Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varnių regioninio parko direkcija“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, (tretieji suinteresuotieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Varnių regioninio parko direkcija“ (toliau – ir Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašydama teismo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir AAA) 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą „Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) seniūnijose poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (30.2)-A4E-10230 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti priimti naują sprendimą.

Skunde paaiškina, kad poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) vykdymo ir Sprendimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1 -885 (toliau – Įsakymas) „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo'“ patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) redakcijos 1 priedo 101 punkte nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamą vizualinį poveikį kraštovaizdžiui rekomenduojama pateikti pagal Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Akcentuoja, kad vertikalus matymo kampas kito nuo 0 iki 1,7343 laipsnio, o pagal Metodiką, vertikalus matymo kampas vizualiai reikšmingas 1-5 laipsnių – tuo Sprendimo rengėjai patvirtino, kad PAV kraštovaizdis išties buvo vertintas pagal šiuo metu galiojančią Metodiką, o ne būsimą naują tvarką.

Tačiau teigia, kad Sprendime remiamasi jo priėmimo metu dar neįsigaliojusio Įsakymo 1.8 punktu, kurio 2.2 papunktyje nustatyta: „Šis įsakymas įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus šio įsakymo 1.7 ir 1.8 papunkčius, kurie įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d.“. Taip pat minėto įsakymo 2.1 papunktyje nustatyta, kad „šiuo įsakymu pakeisto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 101¹ punktas netaikomas rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, jei šios ataskaitos paremtos ir paviešintos iki šio įsakymo įsigaliojimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliu – ir PŪVPAVĮ) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Akcentuoja, kad pareiškėja savo išvadoje planuojamai ūkinei veiklai pritarė iš dalies ir nurodė, kad negalima statyti vėjo elektrinių (toliau – ir VE) artimiausioje Varnių regioninio parko aplinkoje – VE T26, T25a, T25b, T24, T23, T22, T21, T20, T19, T18, T17, nes vertikalus šių vėjo elektrinių kampas kito nuo 1,08 iki 1,7343 laipsnių, t. y. vėjo elektrinių matymo kampas bus vizualiai reikšmingas, jos matysis ir keis tradicinį kraštovaizdį žiūrint nuo Šatrijos, keis jos panoramą, nuo Luokės Pilies kalno, nuo Šatrijos kraštovaizdžio draustinio, Vanago kalno ir kitų vizualiai reikšmingų Varnių regioninio parko apžvalgos taškų, tačiau į pareiškėjos išvadą ir joje pateiktus motyvus AAA priimdama Sprendimą neatsižvelgė. Pažymi, kad PAV ataskaitoje teigiama, kad dėl VE parko atsiradimo tikėtinus vidutinio reikšmingumo poveikis kraštovaizdžiui, kuris yra toleruotinas, tačiau šiuo atveju neteisingai vertinamas VE poveikis kraštovaizdžiui, nes VE parkas aiškiai dominuoja kraštovaizdyje ir bus vizualiai reikšmingas.

Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 ir pabrėžia PŪV ar objekto vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertimo svarbą ir būtinybę, taip pat tai, kad Varnių regioninis parkas yra išskirtinės vertės teritorija, kurioje kraštovaizdis atlieka ypatingai svarbią funkciją.

Apibendrindama skundo argumentus, pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesiremiant PAV subjekto Direkcijos išvadomis ir vadovaujantis dar neįsigaliojusiu Įsakymo papunkčiu, ignoruojant Metodikoje pateiktus kriterijus dėl vizualaus reikšmingumo, atitinkančius faktinę situaciją saugomoje teritorijoje, jis turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo teismo skundo netenkinti.

Atsiliepime teigia, kad atsakovė, kaip atsakinga institucija, atsižvelgia į visų PAV subjektų motyvus jei jie pareikšti pagal PAV įstatymo reikalavimus. Pagal PŪVPAVĮ) 10 straipsnio 5 dalį, PAV subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Paaiškina, kad išvadose PAV subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria jei jos yra ir pan., tačiau dalinis pritarimas ar nepritarimas teisės aktuose nėra numatytas. AAA teigia, kad priimdama sprendimą nagrinėjo pareiškėjo išvadą ir įvertinusi besikeičiantį teisinį reguliavimą ja nesivadovavo.

