- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2-97-228/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01302-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- P. S.
ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, AB atstovui ir atsakovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, AB patikslintą ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „NEO Finance“, AB patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 3 614,35 EUR negrąžintos kredito dalies, 204,05 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų iki 2019-07-31, 20,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 244,27 EUR tarpininkavimo mokesčio, 1 204,32 EUR administravimo mokesčio, 4,16 EUR palūkanų už termino įvykdyti praleidimą nuo 2019-04-18 iki kreipimosi į teismą dienos; 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 119,00 EUR žyminio mokesčio, 246,01 EUR už procesinių dokumentų parengimą ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: kredito suteikimo išrašą, Vartojimo kredito sutarties Specialiąsias ir Bendrąsias sąlygas bei priedus, sutikimą dėl vartojimo kredito išmokėjimo, priteisiamų sumų detalizaciją, raginimą, pranešimą dėl sutarties nutraukimo.
Tarp šalių 2017-08-16 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 700,12 EUR vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, atsakovas įsipareigojo kredito sumą grąžinti bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 771,08 EUR palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,00 proc.), 366,08 EUR tarpininkavimo mokesčio ir 1 680 EUR administravimo mokesčio iki 2020-08-17, bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti – 9 517,28 EUR.
Ginčo, kad sudarydamas sutartį, atsakovas veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo 2017-08-16 susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.
Atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4. punktu, Sutartį nutraukė, atsakovui vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigaliojo 2018-04-30. Iki sutarties nutraukimo atsakovas ieškovei iš viso sumokėjo 2 721,10 EUR. Po Sutarties nutraukimo atsakovas, ieškovės paskaičiavimu, negrąžino 3 614,35 EUR vartojimo kredito. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį ir reikalauja grąžinti paskolos sumą, sumokėti palūkanas ir kitus mokesčius prieš terminą. Minėta, kad atsakovas piniginę prievolę ieškovei privalėjo įvykdyti dalimis per 60 mėn.
Ieškovės tvirtinimu, be to, kad atsakovas privalo grąžinti 3 614,35 EUR skolą (vartojimo kreditas), atsakovas pagal Sutartį privalo sumokėti 204,05 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-07-31, 4,16 EUR palūkanas už termino įvykdyti praleidimą, paskaičiuotas nuo 2019-04-18 iki kreipimosi į teismą dienos, 244,27 EUR tarpininkavimo mokestį ir 1 204,32 EUR administravimo mokestį.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis).
Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad laiku paskolos negrąžinęs paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 20,00 proc. dydžio fiksuotų metinių palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.16. punktas). Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6. punktas nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 244,27 EUR tarpininkavimo mokesčio. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (komisinis mokestis) – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka kredito davėjui ir apskaičiuojamas pagal Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 204,32EUR sutarties administravimo mokesčio. Sutarties Specialiosiose sąlygose yra numatyta, kad Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta tvarka. Minėtame punkte nurodyta, kad šis mokestis per mėnesį negali būti didesnis nei 30 EUR.
Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovo prievolė ieškovei būtų pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), atsakovas prievolę vykdė netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3 614,35 EUR skola, 204,05 EUR mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki 2019-07-31, 244,27 EUR tarpininkavimo mokestis, 1 204,32EUR administravimo mokestis, 20,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 3 614,35 EUR, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-08-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 4,16 EUR palūkanos už termino įvykdyti praleidimą, nuo 2019-04-18 iki kreipimosi į teismą dienos (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 119,00 EUR (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis) bei ir 246,01 EUR už advokato teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimą) (CPK 98 straipsnis).
Valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 5,41 EUR (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, AB, įmonės kodas 303225546, naudai: 3 614,35 EUR skolą, 204,05 EUR palūkanas, 244,27 EUR tarpininkavimo mokestį, 1 204,32 EUR administravimo mokestį, 20,00 proc. dydžio metines palūkanas už 3 614,35 EUR sumą už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 3 614,35 EUR sumos grąžinimo dienos, 4,16 EUR palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5 271,15 EUR sumos už laikotarpį nuo 2019-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 119,00 EUR žyminio mokesčio, 246,01 EUR už advokato teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 5,41 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660), kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.