- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-514-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- BUAB „Alsteta“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 514 - 252- 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1938-956-2016 pagal ieškovo BUAB „Alsteta“ ieškinį atsakovui A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas BUAB „Alsteta“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. K. nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis 24 617,70 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui A. K. neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 24 617,70 Eur sumą, prašė areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, paliekant atsakovui teisę atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su ieškovu, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi prašymą patenkino. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi patikslino 2016-02-10 nutarties rezoliucinėje dalyje esančius duomenis, nurodydamas, kad areštuojamas atsakovui A. K. ir B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. pateikė teismui prašymą taikyti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip 21 208,75 Eur sumai. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-10 ir 2016-02-11 nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – jo turto areštas 24 617,70 Eur sumai. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas jau patiria finansinius nuostolius, daroma žala jo reputacijai, nebegali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis. Preliminarų galimų nuostolių dydį skaičiuoja pagal antstolio, vykdančio nutartis dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, rezervuotą 21 208,75 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovo A. K. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytų nuostolių dydį, nepateikė įrodymų, kad dėl pritaikytų apribojimų atsakovo individuali veikla buvo sutrikdyta bei, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis neturi galimybės vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir pan. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra protingos, proporcingos ir ekonomiškos, pritaikytos atsižvelgiant į atsakovo interesus ir nesuteikiant ieškovui pranašumo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį panaikinti ir patenkinti prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo, kad nutartis yra neteisinga, nepagrįsta, priimta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, šalių lygiateisiškumą, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos teismų suformuota teismine praktika bei visiškai nevertinat atsakovo pateiktų įrodymų. Atsakovas pateiktame prašyme įrodė, kad nurodyti nuostoliai ne tik gali realiai atsirasti, tačiau jau yra atsiradę, be to, jam bei jo reputacijai daroma žala. Jei laikinosios apsaugos priemonės nebus greitu metu panaikintos, atsakovui bus suvaržyta galimybė tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis vykdant individualią veiklą. Teismui buvo pateiktas DNB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad 2016-02-22 ir 2016-02-24 į atsakovo sąskaitą buvo pervestos lėšos (6 474,94 Eur) pagal atsakovo sudarytas sutartis ir kurias atsakovas turi panaudoti medžiagoms pirkti, atsiskaitymams su darbuotojais ar kitomis trečiosiomis šalimis. Akivaizdu, jog teismas tinkamai neįvertino banko išrašo ir jame nurodytų lėšų kilmės, paskirties ir negalėjimo šių lėšų panaudoti vykdomai komercinei veiklai. Atmesdamas atsakovo prašymą teismas padarė ir tiesioginę neigiamą įtaką pačiam atsakovui kaip fiziniam asmeniui, kadangi jis negalės naudoti į sąskaitą gautų lėšų, kurių nedidelė dalis skirtina ir atsakovo pragyvenimui. Apelianto teigimu, laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos nepagrįstai, pažeidžiant CPK normas, nes visiškai neaišku, kokį būsimą teismo sprendimą ir kokioje byloje teismas nusprendė užtikrinti taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 146 str. 1 d. įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014). Taigi, CPK 146 str. nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.
Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad jam vykdant individualią veiklą grynųjų pinigų sulaikymas apsunkina jo verslą. Apelianto teigimu, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis jau patyrė 6 474,94 Eur nuostolių bei dar galintys atsirasti nuostoliai (kuriuos antstolis rezervavo) viso sudaro 21 208,75 Eur, kuriuos apeliantas prašo įpareigoti pareiškėją įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą kaip nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Apeliantas, kvestionuodamas teismo išvadas, atskirajame skunde iš esmės atkartoja pareikštame prašyme nurodytas aplinkybes, jo vertinimu, pagrindžiančias nuostolių užtikrinimo reikalingumą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Neabejotina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių pritaikymo. Todėl apeliantas, kuris dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12 str., 178 str.).
Visų pirma, atmestini apelianto argumentai, kuriais teigiama, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nesivadovauta teismų praktika, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino apelianto prašyme nurodomas aplinkybes ir prašomų užtikrinti nuostolių pagrįstumą bei pateikė argumentus (motyvus), kuriais grindžiamos teismo išvados. Be to, apelianto teiginius dėl apskritai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo paneigia Panevėžio apygardos teismo 2016-05-12 nutartis (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), kuria atmestas A. K. atskirasis skundas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. bei 2016 m. vasario 11 d. nutartys paliktos nepakeistos.
Kaip jau minėta, apelianto prašymas taikyti nuostolių užtikrinimą iš esmės grindžiamas areštuota 6 474,94 Eur suma bei antstolio rezervuota lėšų suma (21 208,75 Eur) atsakovo sąskaitose, dėl ko apeliantas nebegali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, be to, naudoti lėšas pragyvenimui. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. bei 2016 m. vasario 11 d. nutartimis buvo būtent nustatytas areštuotino turto eiliškumas, t. y. nutarta pirmiausia areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, neviršijant sprendimu priteistos sumos. Pavesta antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorini mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti. Tokiu būdu, buvo išsaugotas šalių lygiateisiškumo principas ir pernelyg nesuvaržytos atsakovo teisės. Pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas mano, kad areštuotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė nepakankama sprendimo vykdymui užtikrinti ir gali būti areštuotos piniginės lėšos bei tai padaryta, jis turi teisę prašyti antstolio nustatyti pinigų sumą jo reikmių patenkinimui, nes būtent taip teismas skundžiamomis nutartimis pavedė padaryti antstoliui – nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.
Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl, keliant paminėtą aiškumo ir pagrįstumo reikalavimą nuostolių susidarymo mechanizmui (tik) tikėtiniems nuostoliams, juo labiau tai turi būti taikoma jau atsiradusiems nuostoliams. Tuo tarpu šiuo atveju apelianto nurodomas nuostolių susidarymo mechanizmas nelaikytinas realiu. Savo prašyme apeliantas nuostolius nurodo kaip pervestas lėšas pagal atsakovo sudarytas sutartis ir kurias antstolis yra areštavęs. Tačiau, kaip minėta, atsakovas turi teisę prašyti antstolio nustatyti pinigų sumą jo reikmių patenkinimui. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų spręsti apie tai, kad tik būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jam kliudo tinkamai vykdyti komercinę veiklą. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai apie patirtus nuostolius iš esmės negautų pajamų pavidalu, t. y. pajamų, kurias jis būtų galėjęs gauti nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negali būti pripažinti pagrindu jo pareikšto prašymo tenkinimui. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto pateikti įrodymai nepagrindžia jo nurodomų nuostolių dydžio, ar kad dėl pritaikytų apribojimų jo individuali veikla buvo sutrikdyta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.