lt įskaitymo, sprendė, kad jis atitinka CK įskaitymo sandoriui keliamus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovo vienašališkai parengti tarpusavio įsiskolinimų ir įsipareigojimų įskaitymo aktai buvo siunčiami ieškovui. Be to, nurodė, kad administratoriui nebuvo perduota ieškovo dokumentacija, todėl jam gali būti nežinoma apie atsakovo ieškovui siųstus įskaitymo aktus. Teismas nematė pagrindo abejoti, jog apie vienašališkai atliktą 42 077,90 Lt dydžio vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovas ieškovą informavo tinkamai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas, priėmęs iš ieškovo prekių už 225 716,61 Lt, apmokėjo ieškovui 142 180,89 Lt, įskaitė 42 077,90 Lt, todėl likusi už gautą produkciją neapmokėta dalis sudaro 41 457,82 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Lenkijos įmonė P.P.H.U. „Alja“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Pagal P.P.H.U. „Alja“ duomenis UAB „Tagatis“ pardavė prekių už 266 553,92 zlotus, o pagal ieškovo teismui pateiktu duomenis – už 225 716,61 Lt sumą. Ieškovas nurodo šią sumą ne apskaičiuojant jo išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas litais ir zlotais, o sumą litais apskaičiuojant 2006-08-19 valiutų santykiu. Pagal lito ir užsienio valiutų santykių duomenų bazės duomenis, esančius Lietuvos banko tinklalapyje, tą dieną santykis buvo 8,8708 Lt už 10 Lenkijos zlotų. Kodėl iš viso laikotarpio (2005-2009 m.) buvo pasirinkta būtent ši konkreti diena (2006-08-19), ieškovas paaiškinimų nepateikė.Ieškovo pateiktuose teismui sąrašuose kaip mokėtinos sumos litais yra įvardytos sumos, kurios turėjo būti mokamos zlotais. Pavyzdžiui, ieškovo pateiktoje sąskaitų suvestinėje nurodyta, kad 2005-07-25 sąskaitoje-faktūroje Nr. 0050502 suma 3101,75 nurodoma litais, kai tuo tarpu pačioje sąskaitoje buvo įvardinta, jog tai 2628,60 Lt sumos ekvivalentas litais; 2006-08-19 ieškovo išrašytoje sąskaitoje-faktūroje Nr. 09866 nurodyta mokėtina suma 1008 zlotų, tuo tarpu ieškovas savo sąskaitų suvestinėje nurodo, kad pagal šią sąskaitą mokėtina suma sudaro 1136,41 Lt (nors pagal 2006-08-19 Lietuvos banko duomenis lito ir zloto santykis sudarė 8,8708 Lt už 10 zlotų).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarpusavio įskaitymo aktai buvo parengti daug didesnei sumai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, t. y. 38 273 zlotų (36 028,33 Lt). Tarpusavio įskaitymai buvo įvykdyti dar pagal dvi sąskaitas, t. y. 2005-12-31 raštu dėl 4000 zlotų įskaitymo ir 2007-11-30 raštu dėl 5675 zlotų įskaitymo. Bendra įskaitymų suma sudarė tą sumą, kuri buvo nurodyta teismui atsakovo pateiktuose paaiškinimuose – 78 522 zlotų (71 450,85 Lt).Prieštarauja logikai teismo argumentas, kad gavęs 30 641 zlotų apmokėjimą, ieškovas negalėjo įskaityti tokio dydžio priešpriešinio reikalavimo. Bendra atsakovo ieškovui parduotų prekių kaina sudarė 116 795 zlotų (107 479,18 Lt), todėl UAB „Tagatis“ 30 641 zlotų (29 372,95 Lt) sumokėjimas atsakovui bankiniu pavedimu nekliudė ir negalėjo kliudyti įskaitymui.Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovas sumokėjo ieškovui bankiniais pavedimais už prekes 36 358,33 zlotų, grynais ieškovo vadovui J. J. W. – 126 773,62 zlotų, vadovo įgaliotam asmeniui L. W. – 24 900 zlotų bei įskaitė priešpriešinius reikalavimus 78 522 zlotų sumai. Trečiasis asmuo L. W. gavo 24 900 zlotų, pateikęs atsakovui atitinkamus įgaliojimus gauti tam tikras sumas. Manydamas, kad bankrutuojančios įmonės administratorius tinkamai perėmė visus dokumentus, atsakovas į bylą pateikė tik kasos išlaidų orderius. Kaip paaiškėjo, ieškovas beveik jokių dokumentų neturi, todėl iškilo būtinybė juos pateikti teismui.Dėl trečiajam asmeniui L. W. neva įteiktų procesinių dokumentų ir šaukimo kyla pagrįstų abejonių, nes L. W. jau kelis metus negyvena (duomenys neskelbtini), nes yra išvykęs už šios šalies ribų. Butą, adresu (duomenys neskelbtini) nuomavosi prieš kelis metus iš trečiųjų asmenų.