Akcentuoja, kad pareiškėjas iš esmės ginčija visą įvykusią PAV procedūrą tuo pagrindu, kad atsakovė, atlikdama ją, nesirėmė Metodika, o rėmėsi dar neįsigaliojusia teisės akto nuostata, kuri nustato reikšmingą poveikį tik tuo atveju, jei vertikalus matymo kampas viršija 2,5 laipsnio, pagal faktines aplinkybes, tačiau pažymi, kad šiuo atveju vertikalus matymo kampas nesiekia 2,5 laipsnio, bet tam tikrais atvejais viršija 1 laipsnį ir pagal Metodiką planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis kraštovaizdžiui yra, kai objekto aukščio maksimalus vertikalaus matymo kampas matuojant nuo horizonto linijos yra 1-5 laipsniai.

Remiasi Tvarkos aprašu ir nesutinka, kad atsakovė netinkamai taikė teisė aktus ir todėl nenustatė reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. Pabrėžia, kad Tvarkos aprašo (galiojusio sprendimo priėmimo metu) 61 punkte nustatyta, kad PAV programa su priedais (toliau – programa) arba pranešimas apie PAV pradžią ir PAV ataskaita su priedais (toliau – ataskaita) rengiama vadovaujantis šiame skyriuje išdėstytais Poveikio aplinkai vertinimo programos, pranešimo apie PAV pradžią ir ataskaitos rengimo nuostatais (toliau – Nuostatai), Tvarkos aprašo 8 priedu, Tvarkos aprašo 1 priede nurodytomis Rekomendacijomis dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos struktūros ir apimties (toliau – Rekomendacijos). Tvarkos aprašo 1 priede pateikiamos Rekomendacijos dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos struktūros ir apimties. Tvarkos aprašo 1 priedo 101 punktas „rekomenduoja“ atitinkamą informaciją pateikti pagal Metodiką ir ja remtis. Tvarkos aprašas, patvirtintas Aplinkos ministro, yra poįstatyminis teisės aktas, kuris atsakovei yra privalomas. Tvarkos aprašo III skyriaus Trečiajame skirsnyje nustatyti Ataskaitos nagrinėjimo ir sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo reikalavimai.

Akcentuoja, kad nesutinka su Direkcijos argumentu, kad AAA, priimdama sprendimą, vadovavosi dar neįsigaliojusiais Tvarkos aprašo pakeitimais, priimtais Aplinkos ministro 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Tvarkos aprašo pakeitimas), konkrečiai 1.8 papunkčiu, kurio įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2021 m. gruodžio 1 d. Nurodo, kad Aplinkos ministro 2021m. liepos 26 d. įsakymo Nr. D1-433 2.1 papunktis numatė, kad pakeisto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 101¹ punktas netaikomas rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, jei šios ataskaitos parengtos ir paviešintos iki šio įsakymo įsigaliojimo vadovaujantis PŪVPAVĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jei ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma ir pakartotinai viešinama po šio įsakymo įsigaliojimo minėto įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad Tvarkos aprašo pakeitimai įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio 1 d., o sprendimas priimtas ir paviešintas 2021 m. rugsėjo 3 d., o tai atitinka 2.1 papunktyje numatytus 1 priedo 101¹ punkto taikymo reikalavimus.

