Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-103-537/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
1-103-537/2012
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00442-2011-61
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. M.
Baudž. byla Nr.1-103-537/2012
Proceso Nr.1-64-1-00442-2011-6
1.1.7.2.4; 1.1.8.3;1.1.8.8; 1.1.8.11;1.2.18.10NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2012 06 26

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo R. K., sekretoriaujant M.Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui V.Paltanavičiui, gynėjui adv. M.Šatui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., anksčiau teismo teistas 2009-11-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 219 str. 1d.- 55 MGL ( 7150 lt) dydžio bauda, bausmės neatsikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 222str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t.y., asmeniu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. , atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia 2008-11-04 sudarydamas fiktyvią darbo sutartį su E. L. direktoriaus pareigoms ir pateikdamas neteisingus duomenis apie įmonės buveinės ir direktoriaus pasikeitimus VĮ Registrų centrui, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko visiškai nėra galimybės nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros ir tokiais veiksmais apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą,.

Kaltinamasis R. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, jog jis su kitais akcininkais įsteigė (duomenys neskelbtini). Įmonė dirbo su mediena. Ketino išvykti į užsienį su šeima, todėl akcijas pardavė pradžioje motinai. Pamena, jog įmonės direktoriumi dirbo iki 2008 11 04, jam atsisakius direktoriaus pareigų, visuotiniame akcininkų susirinkime direktoriumi buvo išrinktas E. L., kuris toliau ir vadovavo įmonei. Jis kaip akcininkas padėjo E. L. vadovauti ( ieškojo tiekėjų, realizavimo kelių). Tuo metu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas buhalterį, buvo pasirašytas šių dokumentų perdavimo aktas su E. L., tačiau dokumentai ir toliau liko pas buhalterį. Pablogėjus įmonės finansinei būklei, nutarė įmonę parduoti E. L., nes šis norėjo toliau dirbti su mediena, gaminti baldus ir t.t.. Visas akcijas pardavė E. L. ir apie tai buvo informuotos atitinkamos institucijos. Kiek žino, vėliau E. L. taip pat nutarė įmonę parduoti, nes jam nesisekė verslas. Pripažino, jog paprašytas E. L., patalpino skelbimus apie parduodamą įmonę. Žino, jog iš E. L. įmonę pirko E. K.. Jis dar vežė E. L. į Kauną. Nurodė, jos vėliau su E. L. vežė buhalterinius dokumentus, kuriuos, parduodant ir perregistruojant įmonę, E. L. perdavė E. K.. Teigė, jog kaltę dėl mokesčių nesumokėjimo laikotarpiu nuo 2009 01 01 iki 2009 08 31 kaip įmonės direktorius pripažino todėl, jog tuo metu jis tik išmokėjo darbuotojams atlyginimus, o mokesčių nepravedė, dėl ko prisiėmė kaltę sau, nors įmonės direktoriumi tuo laiku jau buvo E. L.. Teigė, jog E. L. buvo įdarbintas teisėtai, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų jis nepaslėpė.

