Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui A. P., atsakovės atstovams advokatei Singridai Samoškienei, V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei UAB „Autohiatas“, trečiasis asmuo BUAB „Hiatas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo BUAB „Hiatas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2011 m. sausio 31 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 03-038440-LA1/03-038445-LA1/03-038455-LA1, pagal kurią atsakovė (laiduotojas) įsipareigojo atsakyti ieškovei (bankui), jeigu kredito gavėjas UAB „Hiatas“ neįvykdys visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį arba jas vykdys netinkamai. Neįvykdžius visų ar dalies piniginių prievolių pagal kredito sutartį, laiduotoja ir kredito gavėjas atsako bankui (kreditoriui) kaip solidarūs skolininkai. Pagal sutartį nustatyta kredito, taip pat ir laidavimo suma - 165 000 EUR. Laidavimo sutarties 9 straipsnio 1 dalis numatė, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių Bankui pagal Kredito sutartį Nr. 03-038440-IN/03-038445-AK-03-038455-KL įvykdymo (1 t., b. l. 16-17). Byloje taip pat nustatyta, jog trečiajam asmeniui UAB „Hiatas“ Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintas ieškovės 579 196,74 Lt finansinis reikalavimas UAB „Hiatas“ bankroto byloje (1 t., b. l. 52-58). Vykdant trečiojo asmens bankroto procedūras bei pardavus turtą gauta 381 789 Lt suma (1 t., b. l. 50), nepadengta kredito suma 57 433,97 EUR, atsakovė (laiduotojas), kaip solidarus bendraskolis, kreditoriui pareikalavus (1 t., b. l. 51) minėtos sumos ieškovei taip pat nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos pagal pirmiau minėtą laidavimo sutartį priteisimo.

Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo (skolininkas) BUAB „Hiatas“ yra skolinga ieškovei 57 433, 97 EUR. Tai patvirtina UAB „Hiatas“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės „Swedbank“, AB kreditorinis reikalavimas bei turto realizavimo aktai, todėl teismas sprendžia, kad reikalaujamos priteisti 57 433,97 EUR skolos dydis yra įrodytas ir pagrįstas.

Tačiau nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar atsakovė UAB „Autohiatas“ 2011-01-30 laidavimo sutarties Nr. 03-038440-LA1/03-038445-LA1/03-038455-LA1 pagrindu yra atsakinga pagal skolininkės UAB „Hiatas“ prievoles.

Laidavimas, nors jo paties galiojimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pasibaigimo momentu arba jos nuginčijimu (pripažinimu negaliojančia), bet kuriuo atveju yra savarankiška prievolė kito asmens kreditoriui. Laidavimo paskirtis - užtikrinti arba jau esamos arba tik būsimos prievolės įvykdymą. Tokią susitarimo dėl laidavimo sampratą pateikia CK 6.70 straipsnis. Taigi tokia prievolė asmeniui atsiranda arba įstatymo, arba teismo sprendimo pagrindu, arba sudarius rašytinę laidavimo sutartį. Vertinant tarp šalių kilusį teisinį ginčą dėl laidavimo sutarties galiojimo, jos atitikimo ar neatitikimo imperatyvioms teisės normoms, apgaulės, taip pat apelianto suklaidinimo buvimo ar nebuvimo, kuo yra grindžiami atsakovės atsikirtimai į ieškinį, visų pirma pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad laiduotojas nežinojo realios skolininko finansinės padėties, todėl sudarant laidavimo sutartį atsakovė buvo suklaidinta. CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Toks sandoris priskiriamas prie nuginčijamų, jį galima pripažinti negaliojančiu tik pagal sudariusio asmens ieškinį, ir tik esant pagrindui: suklydus reiškiant valią ar dėl sandorio turinio. Kadangi atsakovė nepareiškė reikalavimo dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl toks sandoris yra galiojantis, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovės argumentai dėl laidavimo prievolės negaliojimo. Atsakovės teigimu, laidavimo sutartimi buvo užtikrintas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, kadangi susitarimas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo buvo sudarytas po UAB “Hiatas“ bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo (skolininkas) UAB „Hiatas“ 2003-11-14 sudarė kredito sutartį Nr. 03-038440-IN/03-038445-AK-03-038455-KL (1 t. b. l. 124), kurios sąlygas pildė vėlesniais susitarimais (1 t., b. l. 132-197), paskutinis susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo tarp šalių sudarytas 2011-01-31 (1 t., b. l. 9-15), t.y. po nutarties iškelti UAB „Hiatas“ bankroto bylą priėmimo (1 t., b. l. 57-58). Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo pateikimo teismui dienos taikomi apribojimai išieškoti iš skolininko turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, tačiau nėra draudžiama skolininkui sudarinėti sandorius, verstis ūkine veikla. Finansines prievoles draudžiama vykdyti, taikomi apribojimai verstis ūkine komercine tvarka tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Hiatas“ įsiteisėjo 2011-04-21 (1 t., b. l. 52-56), susitarimas dėl kredito sąlygų pakeitimo nėra pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad laidavimo sutartis yra niekine (prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms) ar sudaryta apgaulės įtakoje (CK 1.91 straipsnis).

