Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama skolininkės T. U. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal išieškotojos Eleonoros D. D. prašymą dėl kuratoriaus skolininkei T. U. K. skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nepagrįstai paskyrus kuratorių, buvo suvaržyta skolininkės galimybė sužinoti apie vykdymo procesą ir juo domėtis, susitarti dėl atstovavimo su atstovu, kuriuo ji pasitiki, efektyviai naudotis procesinėmis teisėmis, siekti susitarti su išieškotoju, kad vertingas nekilnojamas daiktas nebūtų parduotas iš varžytynių. Nuo kuratoriaus paskyrimo momento kuratorius nėra įgyvendinęs jokių skolininko procesinių teisių ir elgėsi pasyviai. Nepagrįstai paskyrus kuratorių, buvo padidintos vykdymo išlaidos. Pagrindas skirti skolininko kuratorių yra tuo atveju, jeigu skolininko buvimo vieta apskritai nėra žinoma, ko nebuvo šiuo atveju. Iš vykdymo bylos akivaizdu, kad antstolis turėjo ir turi skolininkės bei jos sutuoktinio gyvenamosios vietos adresą Lenkijoje. Taigi nebuvo galima padaryti išvados, jog skolininkės ar jos sutuoktinio buvimo vieta nėra žinoma - ši vieta yra aiški, žinoma, su konkrečiu ir aiškiu adresu. Pats antstolis žinojo skolininkės buvimo vietą, nes pats registruotu laišku siuntė dokumentus. Be to, vykdymo byloje yra AB Lietuvos paštas paaiškinimai, iš kurių negalima spręsti, kad nurodytu adresu adresatai negali būti pasiekiami. Neaišku kuo antstolis rėmėsi, nurodydamas, jog yra pagrindas skirti kuratorių - laiškas skolininkei buvo siųstas tik vieną kartą ir nebuvo bandyta siųsti keletą kartų. Antstolis prašyme nurodė, kad skolininkei nepavyko įteikti procesinių dokumentų, bet dokumentų neįteikimas ir buvimo vietos nežinojimas yra du skirtingi dalykai, kurių procesinės imperatyvios teisės normos nesutapatina ir neleidžia taikyti analogijos.Antstolis vykdymo proceso pradžioje informaciją siųsdavo skolininkės sutuoktinio A. S. K. atstovui advokatui K. O., todėl visiškai nesuprantama, kodėl antstolis pateikė prašymą dėl kuratoriaus skyrimo. Be to, Vilniaus apygardoje yra iškelta c. b. Nr. 2-187-115/2012, kurioje ieškovu yra A. S. K., o atsakovais yra išieškotoja E. D. D. bei E. O., tretysis asmuo yra skolininkė T. U. K.. Todėl išieškotoja negalėjo nežinoti, kad A. S. K. atstovas yra advokatas K. O., o T. U. K. atstovas yra advokato padėjėjas M. R.. Kuratorius negalėjo būti skiriamas, jis buvo paskirtas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo.Prašo sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0032/11/00611. Kol nėra išspręstas klausimas dėl kuratoriaus skyrimo teisėtumo, nėra jokio pagrindo laikyti, kad pats vykdymo procesas vyksta teisėtai. Atliekant vykdymo veiksmus, kai nėra išspręstas klausimas dėl kuratoriaus skyrimo teisėtumo, sudaromos sąlygos pažeisti skolininkės teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas pagal skolininkės T. U. K. atskirąjį skundą nutrauktinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Todėl sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą turi būti taikomas CPK 315 str. Tiek apeliacinis, tiek ir atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

CPK 334 str. 1 d. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių nurodytų sąlygų, negalima skųsti atskiruoju skundu. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas 2012-02-17 nutartimi (b.l. 2) vykdymo procese paskyręs skolininkei kuratorių, nurodė ir tai, jog ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau šis nurodymas prieštarauja CPK 334 str. 1 d. numatytoms taisyklėms, kas suponuoja vertinimą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nutarties apskundimo tvarką ir be teisėto pagrindo priėmė skolininkės atskirąjį skundą.

Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kuratorius paskyrimo teisinį reglamentavimą. Kuratorius vykdymo procese skiriamas CPK 593 str. nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 5 d., aptariančioje teismo nutarčių apskundimą, kuomet teismas nagrinėja antstolio bei kitų asmenų pareiškimus, pateiktus vykdymo proceso metu, numatyta, jog atskirieji skundai gali būti paduodami dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais CPK tiesiogiai numatytais atvejais. Tačiau kuratoriaus asmeniui paskyrimo apskundimas atskiruoju skundu įstatymų leidėjo nėra numatytas (CPK 39 str., 601 str.). Kita vertus, kuratoriaus paskyrimas neužkerta galimybės tolesnei bylos, įskaitytinai ir vykdomosios, eigai, kas taip pat suteiktų teisę pateikti atskirąjį skundą, nors tiesiogiai tai kurioje nors CPK normoje ir nenumatyta (CPK 334 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad nutartis dėl kuratoriaus paskyrimo atskiruoju skundu nėra skundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-28 nutartis c.b. Nr. 2-503/2004).

Susiklosčiusioje situacijoje, kuomet aplinkybė apie neteisingai nurodytą nutarties, kuria paskirtas kuratorius, apskundimo tvarką bei nepagrįstą atskirojo skundo priėmimą paaiškėjo jau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal skolininkės T.U. K. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

Apeliantė (skolininkė) 2012-05-04 atskirajame skunde buvo išdėsčiusi prašymą stabdyti vykdymo veiksmus iki paaiškės kuratoriaus paskyrimo teisėtumas, todėl pasisakytina ir dėl šio prašymo. Vykdomosios bylos Nr. 32-611/11 medžiagos kopija, atsiųsta apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu bei civilinės bylos medžiaga, leidžia spręsti, jog nagrinėjamos bylos atveju poreikio taikyti papildomas prevencinio pobūdžio (laikinąsias apsaugos) priemones nekilo. Visų pirma, iš vykdomosios bylos kopijos matyti, jog apie prasidėjusius vykdymo proceso veiksmus apeliantė (skolininkė), priešingai nei teigė antstolis, prašydamas teismo paskirti kuratorių, buvo informuota. Tai patvirtina, AB Lietuvos pašto 2011-11-10 pažyma Nr. 3-9653, iš kurios matyti, jog antstolio siųsta korespondencija, adresuota skolininkei T. U. K. ((duomenys neskelbtini) ), buvo įteikta adresatui 2011-08-18 (v.b. Nr. 32-611/11 kopijos 18 l.). Minėta aplinkybė aktuali dar ir tuo aspektu, jog galėtų kilti kuratoriaus atlyginimo bei kitų su jo paskyrimu susijusių išlaidų kompensavimo klausimas jo paskyrimą inicijavusių asmenų veiksmų įvertinimo kontekste . Antra, nutartis dėl kuratoriaus apeliantei paskyrimo buvo priimta 2012-02-17, o iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog 2012-04-27 (v.b. Nr. 32-611/11 kopijos l. 35-36) antstolių kontoroje gautas apeliantės atstovo pranešimas bei 2012-02-07 atstovavimo sutartis. Vadinasi, kuratoriaus įgaliojimai bet kuriuo atveju yra pasibaigę pagal įstatymą (CPK 39 str. 1 d.), išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu jis buvo paskirtas. Apeliantė vykdomosios bylos procese yra atstovaujama savo pasirinkto atstovo - advokato padėjėjo ir jau nuo 2012-04-27 galėjo įgyvendinti savo, kaip skolininkes, teises vykdymo procese, būti informuojama apie atliekamas vykdymo procedūras ir tiesiogiai ar per atstovą naudotis visomis jai priklausančiomis pagal įstatymą teisėmis. Taigi vykdomosios bylos procese dalyvaujant pačiai skolininkei ir jos atstovui pagal pavedimą, neatsiranda net teorinių prielaidų spręsti vykdomosios bylos sustabdymo klausimo dėl buvusio kuratoriaus paskyrimo, nes jo įgaliojimai atstovauti skolininkę yra pasibaigę pagal įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliacinį procesą pagal skolininkės T. U. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties nutraukti.