Apibendrindama išdėstė, kad PŪVPAVĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galioja 5 metus, šis terminas taip pat gali būti pratęstas dar 5 metų laikotarpiui. Atitinkamai atsakovė priimdama savo sprendimą negali vertinti tik esamos situacijos ir teisinio reguliavimo, ji neabejotinai turi įvertinti ir platesnį kontekstą, o ypač atkreipti dėmesį į besikeičiantį teisinį reguliavimą, kai tokie pakeitimai jau žinomi. Būtų ydinga priimti sprendimą, kuris galiotų 5 metus ir nebeatitiktų teisės aktų reikalavimų vos po pirmų mėnesių po priėmimo, ypač kai teisės aktų pokyčiai žinomi ir sprendimo priėmimo metu galimi taikyti ar atsižvelgti. Atsakovei priėmus sprendimą tik pagal Metodiką reikštų, kad be dvejonių pagal Aplinkos ministro 2021 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. D1-433 2.2 papunktį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. pilnumoje įsigaliojus pakeitimams atsakovės sprendimas iškart būtų klaidingas ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, kai jie pagal Aplinkos ministro 2021 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. D1-433 2.1 papunktį jau galėjo būti taikomi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo sutinka ir prašo teismo skundą tenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad akivaizdu, jog atsakovė Sprendimo dalyje „Informacija apie PŪV poveikį kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei“ VE parko vizualinės taršos nereikšmingame pagrindė Sprendimo priėmimo metu dar negaliojančia teisės akto nuostata t. y. neįsigaliojusio Įsakymo 1.8 punktu bei nepagrįstai vertino pareiškėjo nurodytų vėjo elektrinių išdėstymą atitinkamose vietose kaip nereikšmingą vizualinei taršai vadovaudamasi negaliojančia Metodikos 101¹ punkto nuostata.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo teismo skundo netenkinti.

Atsiliepime argumentuoja, kad papildomas PAV ataskaitos vertinimas buvo atliekamas ne tam, kad veiklos vykdytojui būtų suteiktos preferencijos, bet tam, kad būtų įvertintas papildomas jo veiklos ribojimas ir akcentuoja, kad pareiškėjo argumentacija, kad Sprendimas turi būti panaikintas tuo pagrindu, esą kad AAA priimdama sprendimą rėmėsi dar neįsigaliojusiu teisės aktu, yra nukreipta į teismo klaidinimą, o pats pateiktas skundas turi siekį vilkinti planuojamų vėjo jėgainių statybos procesą. Paaiškina, kad artimiausia vėjo jėgainė nuo parko teritorijos yra nutolusi 4,8 km, o kitos – dar toliau, tačiau nepaisant to, pareiškėjas saugomos teritorijos rėžimą nori pritaikyti ne tik tai teritorijai, kuriai toks statusas yra nustatytas, bet ir išplėsti jį teritorijoms, kuriose toks statusas nėra taikomas.

Nurodo, kad pareiškėjas siekia įtikinti teismą, kad AAA priėmė sprendimą patvirtinti PAV ataskaitą remdamasi dar neįsigaliojusiu teisės aktu ir esą dėl to planuojamos ūkinės veiklos vykdytojas nepagrįstai įgijo teisę vykdyti ūkinę veiklą. Pažymi, kad tam, kad būtų priimtas palankus sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, nebuvo ir nėra būtina taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. D1-433 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 1.7 ir 1.8 papunkčius. Paaiškina, kad nurodomi teisės akto punktai nustato ne papildomas teises ūkinės veiklos vykdytojui, bet nustato jam papildomus ribojimus, tad akivaizdu, kad yra nesąžiningai argumentuojama dėl atsakovės sprendimo panaikinimo, kadangi ji atliko papildomą vertinimą, kurio neprivalėjo atlikti, bet tai negali būti laikoma sprendimo neteisėtumo pagrindu, nes tai nesuteikė planuojamos ūkinės veiklos vykdytojui daugiau teisių, nei jis turi šiuo metu.

Pabrėžia, kad jeigu planuojamos ūkinės veiklos vykdytojui būtų pritaikytas apribojimas remiantis dar neįsigaliojusių teisės aktų nuostatomis, tai būtent jis turėtų teisę reikalauti sprendimo panaikinimo, nes jam būtų pritaikyti ribojimai, kurie negalioja sprendimo priėmimo metu bei akcentuoja, kad vertinant atsakovės priimto sprendimo dėl PAV ataskaitos tvirtinimo teisėtumą turi būti įvertinta, ar pareiškėjas pagrindžia sprendimo neteisėtumą sprendimo priėmimo metu galiojusiems teisės aktams, bet prieštaravimas galiojantiems teisės aktams pareiškėjo nėra nurodomas ir pagrindžiamas.