Kaip minėta, laidavimo sandorio šalys sudarė sutartį būtent dėl kredito sutarties Nr. 03-038440-IN/03-038445-AK-03-038455-KL užtikrinimo, kurios įvykdymo terminas 2012-01-31, laidavimo sutartyje numatyta, kad laidavimo suma 165 000 EUR. Įrodymų, kad ši prievolė būtų įvykdyta, nėra, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ir realizavus skolininko turtą, kreditoriaus reikalavimai nėra pilnai patenkinti.

Atsakovė nurodė, kad pasibaigus kredito sutarties, tuo pačiu ir laidavimo sutarties terminui, laidavimo sutartis yra pasibaigusi. Šį savo teiginį argumentavo tuo, jog sudarant naują kredito sutartį buvo sudaromos ir naujos laidavo sutartys. Šie atsakovės argumentai taip pat nepagrįsti, atsižvelgus į tai, kokių tikslų siekė šalys, sudarydamos tiek susitarimus dėl kredito sąlygų pakeitimo, tiek dėl laidavimo sutarčių. Pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas, visos sutartys (susitarimai) turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą, į jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, tarp ieškovės ir pagrindinio skolininko UAB „Hiatas“ kredito sutartis Nr. 03-038440-IN/03-038445-AK-03-038455-KL buvo sudaryta 2003-11-14. Byloje pateiktais susitarimais buvo keičiamos/papildomos kredito sutarties sąlygos, kurių turinys, teismo vertinimu, įvertinus tai, kad kreditas pilnai nebuvo padengtas, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo sudaromos naujos kredito sutartys bei naujos laidavimo sutartys.

Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87 straipsnio 1 dalyje – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobūdį, reiškiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Tačiau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau, pagrindinei prievolei dar galiojant. Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (CK 6.88, 6.89 straipsniai). Tai, kokia atsakovės suteikto laidavimo rūšis yra nagrinėjamu atveju, nustatytina aiškinant ginčijamos sutarties sąlygas vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004).

CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius savo prievolės ieškovei, atsakyti ieškovei kaip solidariąją prievolę turintis skolininkas, be to, šalys laidavimo sutartyje numatė, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo.

Laidavimo sutarties turinys rodo, kad buvo laiduojama už konkrečią prievolę (bylos nagrinėjamu atveju kredito sutartį Nr. 03-038440-IN/03-038445-AK-03-038455-KL), jos įvykdymas nebuvo apibrėžtas konkrečiu terminu, todėl nėra pagrindo šią sutartį laikyti terminuota. Vertinant pirmiau nurodytas laidavimo sutarties nuostatas darytina išvada, jog šalys iš esmės susitarė dėl neterminuoto laidavimo. Šalių civilinius teisinius santykius kvalifikavus kaip neterminuotą laidavimą, jo pabaigai nustatyti turi būti taikomas CK 6.89 straipsnis, kuriame reglamentuojama neterminuoto laidavimo pabaiga. Pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį, kai laiduojama nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo (šiuo atveju pilno prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo), tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnis, 6.3 straipsnis, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip laiduotojo, prisiimta prievolė galioja tol, kol bus įvykdyta visa laidavimu užtikrinta prievolė (įvykdyti trečiojo asmens įsipareigojimai ieškovei, tai yra padengtas kreditas). Trečiasis asmuo savo įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, ką liudija patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje. Todėl vertinant šias aplinkybes ir minėtas laidavimo sutarties nuostatas darytina išvada, jog užtikrintos prievolės pagal ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio įsipareigojimus nepasibaigė, o kartu nepasibaigė ir laidavimo sutarties galiojimas. Teismas sprendžia, jog laidavimo sutarties šalys susitarė, kad laidavimas galios iki bus įvykdytos prievolės, kylančios iš ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio įsipareigojimų. Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prisiimtų prievolių, pareiga jas įvykdyti atsiranda laiduotojui, o kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo ne tik iš skolininko, bet ir iš laiduotojo (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo laiduota neterminuotam laikui ir ginčijamoje sutartyje susitarta dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog laiduotojo prievolė yra pasibaigusi.

Ieškovė teismo taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis jos reikalavimas pagrįstas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, nes jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės neįvykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. 6 procentų dydžio metines palūkanas numato CK 6.210 straipsnio 2 dalis, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 4 966 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 4) ieškovei bei 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autohiatas“ (kodas 135883760) ieškovei „Swedbank“, AB (kodas 112029651) 57 433,97 EUR (penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt trys eurai 97 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 57 433,97 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-03, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4 966 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autohiatas“ (kodas 135883760) 27 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu per Kauno apygardos teismą.