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Tagatis“ pateikė atsiliepimą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Ieškovas, vertindamas atsakovo prievolės dydį pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras litais, neturėjo naudoti oficialaus lito ir zloto valiutų santykio, nes ieškovo atsakovui išrašytose sąskaitose atsakovo mokėtina suma buvo nurodyta litais. Ieškovo į bylą pateiktoje šalių atsiskaitymų suvestinėje prie kiekvienos atsakovo ieškovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ieškovas nurodė skiltį, kuri yra skirta atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dieną galiojusiam oficialiam lito ir zloto kursui nurodyti. Pagal atitinkamą PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dieną galiojusį oficialų valiutų kursą buvo apskaičiuota ir atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros vertė litais.Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad atsakovo pozicija dėl atliktų įskaitymų yra nenuosekli. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pats atsakovas pripažino, jog nėra parengęs tarpusavio įsiskolinimų ir įsipareigojimų įskaitymų aktų už 38 273 zlotų sumą. Tokiu būdu teismas pagrįstai ėmė vertinti, ar atsakovo nurodytas 78 522 zlotų dydžio atliktas įskaitymas yra teisėtas ir 38 273 zlotų dydžio įskaitymo nepripažino dėl aktų šiai sumai nebuvimo. Nors atsakovas yra parengęs 2005-12-31 tarpusavio įsiskolinimų ir įsipareigojimų įskaitymo aktą 4000 zlotų sumai, tačiau byloje esanti PVM sąskaita-faktūra Nr. 2/05/UE, kurios pagrindu atliktas įskaitymas, nėra pasirašyta ieškovo, dėl ko negalima pripažinti, jog prekes ieškovas yra gavęs.Teismas pagrįstai sprendė, kad sumokėdamas 24 900 zlotų (22 208,74 Lt) trečiajam asmeniui, kuris nebuvo ieškovo darbuotojas ar įgaliotas atstovauti ieškovą, atsakovas negalėjo būti laikomas tinkamai atsiskaitęs su ieškovu. Per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką atsakovo buvo prašyta pateikti įrodymus apie trečiojo asmens teisę paimti pinigus ieškovo vardu, tačiau atsakovas tvirtino, kad tokių įrodymų pateikti negali. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovo pateikti 2006-08-04, 2007-03-23, 2007-03-30, 2007-04-27 įgaliojimai kelia abejonių dėl jų tikrumo, autentiškumo bei įrodomosios galios. Įgaliojimai pasirašyti ieškovo akcininko J. J. W., tuo tarpu pagal Juridinių asmenų registro išrašą, laikotarpiu nuo 2005-03-31 iki 2008-07-18 ieškovo vadovo pareigas ėjo D. L.. Šie įgaliojimai nėra patvirtinti ieškovo antspaudu, kas kelia abejonių dėl jų pasirašymo datos, be to, ant įgaliojimų uždėtas J.J. W. parašas akivaizdžiai skiriasi nuo jo parašų ant, pavyzdžiui, byloje esančių kasos išlaidų orderių.Nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra jo kreditorius, kuriam už pirktas prekes ieškovas yra skolingas. Iškėlus ieškovui bankroto bylą, ieškovo valdymo organai teismo paskirtam administratoriui neperdavė jokių dokumentų, todėl administratorius ne dėl savo valios negalėjo pateikti duomenų apie tai, kad ieškovo apskaitoje atsakovas nurodytas kaip kreditorius. Be to, šiam ginčui nėra teisiškai reikšminga, ar atsakovas yra ieškovo kreditorius, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo pradiniu ieškiniu reikalavo 225 716, 61 Lt skolos. Apeliantas nurodo, kad ieškovas jam pardavė prekių už didesnę sumą, tačiau šiuo atveju ši aplinkybė nėra reikšminga teisingam ginčo išsprendimui, nes teisė pasirinkti ieškinio sumos dydį priklauso išskirtinai ieškovui. Šioje byloje yra reikalinga nustatyti, ar atsakovas ieškovui sumokėjo ieškiniu reikalaujamą sumą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo vadovui sumokėjo 109 998,95 Lt grynais pinigais ir 32 182,44 Lt bankiniais pavedimais. Ieškovas pripažino šių sumų sumokėjimą, ką patvirtina patikslinto ieškinio pateikimas (b. l. 1-2, t. 3) bei ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis. Taigi iš viso ieškovo vadovui atsakovas sumokėjo 142 180,89 Lt.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas, išmokėdamas iš viso 22 208,74 Lt trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. W., su ieškovu neatsiskaitė, nes teismui nepavyko nustatyti, jog trečiąjį asmenį L. W. ir ieškovą būtų sieję atstovavimo ar darbo santykiai. Apeliantas teismui pateikė UAB „Tagatis“ vadovo J. W. pareiškimą, jog jis įgaliojo L. W. priimti mokėjimus iš atsakovo, minėtus mokėjimus priėmė ir perdavė į UAB „Tagatis“ kasą. Po šiuo pareiškimu yra J. W. parašas, kurio tikrumą paliudijo notarė D. K. (b. l. 110-112, t. 3). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti J. W. pareiškimo tikrumu. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas sumokėdamas trečiajam asmeniui L. W. tinkamai atsiskaitė su ieškovu, t. y. atsakovas ieškovui sumokėjo 22 208,74 Lt.