Pažymi, kad PAV ataskaitos derinimo procese gautų pasiūlymų privalomumas a priori nėra nustatytas, t. y. įstatymas nenumato, kad Aplinkos apsaugos agentūra privalo besąlygiškai vadovautis visais pateiktais pasiūlymais, taip pat, Orhuso konvencijos 6 straipsnis įtvirtina taisyklę, kad kiekviename sprendime, susijusiame su neigiamu poveikiu aplinkai, turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, visgi, įstatymai nesuteikia suinteresuotai visuomenei teisės galutinai nuspręsti nei dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, nei dėl jos vykdymo vietos, kadangi tai yra planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus teisė, nes būtent pastarasis PAV proceso dalyvis planuoja ūkinę veiklą ir savo lėšomis atlieka PAV įstatymo jam nustatytas PAV procedūras (žr. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-186/2013; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-681/2011. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-901/2014).

Teigia, kad pareiškėjos pozicija PAV ataskaitos derinimo procese ir teikiant skundą yra nenuosekli, nes nurodo, kad ji pati siekė planuojamos ūkinės veiklos vertinimo atlikimo Aplinkos ministerijos rengiamos naujos tvarkos pagrindu, nes 2021 m. birželio 16 d. rašte Nr. V3-1.8.-100, adresuotame atsakovei, nurodė, kad „žinia, kad ruošiami teisės aktų pakeitimai ir tikimasi, kad jie bus patvirtinti šį rudenį. Direkcijos nuomone, būtų tikslinga rasti galimybę, atidėti/nukelti šios UAB (duomenys neskelbtini) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą iki bus priimti pakeisti teisės aktai dėl VE statybos“, todėl po to, kai AAA atliko papildomą vertinimą to teisės akto pagrindu, kurio priėmimo ir laukė pareiškėja, logine prasme yra nenuoseklus skundo teikimas dėl to, ko pareiškėjas pats prašė. Pažymi, kad tokie vienas kitam prieštaraujantys veiksmai procese reiškia piktnaudžiavimą teisę. Be kita ko, pažymi, kad šis pareiškėjos raštas taip pat rodo, kad jis tikėjosi, jog priėmus teisės aktų pakeitimus vėjo jėgainių statyba bus uždrausta, bet tai nebuvo padaryta, o be to, šis raštas aiškiai rodo, kad pareiškėja tikėjosi, kad priėmus teisės aktų pakeitimus, planuojamai ūkinei veiklai bus taikomi nauji apribojimai.

Akcentuoja, kad pareiškėja siekia taikyti ribojimus ūkinei veiklai, nepatenkančiai į parko teritoriją ir jos apsaugos zonas. Remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsniu, pagal kurį, saugomos teritorijos įsteigimas reiškia konkrečių ribojimų nustatymą konkrečioms teritorijoms – toms, kurios patenka į nustatytą saugomos teritorijos plotą, ir gretimoms teritorijoms, kurioms taip pat nustatomi specialūs rėžimai (buferinės apsaugos zonos). Pateikė teismui planuojamų statyti vėjo jėgainių išsidėstymą ir jų atstumą nuo saugomos teritorijos ir nurodo, kad iš žemėlapyje pateikto teritorijos išdėstymo plano matyti, kad vėjo jėgainės, pažymėtos skaičiais nuo 1 iki 25, nepatenka nei į regioninio parko teritoriją, nei į jo buferines apsaugos zonas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad planuojama vykdyti ūkinė veikla, dėl kurios buvo parengta PAV ataskaita, yra teritorijų planavimo dokumentuose numatyta būtent kaip teritorija, skirta vėjo jėgainių statybai, todėl pareiškėjos „pastaba“, kad reikia „nestatyti VE T26, T25a, T25b, T24, T23, T22, T21, T20, T19, T18, T17 Dūseikių k. apylinkėse“ yra ne kas kita, kaip siekis revizuoti galiojančių teritorijų planavimo dokumentus.

