Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-63705791-16, kurioje E. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 160 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto N. M. 2016 m. birželio 16 d. nutarimu E. K. paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 19 d. 08.45 val. (duomenys neskelbtini), organizavo kasinėjimo darbus inžinerinių tinklų apsaugos zonoje be atitinkamo leidimo, išduodamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus Inžinerinių tinklų poskyrio ir neturint darbų zonoje esančių pažeminių komunikacijų eksploatuojančių įmonių leidimo, tokiu būdu pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-425 dėl rinkliavos už kasinėjimus ir eismo uždraudimą arba apribojimą (toliau – Savivaldybės sprendimas) reikalavimus ir šiuo sprendimu patvirtintų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių (toliau – Savivaldybės taisyklės) 3, 4 ir 5.4 punktų reikalavimus.

E. K. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Savivaldybės sprendimas nustato tvarką ir tuo pačiu dubliuoja šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978 patvirtintas Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisykles (toliau – RRT taisykles). Vilniaus miesto savivaldybės taryba, dubliuodama RRT taisykles, viršija savo kompetenciją ir jos priimti sprendimai prieštarauja norminiams aktams. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto R. I. atsakymas patvirtina, kad ryšių linijos, tarp jų ir optiniai kabeliai, yra kilnojamieji daiktai, todėl šie daiktai nėra statiniai ir jiems netaikomas Statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos; optinių kabelių tiesimui nereikalingas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas; bendruoju atveju dėl galimybės (leidimo) atitinkamoje teritorijoje kloti optinius kabelius reikėtų keiptis į tos žemės valdytojus ir naudotojus. Savivaldybės taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, kuris nereguliuoja statybos ar jiems prilyginamų darbų atlikimo tvarkos, todėl Savivaldybės taisyklės yra niekinės ir negalioja. Be to, pagal Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 5 dalį ryšių linijos, kabeliai, ryšių kabelių sistemos laikomos kilnojamaisiais daiktais. Tai reiškia, kad ryšių linijoms (šviesolaidiniams kabeliams) netaikomos Statybos įstatymo ir lydinčių teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos. Šių šviesolaidinių kabelių tiesimui nereikalingas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. RRT taisyklėse reglamentuojamas projektų paruošimo procesas, tačiau jame nenumatyta pareiga tvirtinti projektą savivaldybėje, o tik pas infrastruktūros valdytoją. Sodų bendrijos yra visos sodų infrastruktūros (vandentiekis, apšvietimas, keliai ir kita) valdytojas ir naudotojas. UAB „E.“, kurios direktorius yra E. K., visus darbus buvo suderinęs su sodininkų bendrija, kuri valdo ir naudoja tą teritoriją.

2. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeistos Savivaldybės taisyklių 3.4 ir 5.4 punktų reikalavimai, tačiau šios taisyklės neturi 3.4 punkto.

3. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teisės pažeidimas padarytas 2015 m. lapkričio 19 d., todėl jau yra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

4. Šios administracinio teisės pažeidimo bylos iniciatorius yra UAB „E.“ konkurentas AB „T.“, kuris ir nurodė, kad UAB „E.“, negavusi leidimo atlikti kasinėjimo darbus sodų bendrijos teritorijoje, pažeidė AB „T.“ telekomunikacijų linijas. Byloje nėra duomenų, kad UAB „E.“ darbuotojai savo veiksmais būtų padarę AB „T.“ nuostolių. Be to, AB „T.“ buvo informuota apie planuojamus atlikti darbus, kurie buvo suderinti su sodininkų bendrija, kuri valdo ir naudoja tą teritoriją, todėl AB „T.“ interesai nebuvo pažeisti.

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad kasinėjimo darbai buvo derinami su jau esančių požeminių tinklų savininkais, nebuvo ir leidimo kasinėti. Skunde nurodytas vyr. specialisto atsakymas yra tik jo asmeninė nuomonė. Savivaldybės taisyklės yra galiojančios. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip nori atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra administracinės teisenos pažeidimas. Protokole nurodyti Savivaldybės taisyklių punktai yra tik rašymo klaida.

Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, o institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė skundo netenkinti.

ATPK 160 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių, gatvių, kiemų, šaligatvių, skverų, parkų, aikščių ir inžinerinių tinklų apsaugos zonoje kasinėjimą be atitinkamo leidimo, jų užgriozdinimą statybinėmis medžiagomis, reikiamų kelio ženklų nepastatymą, kasinėjimų vietų neaptvėrimą, taip pat nesiėmimą priemonių nustatytu laiku sutvarkyti statybų aikšteles baigus statybą ir remontą.

Šioje byloje nustatyta, kad UAB „E.“, kurios direktoriumi yra E. K., 2015 m. lapkričio 19 d. vykdė kasinėjimo darbus (duomenys neskelbtini). E. K. ir jo atstovas neginčija, kad vykdant šiuos darbus nebuvo gautas skundžiamame nutarime nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus Inžinerinių tinklų poskyrio leidimas kasinėti. Jų nuomone, toks leidimas vykdant kasinėjimo darbus sodų bendrijos teritorijoje yra nereikalingas.

Savivaldybės taisyklių 3 punktas numato, kad statant, remontuojant bei rekonstruojant arba griaunant pastatus, inžinerinius įrenginius ir tinklus, žemės darbai vykdomi tiktai esant leidimui kasinėti. Pagal šių taisyklių 4 punktą tokius leidimus išduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus Inžinerinių tinklų poskyris. Leidimai išduodami pateikus tam tikrus dokumentus, tarp jų ir darbų zonoje esančių požeminių komunikacijų eksploatuojančių įmonių leidimus (Savivaldybės taisyklių 5 punktas).

Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad Savivaldybės taisyklės nagrinėjimu atveju netaikytinos, nes minėtus darbus UAB „E.“ atlikinėjo sodų bendrijos teritorijoje. Pažymėtina, pagal Savivaldybės taisyklių 2 punktą jos privalomos organizacijoms, rengiančioms projektinę dokumentaciją, vykdančioms užsakovo funkcijas, atliekančioms statybos ir remonto darbus Vilniaus mieste. Tai reiškia, kad Savivaldybės taisyklės galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar nurodyti darbai vykdomi sodų bendrijos teritorijoje.

Nepagrįstais pripažintini ir skundo argumentai, kad Savivaldybės taisyklės dubliuoja RRT taisykles, todėl negali būti taikomos tiesiant šviesolaidinius tinklus. Atkreiptinas dėmesys, kad RRT taisyklės reglamentuoja elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, žymėjimą, priežiūrą ir naudojimą, jose nurodyti, kokie žemės darbai tiesiant ryšių linijas gali būti atliekami, tačiau jos nereglamentuoja leidimų atlikti žemės kasinėjimo darbus išdavimo tvarkos. Šią tvarką reglamentuoja Savivaldybės taisyklės. Be to, tai, kad ryšių kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais ir jiems netaikomas Statybos įstatymas bei nereikalingas statybą leidžiantis dokumentais, nereiškia, kad vykdant bet kokį projektą, susijusį su ryšių linijų tiesimu, nereikia laikytis Savivaldybių taisyklių. Tarp skunde paminėtų RRT taisyklių, Statybos įstatymo ir Savivaldybės taisyklių nėra jokios konkurencijos. Skunde teigiama, kad RRT taisyklėse nenumatyta pareiga tvirtinti projektą savivaldybėje, tačiau šioje byloje ginčo dėl to nėra. Nagrinėjamu atveju E. K. taikoma administracinė atsakomybė ne už tai, kad jis nesuderino šviesolaidinių kabelių tiesimo projekto su savivaldybe ar kitomis atsakingomis institucijomis, o už tai, kad, įmonė, kurios direktoriumi jis yra, vykdė žemės kasinėjimo darbus neturint Savivaldybės taisyklėse nurodyto leidimo šiems darbams, t. y. būtent žemės kasinėjimo darbams, o ne šviesolaidinių kabelių tiesimo projektui. Minėta, kad Savivaldybės taisyklės nereglamentuoja šviesolaidinių kabelių tiesimo projektui keliamų reikalavimų. Tokius reikalavimus, kaip teisingai nurodyta skunde, reglamentuoja RRT taisyklės. Darytina išvada, kad subjektas, vykdantis ryšių linijų tiesimo darbus, turi vadovautis ir RRT taisyklėmis, ir Savivaldybės taisyklėmis. Dėl šios priežasties netenkintinas skundą padavusio asmens prašymas kreiptis į administracinį teismą su prašymu nustatyti, ar Savivaldybės taisyklės neprieštarauja kitų norminių teisės aktų nuostatoms.

Taigi, padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybės taisyklės yra taikytinos, ir nustačius, jog jų 3 ir 4 punkte nurodyto leidimo kasinėti UAB „E.“ neturėjo, taip pat neturėjo ir 5.6 punkte numatyto darbų zonoje esančių požeminių komunikacijų eksploatuojančių įmonių leidimų (šias aplinkybes patvirtina paties E. K. ir jo atstovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, taip pat bylos medžiaga), skundžiame nutarime visiškai pagrįstai konstatuota, kad E. K. pažeidė nurodytus Savivaldybės taisyklių punktus, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 160 straipsnį.

Iš skundžiamo nutarimo ir E. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nurodyta, jog asmuo pažeidė Savivaldybės taisyklių 3.4 punktą ir 5.6 punktą. Įvertinus skundo turinį ir teismo posėdyje duotus R. K. bei jo atstovo paaiškinimus, matyti, kad šie asmenys suprato, jog tai yra tiesiog rašymo apsirikimo klaida, todėl teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako. Iš tikrųjų tiek nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole kalbama apie Savivaldybės taisyklių 3, 4 ir 5.6 punktus.

Skunde taip pat abejojama, ar administracinė nuobauda nėra paskirta praleidus įstatyme numatytą jos skyrimo terminą. Bylos duomenimis, pažeidimas padarytas 2015 m. lapkričio 19 d., skundžiamas nutarimas priimtas (paskirta administracinė nuobauda) 2016 m. birželio 16 d., t. y. suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių nuobaudos paskyrimo terminui. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2016 m. gegužės 9 d. pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį. Dėl 2015 m. lapkričio 19 d. pažeidimo E. K. pirmą kartą buvo nubaustas administracine nuobauda 2016 m. sausio 19 d. nutarimu, kuris buvo apskųstas teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi skundą atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi skundžiamą nutartį ir nutarimą panaikino bei administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino administracinio teisės pažeidimo trūkumams pašalinti. Šalinant trūkumus buvo surašytas naujas administracinis teisės pažeidimo protokolas ir 2016 m. birželio 16 d. priimtas šioje byloje skundžiamas nutarimas. Pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. K. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.