Liudytojas E. L. teisme patvirtino, kad 2008 m. pabaigoje, tikslaus laiko nepamena, jam kaltinamasis ieškojo direktoriaus įmonei, todėl pasisiūlė būti (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nes nedirbo ir neturėjo darbo. Pasiūlė atlyginimą apie 400 lt. per mėnesį, sakė nieko daryti nereikės, atvažiuoti ir žiūrėti kaip vyksta darbai. Kaltinamasis sakė, jog buhalterinę apskaitą tvarko įmonės buhalteris. Pamena, jog buvo įdarbintas, jam buvo parodytos įmonės lentpjūvė, buveinės patalpos. Kažkokius dokumentus kaltinamasis rodė, tačiau kokius-nepamena. Nežino, kad yra buhalterinė apskaita. Nepamena ar pasirašė buhalterinių dokumentų perdavimo aktą. Teigė, jog kelis kartus buvo nuvykęs į įmonės lentpjūvę, kur padėjo darbuotojams sukrauti lentas. Kelis kartus buvęs ir įmonės buveinėje-kvietęs ir R. M. ir pats buvęs. Tuo metu įmonės savininku buvo R. M.. Kodėl jam reikėjo kito direktoriaus-nežino. Raktų nuo įmonės buveinės patalpų neturėjo, jie buvo pas R. M.. Įmonės antspaudas ir jo parašo padarytas antspaudas buvo buveinės kabinete, juo nesinaudojo. Kas buvo įmonės akcininkai-nežino. Vėliau R. M. pasiūlė pirkti įmonę už 1 litą ir ją nupirko, viską su R. M. sutvarkė, tačiau toliau nieko nedarė įmonėje. Vėliau R. M. pasakė, jog nenori tos įmonės, todėl kaltinamasis padavė skelbimą internete ir atsirado pirkėjas E. K., kuriam kartu su R. M. taip pat pardavė įmonę už 1 litą. Pamena, jog jis E. K. perdavė ir kažkokius dokumentus, tačiau nežino kokius. Jų buvo du krepšiai.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2010-06-21 vykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-18 nutartį dėl kratos atlikimo (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą. Teigė, jog 2010-06-24 nuvyko į (duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu (duomenys neskelbtini)“ veiklos patalpos nerastos. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini)“ buvo įsikūrusi pastato antrame aukšte, tačiau apie metus laiko įmonė jokios veiklos nevykdė. Susisiekė su (duomenys neskelbtini)“ oficialiai nurodytu pagal registro duomenis direktoriumi E. L., tačiau pastarasis atsakė, jog yra „fiktyvus“ (duomenys neskelbtini)“ direktorius ir, kad nei raktų nuo įmonės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nei buhalterinės apskaitos dokumentų neturi bei su įmonės veikla nieko bendra neturi.

Liudytojas K. V. parodė, kad 2008-02-05 kartu su R. M. ir M. B. įkūrė (duomenys neskelbtini)“ ir buvo jos akcininkai. Įmonės direktorius buvo R. M., jis buvo pavaduotojas. Padėdavo ir M. B.. Pamena, jog akcininkų susirinkime 2008 11 04 R. M. atsisakė generalinio direktoriaus pareigų ir direktoriumi buvo išrinktas E. L.. Direktoriaus pareigas E. L. eiti pasiūlė R. M.. E. L. tapus įmonės direktoriumi, jis lygtai įmonėje jau ir nedirbo, o R. M. padėjo L. Vėliau jie įmonę pardavė E. L.. Ką toliau su įmone darė L.-nežino. Turėjo būti E. L. perduoti ir buhalteriniai dokumentai, tačiau ar buvo parduoti ir kas tai padarė-nežino.

Liudytojas M. B. visiškai patvirtino K. V. parodymus. Papildė, jog nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai.

L. R. K. parodė, kad nuo 2008-06-28 iki 2010-06-14 dirbo (duomenys neskelbtini) buhalterio pareigose. Buvo visi dokumentai įmonėje, nors buhalterinę apskaitą tvarką namuose. Dokumentus atveždavo tai kaltinamasis, tai M. B.. Paskutiniu metu įmonės direktoriumi buvo E. L., kuris taip pat yra atvežęs jam dokumentų. Pamena, jog jam paskambino R. M. ir pasakė suruošti dokumentus, nes reikia parduoti įmonę, atleisti darbuotojus. Atsiskaitymus ir mokėjimus vykdė kaltinamasis. Dokumentų atvyko ir R. M. bei E. L.. Jis surašė dokumentų perdavimo aktą ir jie pasirašė. Jiems perdavė porą maišelių popierių. Nurodė, jog tai vyko 2010 metais.

Liudytojas G. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo 2008-2009 metais pagalbiniu darbuotoju. Direktoriumi buvo M., kuris priėmė bei atleido iš darbo. Algą taip pat mokėjo kaltinamasis.

Liudytoja A. D. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 2 metus laiko darbininke. Įmonės direktoriumi buvo kaltinamasis, kuris priėmė bei atleido iš darbo. Žino, jog įmonėje dirbo vyriškis vardu E., tačiau kokios jo pareigos buvo-nežino.

