Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorui Ž. G., nukentėjusiajam N. P., kaltinamajam N. J., jo gynėjui advokatui Ž. A., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. 2013-07-12 naktį apie 02.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Akmenės (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies, ties namu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su N. P. metu, suduodamas kelis kartus į nugarą, peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam N. P. į nugaros sritį, padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę kairės krūtinės ląstos pusės žaizdą, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo N. P. sveikatą.

Kaltinamasis N. J. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju N. P. yra pažįstami, anksčiau jokių konfliktų anksčiau tarp jų nėra buvę. 2013 m. liepos mėnesį, galėjo būti ir 12 diena, naktį gal apie 2-3 val., jis buvo labai girtas, važinėjo po (duomenys neskelbtini) kaimą su motoroleriu, nuvažiavo iki P. namo, kur ten buvęs A. V. prašė parvežti jį namo. Kai sustojo prie namo, ten buvęs N. P. pasakė, kad jo motorolerio lempos labai žibina į akis, prašė išjungti. Jis lempų neišjungė, jie su N. P. tarpusavyje susiginčijo ir lyg tai N. P. jam pirmas sudavė smūgį, jie susistumdė. Po kurio laiko N. P. nubėgo į kiemą, o už keleto sekundžių grįžo ant kelio su medine lazda. Jis nenorėjo būti sumuštas, todėl apsigynimui iš šalia stovėjusios motorolerio daiktadėžės išsiėmė ten buvusį peiliuką. Peilį ėmė, kad apsiginti, nes buvo įsitikinęs, kad N. P. jam smogs lazda, lyg tai ir užsimojęs ja buvo, bet A. V. lazdą atėmė. Tada jie vėl su N. P. susistumdė, jis smūgiavo kumščiais N. P. į šonus, vienoje rankoje laikė paimtą peilį, bet juo durti N. P. neketino, tik nespėjo jo išmesti iš rankos, taip suduodamas N. P. smūgius kumščiais į nugarą, netyčia vieną kartą pataikė jam peiliu. N. P. tuoj nubėgo į kiemą, o netrukus atėjo N. P. mama ir sesuo, ėmė sakyti, kad skambina policiją, nes jis N. P. subadė peiliu. Jis tuo nepatikėjo, parvažiavo namo, kur už poros valandų buvo sulaikytas. Iš pradžių buvo išsigandęs, todėl pareigūnams pasakė, kad dūręs atsuktuvu, tik vėliau pripažino dūręs peiliu. Jis tikrai netyčia N. P. įdūrė, neketino, nesiekė ir nenorėjo jo sužaloti, jis tik paprasčiausiai jautė grėsmę, kada N. P. atsinešė medinę lazdą, peiliu jis ketino gintis. Supranta, kad būtent jo veiksmais N. P. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Jei būtų buvęs blaivas, taip nebūtų pasielgęs, dėl savo elgesio labai gailisi. Mano, kad N. P. pats išprovokavo muštynes, tą vakarą jis irgi buvo neblaivus, susistumdžius ne namo nuėjo, o ketindamas toliau muštis, atsinešė medinę lazdą. Su nukentėjusiuoju po įvykio buvo susitikę, bendravo, susitaikė. Su Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio suma sutinka, artimiausiu metu įsidarbins ir žalą atlygins.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais.

Nukentėjęs N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, dėl įvykusio gali paaiškinti, kad 2013 m. liepos 12 d. pas juos namuose (duomenys neskelbtini) kaime vyko išgertuvės, buvo susirinkę išgerti pas jį draugai, pas jo mamą taip pat buvo geriama. Naktį išsiskirsčius draugams, jis susitiko su S. I., su ja vaikščiojo po kaimą. Kaip tik buvo prie savo namų, kai motoroleriu privažiavo N. J. su A. V.. N. J. neišjungė motorolerio lempų, šviesa blizgino tiesiai į akis ir jis paprašė, kad lempas išjungtų, tačiau N. J. neišjungė, jie susiginčijo, susistumdė, jis sudavė smūgius N. J., N. J. - jam. Abu buvo girti, neprisimena, kas pirmas pradėjo muštynes. Jam atrodė, kad jį gali pulti abu, t. y. N. J. ir A. V., nors jis į konfliktą nesikišo, todėl nubėgo į kiemą ir atsinešė medinę lazdą, manė ja apsiginti. Pribėgo prie N. J., bet suduoti nespėjo, nes A. V. lazdą atėmė. Jie vėl kažkiek pasistumdė, jis nematė, kad N. J. turi pasiėmęs peilį. Juto smūgius į nugarą, bet kad buvo durta peiliu, jis nesuprato. Tik vienu momentu jam pasidarė silpna, pradėjo suktis galva, trūko oro. Tada jis parėjo namo, jautė, kad šlapia nugara. Tada pamatė, kad yra kruvinas, jo mama ir draugė pasakė, kad jam yra įdurta į nugarą. Jos iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, buvo išvežtas į ligoninę, kur prabuvo keturias dienas, paskui dar namuose apie du mėnesius gydėsi. N. J. jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė, jis jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Dabartiniu metu dėl sveikatos būklės jokių problemų ar pasekmių dėl sužalojimo, nėra. Pripažįsta, kad dėl įvykusio ir pats iš dalies yra kaltas, kad norėjo pats tęsti muštynes, aiškintis santykius, nes dėl girtumo manė, kad jo N. J. ramybėje nepaliks. Prašo skirti N. J. kuo švelnesnę bausmę.