Pamini, kad jau nurodytoje specialiojo plano galiojimo teritorijoje veikia arba yra pritarta kitų vystytųjų vėjo jėgainėms – 2021 m. buvo pastatyta analogiško tipo vėjo jėgainių parkas iš 13 vnt. vėjo jėgainių, kurių bendras aukštis 220 m. Šiuo metu yra parengti techniniai projektai bent dviems trečiajam asmeniui žinomiems vėjo jėgainių parkams po 11 vnt. vėjo jėgainių (iš viso 22 vnt.), kurių bendras aukštis yra numatytas 230 m. Šie projektai turi visus leidimus, įskaitant ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Visos nurodytos vėjo jėgainės yra nutolusios nuo regioninio parko panašiu atstumu, pradedant maždaug nuo 8,5 km, kai tuo tarpu trečiojo asmens atžvilgiu yra nurodomas reikalavimas nestatyti vėjo jėgainių dar didesniu atstumu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimo „Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) seniūnijose poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (30.2)-A4E-10230 panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Direkcija į (duomenys neskelbtini) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą įtraukta vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) raštu Nr. (4)-V-3-1012(7.20). Direkcija savo kompetencijos ribose įvertino (duomenys neskelbtini) parengtą ir pateiktą vertinimui UAB (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir išvadą pateikė raštu Nr.V3-1.8.-30. Šioje išvadoje Direkcija PAV ataskaitai pritarė iš dalies, ir nurodė, jog „tam, kad sumažinti reikšmingą VE vizualinę taršą Varnių regioninio parko šiaurinei daliai, būtina: nestatyti VE T26, T25a, T25b, T24, T23, T22, T21, T20, T19, T18, T17 Dūseikių k. apylinkėse ir sumažinti statomų aukštį iki bendro 200 m. aukščio“. Direkcija, išnagrinėjusi kraštovaizdžio architekto nepriklausomą planuojamo vėjo elektrinių parko poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, pateikė AAA raštą Nr.V3-l.8.-56, kuriame išdėstė, kad: „PAV atliekama tam, kad būtų išsiaiškintas VE poveikis kraštovaizdžiui. PAV ataskaitoje pateikta, kad planuojamų VE vertikalaus matymo kampas viršija 1°, vadovaujantis Metodika, kurią Aplinkos ministerijos užsakymu parengė UAB „Infraplanas“, nurodyta tai, kad vizualinio poveikio dydžio lygis pagal matymo kampą yra vizualiai reikšmingas“. 2021 m. birželio 10 d. Direkcija gavo AAA raštą Nr. (30.2)-A4E-7137 „Dėl tarnybinės pagalbos“ į kurį atsakė raštu Nr.V3-1.8.-100 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo dar kartą pateikė savo išvadą dėl (duomenys neskelbtini)“, konstatuodama, kad pritaria, kad „VE bus pagrindinės kraštovaizdžio vertikalios dominantės“ bei, kad „Siekiant sumažinti būsimą neigiamą poveikį Varnių regioninio parko kraštovaizdžiui, būtina nestatyti VE artimiausioje Varnių regioninio parko aplinkoje – VE T26, T25a, T25b, T24, T23, T22, T21, T20, T19, T18, T17“. Direkciją Aplinkos ministerija informavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras patvirtino Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo pakeitimus, tačiau tam, kad pradėtų galioti Įsakymo 1.8 punktas, būtina sudaryti apraše nurodomų Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašą ir Vizualiai raiškių gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašą. Direkcija iš AAA gavo 2021 m. rugsėjo 3 d. „Sprendimą dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) ir rašto Nr.(30.2)-A4E-10230. Direkcija kreipėsi į AAA, išsakydama abejonę, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis dar neįsigaliojusiu (įsigaliosiančiu 2021 m. gruodžio 1 d.) teisės akto punktu, ir paprašė AAA, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 punkto 1 papunkčiu, šį sprendimą pripažinti neteisėtu ir netekusiu galios. AAA oficialaus atsakymo nepateikė, tačiau žodžiu Sprendimo rengėjai Direkciją informavo, kad Sprendimo nekeis. Nurodo, kad Aplinkos ministro 2021m. liepos 26 d. įsakymo Nr. D1-433 2.1 papunktis numatė, kad pakeisto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 101¹ punktas netaikomas rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, jei šios ataskaitos parengtos ir paviešintos iki šio įsakymo įsigaliojimo vadovaujantis PŪVPAVĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jei ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma ir pakartotinai viešinama po šio įsakymo įsigaliojimo minėto įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad Tvarkos aprašo pakeitimai įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio 1 d., o sprendimas priimtas ir paviešintas 2021 m. rugsėjo 3 d., o tai atitinka 2.1 papunktyje numatytus 1 priedo 101¹ punkto taikymo reikalavimus.

