- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- TS-22-224/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40350-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. (R. B.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-160 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. B. subendrintos bausmės bei dalis, kuria R. B., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta jam galutinė subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 20 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. sausio 10 d. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. lapkričio 13 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-160 nutarė nuteistajam R. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistojo prašymą atmesti 5 mėnesiams 15 dienų. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo netu, nuteistasis charakterizuojamas neigiamai. Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis yra vieną kartą paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Tačiau 2019 m. rugsėjo 28 d. nuteistasis padarė pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimą, už kurį jam yra paskirta drausminė nuobauda, kuri vis dar yra galiojanti. Vertinant nuteistojo emocinę būklę ir dalyvavimą papildomose socialinės reabilitacijos programose, pastebimas akivaizdus trūkumas tokių programų lankymo ir problemų sprendimo. Nuteistasis dviprasmiškai pasisako apie alkoholio vartojimo įpročius. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių jis įvykdęs tik labai menką dalį. Nuteistasis neturi teigiamos motyvacijos finansinių prievolių vykdymui. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik labai nežymiai – nuo 84 balų iki 82 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Komisija padarė išvadą, jog dar nėra nustatyta nuteistojo R. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam R. B. šiuo metu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-160. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas nėra paremtas loginiu samprotavimu. Nuteistasis pažymėjo, jog jis nėra pavojingas visuomenei. Tuo labiau jo dalyvavimas socialiniame gyvenime, bendravimas su jam artimais žmonėmis, kurie yra dori piliečiai, suteikia teigiamą įnašą bendram visuomenės gyvenimui. Todėl nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo R. B. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis R. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/3 dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam R. B. formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Iš 2019 m. lapkričio 13 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-159 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 82 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 42 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, kurio metu rizika buvo įvertinta 84 balais, rizikos vertinimas tesumažėjo tik 2 balais. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat vertinama kaip vidutinė, tačiau, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, galima kelti prielaidą, jog, atsiradus rizikos veiksniams (alkoholio vartojimas, frustruojančios situacijos), smurto tikimybė gali padidėti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. B. šiuo metu atlieka pagal du apkaltinamuosius teismo nuosprendžius jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikalstamų veikų padarymą. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis R. B. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas 4 kartus. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nusteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, jog nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyti tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai. Nors nuteistasis ir sugebėdavo laikytis minėtais teisiniais institutais jam nustatytų probacijos sąlygų, tačiau, pasibaigus probacijai, jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teisės pažeidimai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios specialybės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokosi mūrininko-betonuotojo specialybę. Nuteistojo teigimu, iki bausmės atlikimo jis vykdė individualią veiklą – dirbo (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo kreipęsis dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo trūkumo jis nebuvo įdarbintas. Nors Komisijos posėdžio metu nuteistasis pateikė raštą, patvirtinantį galimybę laisvėje jam įsidarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau tokio rašto pateikimas negali būti sureikšmintas, kadangi šis raštas yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio, nesuteikiantis jokių garantijų, kad laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis vis dar turi pakankamai didelių, neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių bendra išieškotina suma siekia 1 420,36 Eur, iš kurių, taikant priverstinį išieškojimą, išieškota tik nedidelė suma – 37,91 Eur, o likusi neišieškota suma – 1 382,45 Eur. Be to, 2018 m. balandžio 11 d. teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas ir turtinės žalos atlyginimas net trims nukentėjusiesiems. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis nuo pat atvykimo į (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą gavo 773,70 Eur ir visus juos išleido savo reikmėms. Vertinant bausmės atlikimo laiką, atlygintų finansinių įsipareigojimų dydį bei nuteistojo disponuotų piniginių lėšų dydį, galima spręsti, jog nuteistasis neturi teigiamos motyvacijos bei nusiteikimo finansinių prievolių vykdymui. Be to, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis turi mažametį vaiką, prie kurio išlaikymo šiuo metu jis pats niekaip neprisideda.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina jo nusikalstamumą. Paskutinės nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio. Pavartojęs alkoholio, nuteistasis elgiasi impulsyviai, pasireiškia jo agresyvus, savitvardos stokojantis elgesys. Nuteistasis yra įvykdęs nusikalstamą veiką ir bendrininkų grupėje. Šie faktoriai taip pat rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, nes alkoholis bei netinkama kompanija dažnai įtakoja bei iššaukia nuteistojo priešingą teisei elgesį. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti ir tai, jog nuteistasis turi opią alkoholio vartojimo problemą, kurią bausmės atlikimo metu jis bando spręsti, tačiau dėl galutinio jos išsprendimo dar nėra jokių objektyvių garantijų.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis bendrauja su savo artimaisiais, tačiau jo savivertė yra pažemėjusi, jis kiek stokoja pasitikėjimo savimi. Nors nuteistasis neigia autoagresyvaus elgesio patirtį, tačiau pats atviravo, jog šios bausmės pradžioje jam buvo kilę minčių apie savižudybę. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę bei išsilavinimą. Nuteistasis savo elgesį analizuoja tik paviršutiniškai. Pastebima nuteistojo savivokos stoka. Nuteistasis nesugeba įvardinti savo poelgių priežasties, tikina nežinantis, kodėl apskritai taip pasielgė. Nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, vedusius jį prie nusikaltimų. Nors apie alkoholio vartojimo įpročius kaip problemą nuteistasis pasisako dviprasmiškai, tačiau jis yra linkęs neigti šią problemą. Nuteistasis sugeba suprasti ir tik tam tikru laipsniu priimti kito požiūrį.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju visos bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas vieną kartą. Nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką nuteistasis buvo pažeidęs vieną kartą ir jam buvo paskirta drausminė nuobauda, kuri šiuo metu dar yra galiojanti (BVK 143 straipsnio 9 dalis). Teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo galiojančios drausminės nuobaudos buvimo nėra pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Šiuo atveju tokia aplinkybė turi būti vertinama taip pat tik visų nustatytų aplinkybių visumoje ir negali būti išskirtinai sureikšminta. Tačiau verta pažymėti, jog faktas dėl galiojančios drausminės nuobaudos buvimo neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu traktuoti kaip nepriekaištingą.
Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį bei įvertinti nuteistojo elgesiui įtakos vis dar turinčius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni jo teisės pažeidimai; alkoholio vartojimo problemos; gyvenimo stiliaus bei draugų problemos; emocinė gerovė (neneigia kilusių suicidinių minčių, kiek pažemėjęs savęs vertinimas); mąstymas bei elgesys (būnant neblaiviam, pasireiškia impulsyvus, agresyvus, savitvardos stokojantis elgesys, stokoja savivokos savo nusikaltimų atžvilgiu); nuostatos (dėl asmeninių interesų ne visada apribodavo savo elgesį, tačiau negali to paaiškinti).
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. B., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Taigi vertinant visas nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis R. B. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis R. B. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo R. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-160 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. B. (R. B.) skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.