- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- I-1356-815/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. S., A. L., O. B., V. B., V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S., A. L., O. B., V. B. ir V. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais, prašydami priteisti neišmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 1–4, 35–38, 68–69, 78–80, 113–117, 157–160).
Pareiškėjai savo skundus iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko nurodo, kad R. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) karjeros valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) pareigose (A lygis 13 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė). Pareiškėjas A. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba VMI (duomenys neskelbtini) pareigose (A lygis 13 kategorija). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo 11 pareigybių kategorijoje ir turėjo trečią kvalifikacinę klasę. O. B. skunde teismui nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijoje, nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba VMI (duomenys neskelbtini) pareigose (A lygis 13 kategorija). Pareiškėjas V. B. pažymėjo, kad Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje karjeros valstybės tarnautojo pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigose (A lygis 15 kategorija, antra kvalifikacinė klasė). VMI (duomenys neskelbtini) pareigose jis dirba nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. V. A. nurodė, kad VMI Atrankos ir paramos auditui departamento I skyriaus vyr. Specialisto pareigose (A lygis12 kategorija, antra kvalifikacinė klasė) dirba nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol, anksčiau, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (duomenys neskelbtini) pareigose (A lygis 12 kategorija, antra kvalifikacinė klasė), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigose (A lygis 12 kategorija, antra kvalifikacinė klasė).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 11-13, 55-57, 85-87, 120-122, 179-181). Paaiškino, kad mokėdama pareiškėjams mažesnį darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2009 m. vadovavosi tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai tik 2013 m. spalio 1 d., todėl VMI veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės.
3. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Alytaus AVMI) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėjai neišmokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 3 d. sudaro (duomenys neskelbtini) Lt (neišskaičiavus mokesčių), kad skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Alytaus AVMI yra nepagrįstas, kadangi Alytaus AVMI vadovavosi galiojusiais teisės aktais ir jos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų (t. 1, b. l. 93-95).
4. Atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno AVMI) atsiliepime į pareiškėjo skundą, be kita ko, nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos yra nepagrįstas, kadangi Kauno AVMI vadovavosi galiojusiais teisės aktais ir jos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų (t. 1, b. l. 134-136).
5. Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Vilniaus AVMI) atsiliepime į pareiškėjo V. A. skundą, be kita ko, nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilniaus AVMI yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus AVMI vadovavosi galiojusiais teisės aktais ir Vilniaus AVMI veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų; taip pat prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 164-166).
II
Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas R. S. prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S., A. L., O. B., V. B. ir V. A. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, t. 1, b. l. 22-26, 48-50, 59-60, 90-91, 96-97, 124-125, 137-139, 171-177, 186-189, 191). Pabrėžtina, kad atlyginimai buvo sumažinti įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. S., A. L., O. B., V. B. ir V. A. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.