Pareiškėja Direkcija laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir atsakovė turi priimti naują sprendimą.

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas, todėl pagrindo jo naikinti nėra, todėl teigia, kad pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija sutinka su pareiškėjos pozicija ir palaiko jos reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) palaiko atsakovės poziciją ir teigia, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl pareiškėjos argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsi.

Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia poveikio aplinkai vertinimo procesą kaip planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymą, apibūdinimą ir įvertinimą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra skirta numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastimi yra planuojama ūkinė veikla, nustatymui ir sprendimo, ar tokia veikla yra leistina, priėmimui.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektu yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (1 dalis). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą (4 dalis).

Pareiškėja, ginčydama Sprendimą, skunde nurodė argumentus, kuriais kvestionavo ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesiremiant PAV subjekto Direkcijos išvadomis bei vadovaujantis dar neįsigaliojusiu Įsakymo papunkčiu, ignoruojant Metodikoje pateiktus kriterijus dėl vizualaus reikšmingumo, atitinkančius faktinę situaciją saugomoje teritorijoje, jis turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Pažymėtina, kad priimti sprendimus dėl PAV minėtas straipsnis AAA įpareigoja, tačiau akcentuotina, kad nei šis, nei kiti įstatymai neįtvirtina taisyklės, kad Aplinkos apsaugos agentūrai poveikio aplinkai vertinimo procese gautos išvados, kurias pateikė PAV subjektai, yra privalomos. Šiuo atveju reikšmingas ir Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais t. y. Orhuso konvencijos 6 straipsnis, kuriame nurodoma, kad kiekviename sprendime, kuris susijęs su neigiamu poveikiu aplinkai, turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, tačiau suinteresuotai visuomenei teisės aktai nesuteikia teisės nuspręsti nei dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, nei dėl vykdymo vietos, nes tai PŪV organizatoriaus teisė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, PŪVPAVĮ 1 dalies nuostata laikytina nepažeista ir pareiškėjos argumentas, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes AAA neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktas išvadas, negali būti pagrindas Sprendimo panaikinimui.

PŪVPAVĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai yra išvardinti įstatyme. PŪVPAVĮ 5 str. 1 d. 2 p. prie minėtų subjektų priskiria savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomąją instituciją, sveikatos apsaugos ministro įgaliotas institucijas, vidaus reikalų ministro įgaliotas institucijas, atsakingas už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotas institucijas, atsakingas už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, – aplinkos ministro įgaliotas saugomų teritorijų institucijas, ir kitas valstybės institucijas, įtrauktas į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos yra aiškiai reglamentuotos įstatymo. PŪVPAVĮ 6 str. numato, jog atsakinga institucija koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus (1 punktas); nagrinėja atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę (2 punktas); prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia konsultantus ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamų ekspertinių žinių (3 punktas). Kaip minėta aukščiau, PŪVPAVĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai prieštarauja viena kitai ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvada dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir (ar) atsakingoji institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pagal šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Be to, kviečiami atvykti ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai (PŪVPAVĮ 11 str. 6 d.).

Taigi teisinis reglamentavimas įtvirtina atsakingos institucijos pareigą išnagrinėjus poveikio aplinkai dokumentus, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos pobūdį aplinkai, priimti sprendimą leisti ar neleisti planuojamą ūkinę veiklą pasirinktoje vietoje, t. y. sprendimo priėmimas yra jos prerogatyva. Poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuojantys aktai nenumato, jog PAV subjektui nepritariant, sprendimo priėmimas negalimas. Tačiau kaip jau minėta aukščiau PŪVPAVĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, jog atsakingai institucijai yra nustatyta pareiga priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą (žr. administracinę bylą Nr. A-3138-822/2019).