Liudytojas V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini)“ dirbo apie -23 metus laiko darbininku. Į darbą priėmė, algą mokėjo bei atleido iš darbo kaltinamasis R. M.. Tokio E. L. nepažįsta.

Liudytojai T. M., E. V., A. V. ir E. K. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini)“ dirbo darbininkais 2008-2009 metais. Juos į darbą priėmė, iš darbo atleido direktorius R. M.. Tokio E. L. nepažįsta.

Liudytojas E. L. parodė, jog (duomenys neskelbtini)“ vadybininku dirbo nuo 2008 metų, laiko nepamena. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su R. M., kuris liepė nuvykti į buhalteriją, kur bus sutartis ir jis ten pasirašė darbo sutartį. E. L. akyse nematęs. Algą mokėjo taip pat R. M. grynais. Visus darbo reikalus tvarkė su R. M.. Su E. L. jokių darbinių reikalų neturėjęs.

Liudytojas E. K. nurodė, jog lygtai 2010 metais pirko iš E. L., kuris buvo vienintelis įmonės akcininkas, (duomenys neskelbtini)“. Visus reikalus tvarkė ir pirkimą formino su E. L.. Kaltinamąjį R. M. pirmą kartą mato teisme. Pamena, jog E. L. jam perdavė ir krepšį kažkokių įmonės dokumentų, kuriuos nuvežė ir paliko savo motinos P. K. namuose, sandėliuke. Įmonė jokio veiklos nevykdė. Įmonę pirko tam, kad vėliau teismui įrodytų, kad dirba ir taip siekė išvengti bausmės. Jokios veiklos daryti neketino. Kiek žino, tie perduoti dokumentai yra išmesti. Jokio dokumentų perdavimo-priėmimo akto su E. L. nepasirašė.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai visiškai neišsaugoti, dėl ko visiškai nėra galimybės nustatyti (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (T2, b.l. 44-51 ). Už tai yra atsakingas įmonės vadovas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 21 str., atsako už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Kratos protokole nurodyta, jog atliktos kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai nerasti. (T2, b.l.18-19).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytojas R. K. pateikė tyrimui (duomenys neskelbtini) atiduotų bylų sąrašus už 2010m., 2009m., 2008m. Sąrašuose fiksuota, jog dokumentus priėmė E. L. (T2, b.l.55-57).

2008-11-04 (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole fiksuota, jog R. M. atleidžiamas iš bendrovės vadovo pareigų, vadovu išrenkamas E. L. (T2, b.l.97).

Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), įregistruota viešam registre 2008-06-20. Laikotarpiu nuo 2008-06-20 iki 2008-11-13 direktorius R. M., laikotarpiu nuo 2008-11-13 iki 2010-08-02 E. L., nuo 2010-08-02 E. K. (T1, b.l.9).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) steigimo sutartis pasirašyta 2008 02 05 ( b.l. 94, T.2 ). Steigėjai lygiomis akcininkų dalimis yra R. M., M. B., K. V.. Įmonė įregistruota 2008 06 20, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9, T.1). 2008 11 04 įvykus neeiliniam (duomenys neskelbtini) „ akcininkų susirinkimui, iš direktoriaus pareigų atleidžiamas R. M. ir paskiriamas generaliniu direktoriumi E. L. ( b.l. 97-98, T.2). Juridinių asmenų registre įmonės vadovo pasikeitimas užfiksuotas 2008 11 13 ( b.l. 9, T.1). Registro duomenimis, E. L. įmonės generaliniu direktoriumi buvo iki 2010 08 02, o nuo 2010 08 02 jau buvo E. K.. Nuo 2009 06 11 vieninteliu įmonės akcininku registro duomenimis tampa E. L., o įmonę pardavus nuo 2010 08 02-vieninteliu akcininku tampa E. K. ( b.l. 10, T.1).

