Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1239-993/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
e1-1239-993/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45464-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1239-993/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45464-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį (2 veikos) – 26 MGL (3380 Eur) dydžio baudos bausme;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir 24 MGL (3120 Lt) dydžio baudos bausme;

4. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį – 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio baudos bausme. Bauda sumokėta;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Bausmė atlikta 2020 m. kovo 4 d.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 17.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pastūmė savo artimą giminaitį – brolį N. K., po to suėmęs jį už pečių, prisitraukė arčiau savęs ir tyčia savo galva sudavė jam vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas N. K. nosies minkštųjų audinių sumušimą su paviršine odos žaizda, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena jo mamai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo mama ir sesuo. Šiuo metu jis yra nedirbantis, kadangi vasaromis dirba sezoninį darbą kelių įmonėje, ne sezono metu yra atleidžiamas. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo santykiai su mama ir seserimi yra geri. O su savo broliu N. K. nesutaria, kadangi jis yra savotiškas žmogus, skiriasi jų požiūris į gyvenimą. 2021 m. gruodžio 31 d. jis buvo išėjęs iš namų, grįžo apie 16.30 val. Jam grįžus į namus svečiuose buvo brolis N. K.. Jis į namus grįžo būdamas neblaivus, todėl tikslios konflikto priežasties neatsimena, tačiau mano, kad brolis galėjo kažką pasakyti, kas jį supykdė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu prasidėjo grumtynės, kurių metu jis galėjo pastumti brolį ir vieną kartą su savo galvą suduoti šiam į nosį. Kadangi konflikto metu susipyko su broliu, jis išėjo iš namų, išeidamas nežinojo, kad brolis kvies policiją (b. l. 88-89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. apie 13.00 val., jis atėjo pas savo mamą H. K. gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jis bendravo su mama ir apie 17.00 val., į namus grįžo jo brolis R. K.. Jo brolis laikinai yra apsistojęs pas mamą. Ir jam ruošiantis išeiti, brolis pradėjo jį įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis iškvietė policiją, nes jo brolis niekaip nenusiramino. Tuomet jo mama H. K. pasakė broliui, kad nustotų jį įžeidinėti ir apsiramintų, tačiau šis tik dar labiau supyko. Brolis R. K. pradėjo eiti link jo, jis abejomis rankomis pastūmė jį tolyn nuo savęs, po ko brolis, suėmęs už pečių, prisistūmė prie savęs ir tyčia su savo galva sudavė jam vieną kartą į nosies sritį. Po šių brolio veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Trenkęs jam, brolis iš karto pasišalino iš mamos namų. Tuomet atvyko policijos pareigūnai ir medikai, ir apžiūrėję jį, medikai nusprendė išvežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyrių apžiūrėti ar nelūžo nosis. Medikams jį apžiūrėjus jis grįžo namo (b. l. 13-15).

Liudytoja H. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su ja gyvena jos sūnus R. K. ir dukra D. K.. Dukra ją prižiūri, kadangi ji sunkiai mato, ja reikia rūpintis. O jos sūnus R. K. šiuo metu gyvena jos namuose, buvo kelis kartus išsinuomojęs butus, tačiau nesumokėjus nuomos jis buvo išmestas, nuo to laiko ir gyvena su jais. R. K. yra jos ir dukros išlaikytinis, kadangi jis šiuo metu niekur nedirba, todėl ir neprisideda prie namų išlaikymo. Jis yra priklausomas nuo alkoholio, jį vartoja kiekvieną dieną, alkoholį nusiperka arba pats už pinigus kuriuos užsidirba kažkam padėdamas arba jam jį nuperka jo alkoholikai draugai. Norėtų, kad sūnus eitų gydytis ir susirastų pastovų darbą. 2021 m. gruodžio 31 d. jau gerokai po pietų, į svečius buvo atėjęs jos sūnus N. K.. N. K. būnant svečiuose, į namus grįžo R. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. R. K. pamatęs N. K., iškarto pradėjo prie jo kabinėtis, ką tiksliai jam sakė nurodyti negali, žodinio konflikto metu R. K. vieną kartą sudavė N. K. į galvos sritį. Po smūgio N. K. iškvietė policiją, buvo atvykusi ir greitoji, kuri apžiūrėjo N. K., vėliau išvežė į ligoninę apžiūrai. Kai N. K. iškvietė policiją, R. K. pabėgo iš namų. Konfliktas tarp sūnų įvyko virtuvėje, todėl konflikto dukra D. K. nematė (b. l. 50-51).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad namuose brolis sumušė pranešėją, pranešėjas kraujuoja, pokalbio metu vyko konfliktas (b. l. 10-12).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. buvo gautas N. K. pranešimas apie tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjo ir jo brolio R. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. K. pastūmė pranešėją toliau nuo savęs, po to suėmęs pranešėją už pečių pasitraukė arčiau savęs ir tyčia su savo galva sudavė vieną kartą į nosies sritį (b. l. 13-15).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje girtuokliavimo pėdsakų nepastebėta (b. l. 23-24). Pridėta foto lentelė (b. l. 26-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 173/2022 (02) nurodyta, kad N. K. konstatuotas nosies minkštųjų audinių sumušimas su paviršine odos žaizda, padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 46-47).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įraše girdėti kaip N. K. kviečiasi greitąją medicinos pagalbą į savo mamos butą, nes jo brolis jį sumušė (b. l. 59-60).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, paties kaltinamojo R. K. parodymai, nukentėjusiojo N. K., liudytojos H. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kiti rašytiniai byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 17.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pastūmė savo artimą giminaitį – brolį N. K., po to suėmęs jį už pečių, prisitraukė arčiau savęs ir tyčia savo galva sudavė jam vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas N. K. nosies minkštųjų audinių sumušimą su paviršine odos žaizda, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad nukentėjusiajam N. K. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G173/2022(02). Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 131-133).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 121-125), administracine tvarka nebaustas (b. l. 119), SODROS duomenimis nedirbantis (b. l. 118), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l.112), Priklausomybės ligų centre per 5 metų laikotarpį neregistruotas (b. l. 109). VšĮ Respublikiniame Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 111).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamasis įpareigotinas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas namuose, prieš savo brolį, laikytina, kad intensyvi priežiūra neturės jokios įtakos įgyvendinant bausmės paskirtį, todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, jam vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir kompaktinis diskas su „Body“ kameros vaizdo įrašu, saugomi baudžiamojoje byloje (b. l. 68), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir kompaktinį diską su „Body“ kameros vaizdo įrašu, saugomus baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

R. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Indrė Averkienė