Taigi šioje bylos stadijoje vertintina, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 61 326,98 Lt (225 716,61 Lt-142 180,89 Lt-22 208,74 Lt).

Byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė ieškovui prekių už 107 479,18 Lt. Ieškovas atsakovui sumokėjo 29 372,95 Lt, kas lemia, kad ieškovo skola atsakovui lieka 78 106, 23 Lt. Atsakovas nurodo, kad būtent ši skola buvo dengiama įskaitymo būdu. Tai reiškia, kad ieškovo 29 372,95 Lt sumokėjimas atsakovui įskaitymui kliūčių nesudarė.

Byloje yra pateikti šie tarpusavio įskaitymo aktai: 2005 m. 4 850 zlotų sumai ( b. l. 11,12, t. 2), 2006 m. 5 287,50 zlotų sumai (b. l. 39,40, t. 2), 2007 m. 2 520 zlotų sumai (b. l. 56,57, t. 2), 3 360 zlotų sumai (b. l. 59,60, t. 2), 6 300 zlotų sumai (b. l.62,63, t. 2), 10 150 zlotų sumai (b. l. 65,66, t. 2), 7 150 zlotų sumai (b. l. 68, 69, t. 2), 6 785 zlotų sumai (b. l. 71,72, t. 2), 8 887,50 zlotų sumai (b. l. 74,75, t. 2), 3 575 zlotų sumai (b. l. 77,78, t. 2), 2 115 zlotų sumai (b. l. 80,81, t. 2), 3 448 zlotų sumai (b. l. 83,84, t. 2), 2008 m. 4 419 zlotų sumai (b. l. 139,140, t. 2). Apeliantas pateikė dar du tarpusavio įskaitymo raštus 4 000 zlotų sumai ir 5 675 zlotų sumai. Ieškovas iš esmės nesutinka tik su 4 000 zlotų tarpusavio įskaitymo raštu, nes PVM sąskaita faktūra 4 000 zlotų sumai yra nepasirašyta ieškovo. Pažymėtina, kad netgi nevertinant naujai pateiktų tarpusavio įskaitymo aktų matyti, kad ieškovas ir atsakovas tarpusavyje užskaitė 68 847 zlotų sumą, kas atitinka 62 643,89 Lt. Kaip minėta, atsakovo skola ieškovui sudaro 61 326,98 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši skola buvo užskaityta tarpusavio įskaitymo raštais. Dėl šios priežasties vertintina, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas. Dėl šios priežasties yra naikintinas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidos

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylos rezultatas tapo palankus atsakovui Lenkijos įmonei P.P.H.U „Alja“. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo patirta 1 243,73 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos yra priteistinos iš ieškovo BUAB „Tagatis“.

Byloje nustatyta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 244 Lt žyminio mokesčio (b. l. 54, t. 3), 2 400 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 742,93 Lt vertimo išlaidų. Atitinkamai iš ieškovo BUAB „Tagatis“ atsakovui Lenkijos įmonei P.P.H.U „Alja“ priteistina 1 244 Lt žyminio mokesčio, 742,93 Lt vertimo išlaidų ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R -85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą, 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tagatis“ ieškinį atmesti.

Iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tagatis“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai priteisti 1 243,73 Lt (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris litus septyniasdešimt tris centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tagatis“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) atsakovui Lenkijos įmonei P.P.H.U „Alja“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) priteisti 1 244 Lt (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 742,93 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt du litus devyniasdešimt tris centus) vertimo išlaidų, 1 000 Lt (tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėVytas MiliusEgidija Tamošiūnienė