Visi apklausti teisme liudytojai-A. D., V. B., T. M., E. V., A. V., E. K., G. B., E. L.-patvirtino, kad į darbą buvo priimti ir atleisti iš darbo kaltinamojo R. M.. E. L. patvirtino, jog jis įmonėje praktiškai nieko neveikė, viską tvarką R. M.. Todėl teismas daro išvadą, jog įmonėje faktinis vadovas buvo kaltinamasis R. M., o E. L. „fiktyviai“ 2008 11 04 buvo visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtas generalinio direktoriaus pareigoms, kaip mano teismas, kaltinamojo tikslu išvengti gresiančių piniginių sankcijų iš VSDFV bei VMI bei kitokių piniginių įsipareigojimų. Nors pagal registro duomenis visi akcininkai, tame tarpe ir R. M., akcijas E. L. pardavė 2009 06 11, vadovaujantis 2009-05-05 UAB ,,Rastameda“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu (T2, b.l.98), po ko E. L. atseit tada tapo šios įmonės savininku ir vieninteliu akcijų turėtoju, tačiau faktiškai įmonę valdė ir jos vadovas buvo R. M..

Iš VSDFV duomenų bazės matyti, jog apklausti anksčiau paminėti įmonėje dirbę liudytojai buvo iš (duomenys neskelbtini)“ atleisti laikotarpiu nuo 2009 07 28 iki 2009 12 07, o buhalteris R. K. 2010 06 14. Visi liudytojai tvirtino, jog algas jiems mokėjo R. M., kuris ir atleido juos iš darbo. Šios aplinkybės visiškai paneigia R. M. parodymus, jog nuo 2008 11 04 įmonės generaliniu direktoriumi buvo išrinktas E. L., kuris ir vadovavo įmonei, o jis tik padėjo. Teismas neturi jokių abejonių dėl apklaustų liudytojų parodymų teisingumo, o R. M. parodymus vertina kaip siekimą suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pats R. M. SODRO‘s duomenimis atleistas iš šios įmonės 2010 01 25.

Kuo dirbo R. M. įmonėje iki 2010 01 25-įrodymų byloje nėra. Pats R. M. nenurodė, kuo jis dirbo, teigė, jog tik padėjo E. L. vadovauti įmonei. Nei įmonės buhalterinės apskaitos, nei darbo sutarties su R. M. nėra rasta ar išlikę. Kaltinamojo gynėjas teigė, jog R. M. įmonėje iki atleidimo dirbo direktoriumi-tačiau tokių duomenų bei įrodymų nėra. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu E. L. patvirtino, jog būtent R. M. pasiūlė jam eiti įmonės generalinio direktoriaus pareigas, nors pripažino, kad jo išsilavinimas vidurinis ir jis apie įmonių veiklą, buhalterinę apskaitą neturi jokio supratimo. E. L. pripažino, kad įmonės veikloje nedalyvavo, nieko nesprendė, gal kur nors ir pasirašė, o viskam vadovavo R. M.. E. L. neturėjo nei įmonės buveinės raktų, nei antspaudo. Pareigūnams atvykus atlikti kratą įmonėje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)., E. L. patvirtino, kad neturi įmonės buveinės raktų, nežino, kur yra buhalterinės apskaitos dokumentai. Byloje yra E. L. ir buhalterio R. K. pasirašyti raštai, atseit buhalteris perdavė (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos bylas už 2008-2010 metus ( T2, b.l.55-57), tačiau šie dokumentai nėra išsaugoti, nėra aišku, kada tai buvo padaryta, nenurodyta šių dokumentų perdavimo surašymo data. Visa tai verčia abejoti liudytojų R. K. bei E. L. parodymų teisingumu ir tuo ar tikrai tai buvo padaryta. Tai, jog E. K. nurodė, jog po (duomenys neskelbtini)“ pirkimo iš E. L., pastarasis jam perdavė krepšį su kažkokiais dokumentais, neduoda teismui pagrindo manyti, jog buvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nes pats E. L. nurodė ( tą patvirtino ir E. K.), jog jie jokių perdavimo-priėmimo dokumento nepasirašė.

Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina ir tas faktas, jog R. M. 2009 11 23 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kalti ir nuteistas pagal LR BK 219str.1d. už tai, jog būdamas (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009 01 01 iki 2009 08 31 nesumokėjo VSDFV Marijampolės skyriui, nors pateikė draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų ataskaitą už 2009 I ketvirtį, darbuotojų draudimo įmokas ( b.l. 108109, T.2). Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog įtariamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai , sutiko su siūloma bausme. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

LR BK 222 str.1d. numatyta veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tame tarpe, ir už apskaitos dokumentų paslėpimą, sugadinimą ar sunaikinimą. Teismas daro išvadą, jog aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis R. M. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą LR BK 221str.1d., t.y., fiktyviai įdarbino liudytoją E. L. tariamai (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigoms, nors E. L. nieko šioje įmonėje neveikė, o įmonei vadovavo R. M., kuris pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą. Teismas nustatė, jog R. M. VĮ Registrų centrui pateikė neteisingus duomenis apie įmonės buveinės bei direktoriaus ( tariamai E. L. paskyrimo generaliniu direktoriumi ) pasikeitimus, taip pat paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Už visa tai pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Beje, Sodro‘s duomenys patvirtina, jog E. L., tariamai dirbdamas (duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, tuo pat metu dirbo ir UAB ,,Marijampolės duona“ (T1, b.l.29), kas visiškai teismui yra nesuprantama ir paneigia kaltinamojo aiškinimus apie E. L. vadovavimą įmonei.

R. M. veika pasireiškė tuo, kad buvo tyčia neišsaugoti apskaitos dokumentai ir to pasekmė –visiškai nėra galimybės nustatyti (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaip matyti iš aukščiau analizuotų įrodymų, R. M. atliko visą eilę veiksmų, kad neišsaugotų minėtų įmonės apskaitos dokumentų. Liudytojas E. L. nurodė, jog jis jokiuose susirinkimuose nedalyvavo, niekur nepasirašinėjo, jokių įmonės dokumentų nepildė. Pas jį nebuvo net įmonės buveinės raktų, nei spaudo, nežinojo net kur yra įmonės apskaitos dokumentai ir ką su jais daryti. Apie tai, jog įmonei vadovavo ir visus esminius sprendimus įmonėje priimdavo R. M., patvirtino anksčiau minėti liudytojai A. D., V. B., T. M., E. V., A. V., E. K., G. B., E. L..

Išanalizuotų įrodymų visetas rodo, kad R. M. sąmoningai pasinaudojo E. L., kad atsikratyti (duomenys neskelbtini)“ buhalterine dokumentacija, turimų administracinių įgaliojimų ir pareigų bei sudaryti prielaidas iš pažiūros teisėtai išvengti atsakomybės pagal bendrovės prievoles. Todėl teismui tyčinis bendrovės dokumentacijos neišsaugojimas abejonių nekelia ir teismas jį laiko neginčytinai įrodytu.

K. R. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, būdamas teistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą ( taip pat už nusikaltimą finansų sistemai). Bausmės neatlikęs, t.y., nesumokėjęs paskirtos baudos ( pagal antstolio raštą, 2012 04 17 dienai- iš 7150 lt. paskirtos baudos išieškota tik 918, 08 lt. ). Ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų. Šiuo metu dirba. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Padaryta veika ekonominio pobūdžio, ja kėsinamasi į valstybės finansų sistemą. Policija kompromituojančios kaltinamąjį medžiagos neturi. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis LR BK 54str., 56str., 61str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nusikaltimo ekonominį pobūdį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmė-bauda. Jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatomas kaip BK 47str.3d.3p. numatytas bausmės vidurkis ( iki 2011 04 28 galiojusi redakcija). Veika, kuri pripažinta įrodyta, yra trunkamojo pobūdžio ir prasidėjo prieš teismui priimant baudžiamąjį įsakymą, tačiau buvo baigta jau įsakymui įsiteisėjus, todėl bausmė su ankstesne baudžiamuoju įsakymu skirta bausme bendrinama BK 64str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305str., 307str., 308str.1d., teismas

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222str.1d. ir nuteisti 100 MGL ( 13 000 lt., trylikos tūkstančių ) dydžio bauda.

LR BK 64str.1d.,2d. tvarka bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2009 11 23 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 219str.1d. skirta ir neatlikta bausmės baudos dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 19 231,92 lt. ( atitiktų 147, 93 MGL ).

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas R. K.