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-10-31 įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), (redakcija nuo 2021-08-01 iki 2021-11-30) 1 priedo 101 punktą, planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas kraštovaizdžio tipų, mozaikiškumo kitimas, vizualinis poveikis kraštovaizdžiui (rekomenduojama pateikti pagal Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodiką (toliau - ir Metodika). Metodikos 9 lentelėje nurodyta, kad vertikalus matymo kampas vizualiai reikšmingas 1-5 laipsnių. Pareiškėja ginčija poveikio aplinkai vertinimo procedūrą tuo pagrindu, kad AAA atlikdama PAV procedūrą nesirėmė Metodika, o rėmėsi dar neįsigaliojusia teisės akto nuostata, kuri nustato reikšmingą poveikį tik tuo atveju, jei vertikalus matymo kampas viršija 2,5 laipsnio, todėl PAV neteisingai įvertino vėjo jėgainių poveikį kraštovaizdžiui kaip tikėtina vidutinio reikšmingumo, kuris yra toleruotinas, nors pagal Metodiką, vėjo jėgainių Varnių regioninio parko kraštovaizdžiui bus vizualiai reikšmingas.

Teismas pažymi, kad Sprendimo dalyje „Motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“ nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą nagrinėję ir išvadas pateikę PŪV poveikio aplinkai vertinimo subjektai, vadovaudamiesi Įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, pateikė teigiamas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir PŪV poveikio aplinkai. Direkcija 2021-06-16 raštu Nr. V3-1.8.-100 pateikė išvadą, kad pritaria poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, kurioje nurodyta, kad vėjo elektrinių poveikis bus vizualiai reikšmingas ir aiškiai dominuos kraštovaizdyje, t. y. jos bus pagrindinės kraštovaizdžio vertikalios dominantės. Direkcija PŪV pritaria iš dalies. Siekiant sumažinti būsimą neigiamą poveikį Varnių regioninio parko kraštovaizdžiui, būtina nestatyti vėjo elektrinių artimiausioje Varnių regioninio parko aplinkoje - vėjo elektrinių Nr. T26, T25a, Tl5b, T24, T23, T22, T21, T20, T19, T18, T17. Agentūra nagrinėdama poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą įvertino Direkcijos pateiktą išvadą ir nustatė, kad vertinant poveikį kraštovaizdžiui buvo remtasi Metodika. Vertikalus matymo kampas kito nuo 0 iki 1,7343 laipsnio. Pagal Metodiką vertikalus matymo kampas vizualiai reikšmingas 1-5 laipsnių. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021-07-26 įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 1.8 punkte nurodyta, kad „vertinant aukštesnių kaip 30 metrų ypatingųjų statinių (toliau šiame punkte - aukšti statiniai) poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, numatomas aukštų statinių reikšmingas poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar <...> aukšti statiniai bus matomi vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos lauke didesniu kaip 2,50° vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų. Pagal atliktą poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, vertikalus matymo kampas nesiekia 2,5 laipsnių.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. D1-433 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.8. punkte papildytas 1 priedo 101¹ punktas nurodant:„101¹. Vertinant aukštesnių kaip 30 metrų ypatingųjų statinių (toliau šiame punkte – aukšti statiniai) poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, numatomas aukštų statinių reikšmingas poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar: <...> 101¹.2. aukšti statiniai nepatenka į YS kraštovaizdžio arealus, tačiau: 101¹.2.1. aukšti statiniai bus matomi vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos lauke didesniu kaip 2,50? vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų. Apžvalgos taškai – bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos regyklos ar apžvalgos vietos, iš kurių žvelgiama į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas YS kraštovaizdžio arealų kryptimi. Apžvalgos lauko kraštinės ribos sutampa su matomomis panoramos ribomis. Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašą tvirtina aplinkos ministras. Tačiau minėto įsakymo 2.1. punkte numatyta, kad šiuo įsakymu pakeisto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 101¹ punktas netaikomas rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, jei šios ataskaitos parengtos ir paviešintos iki šio įsakymo įsigaliojimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jei ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma ir pakartotinai viešinama po šio įsakymo įsigaliojimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka; o 2.2. punkte numatyta, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus šio įsakymo 1.7 ir 1.8 papunkčius, kurie įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d.

Taigi, iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad AAA Sprendimo dalyje „Motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“ vėjo elektrinių parko vizualinės taršos nereikšmingumą pagrindė Sprendimo priėmimo metu dar negaliojančio teisės akto nuostata, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. D1-433 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.8 papunkčiu, kuris pagal to paties įsakymo 2.2 papunktį įsigaliojo 2021 m. gruodžio 1 d.

Kadangi tik nuo 2021 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 101¹ punkto nuostata, kuri numato, kad vertinant aukštesnių kaip 30 metrų ypatingųjų statinių (toliau šiame punkte - aukšti statiniai) poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, numatomas aukštų statinių reikšmingas poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar aukšti statiniai bus matomi vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos lauke didesniu kaip 2,50° vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų (101¹.2.1. papunktis), darytina išvada, kad Aplinkos apsaugos agentūra Sprendime, kuris priimtas 2021 m. rugsėjo 3 d. nepagrįstai vertino Direkcijos nurodytų vėjo elektrinių išdėstymą atitinkamose vietose kaip nereikšmingą vizualinei taršai vadovaudamasi negaliojančia teisės akto, t. y. Metodikos 101¹ punkto nuostata, dėl to Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodikos 9 lentelę vėjo elektrinių Nr. T26, T25a, Tl5b, T24, T23, T22, T21, T20, T19, T18, T17 vertikalus matymo kampas kito nuo 0 iki 1,7343 laipsnio. Pagal Metodiką vertikalus matymo kampas vizualiai reikšmingas 1-5 laipsnių. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad AAA Sprendime nepagrindė savo išvados, kodėl PŪV įgyvendinimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui, nors pagal sprendimo priėmimo metu galiojančią Metodiką nustatytas nurodytų vėjo jėgainių vertikalus matymo kampas vertintinas kaip vizualiai reikšmingas.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimus, 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, AAA argumentas, kad PŪVPAVĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galioja 5 metus, šis terminas taip pat gali būti pratęstas dar 5 metų laikotarpiui, todėl atsakovė priimdama savo sprendimą negali vertinti tik esamo teisinio reguliavimo, todėl pagrįstai atsižvelgė į būsimą teisinį reglamentavimą, atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu pagrindu vertinami kaip neturintys teisinės reikšmės ir atsakovės papildomai į bylą pateikti Aprašo 1.14 ir 1.18 papunkčių pakeitimai, kurie įsigaliojo 2022-03-11.

Pareiškėja, argumentuodama dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo, taip pat remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsniu, pagal kurį, saugomos teritorijos įsteigimas reiškia konkrečių ribojimų nustatymą konkrečioms teritorijoms – toms, kurios patenka į nustatytą saugomos teritorijos plotą, ir gretimoms teritorijoms, kurioms taip pat nustatomi specialūs rėžimai (buferinės apsaugos zonos). Todėl pareiškėja nurodo, kad negalima statyti vėjo jėgainių, pažymėtų numeriais T26, T25a, T25b, T24, T23, T22, T21, T20, T19, T18, T17“. Teismas pažymi, kad pagal į bylą pateiktus duomenis (schemas), planuojamų statyti vėjo jėgainių išsidėstymas ir atstumas nuo saugomų teritorijų suponuoja, kad vėjo jėgainės, pažymėtos skaičiais nuo 1 iki 25, nepatenka nei į regioninio parko teritoriją, nei į jo buferines apsaugos zonas, todėl teismas į minėtą pareiškėjos argumentą neatsižvelgia. Tačiau tai nekeičia teismo sprendime padarytos išvados, jog AAA Sprendime nepagrindė, kodėl PŪV įgyvendinimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui, nors pagal sprendimo priėmimo metu galiojančią Metodiką nustatytas nurodytų vėjo jėgainių vertikalus matymo kampas vertintinas kaip vizualiai reikšmingas.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimas „Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) seniūnijose poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (30.2)-A4E-10230 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, Aplinkos apsaugos agentūra įpareigojama priimti naują sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varnių regioninio parko direkcija“ skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą „Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) seniūnijose poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (30.2)-A4E-10230 panaikinti ir Aplinkos apsaugos agentūrą įpareigoti priimti naują sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.