Liudytoja S. I. teismui paaiškino, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, nes gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Ji naktį buvo užėjusi pas draugą N. P., kiek pas jį pabuvo ir apie 2 val. N. P., jo mama ir jo sesuo ją lydėjo namo. Ji išgertuvėse pas N. P. nedalyvavo, buvo visiškai blaivi. Jiems išėjus ant kelio, su motoroleriu privažiavo N. J. ir A. V.. Motorolerio lempos labai žibino į akis, todėl N. P. paprašė N. J. jas išjungti, šis atsisakė ir vaikinai dėl to sukonfliktavo. N. J. buvo girtas, ėmė keiktis, pulti ant N. P., jie susistumdė. A. V. stovėjo kiek tolėliau nuo jų. Ji nematė, kas pirmas sudavė smūgius, bet po kiek laiko N. P. nubėgo į savo kiemą, atsinešė kažkokį pagalį, bet N. P. mama tą pagalį iš jo atėmė. N. P. priėjo prie N. J., jie vėl konfliktavo, stumdėsi. Ji nematė, ar N. J. turėjo ką nors rankose, tačiau po kiek laiko N. P. mama vaikinus išskyrė, N. P. nuėjo namo, jam buvo kažkas negerai ir kai nusirengė striukę, pamatė jam ant nugaros dvi žaizdas, suprato, kad buvo įdurta. Konflikto metu abu vaikinai, t.y. ir N. J., ir N. P. buvo neblaivūs, agresyviai nusiteikę.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio vakarą jis buvo pas N. P., t. y. jo mamą ir su ja gėrė šampaną. Kartu buvo ir N. J., bet jis negėrė, jau buvo girtas. N. P. gėrė kitur su savo draugais. Po to naktį jis su N. J. motoroleriu privažiavo prie N. P. namų. Jie stovėjo ant keliuko, kiek toliau buvo N. P., S. I., N. P. mama ir jo sesuo. N. P. ėmė priekaištauti, kad jam į akis spigina motorolerio žibintas, liepė N. J. jį išjungti, bet šis neklausė. N. J. ir N. P. ėmė tarpusavyje ginčytis, prasidėjo konfliktas ir N. P. pirmas sudavė N. J.. Jis pats tuo metu kalbėjosi su R. P., buvo kiek toliau nuo besistumdančių draugų. Šie pasitraukė kiek toliau, tarpusavyje stumdėsi, kumščiavosi. Po kiek laiko N. P. iš kiemo atsinešė medinę lazdą, norėjo ja mušti N. J., bet lazdą iš jo atėmė, lyg tai R. P.. Jis nematė, ar N. J. turėjo rankose peilį ar ką nors panašaus. Taip jie dar pasikumščiavo, buvo nukritę ant žemės, po to išsiskyrė, nuėjo į šalis. Jis taip pat nuėjo namo, o kad N. P. buvo sužalotas peiliu, jis sužinojo tik naktį, kai jam paskambino N. J. mama.

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, o nukentėjęs yra jos sūnus. 2013 m. liepos mėnesio kažkokį vakarą jie vakarojo – pas ją buvo A. V. ir N. J., jie gėrė šampaną, o pas sūnų N. P. buvo jo draugai, kurie irgi gėrė. Naktį, kai jau visi buvo išsiskirstę, jos sūnus, ji pati ir jos dukra lydėjo namo N. P. draugę S. I.. Išėjus ant keliuko, motoroleriu privažiavo N. J., su juo buvo A. V.. Lempų neužgesino, todėl jos sūnus prašė N. J., kad lempas išjungtų, nes jos akino. N. J. nepaklausė, todėl tarp vaikinų kilo ginčas, kivirčas, jie ėmė tarpusavyje stumdytis. Ji su A. V. stovėjo kiek atokiau, jie kalbėjosi ir į kivirčą pradžioje nesikišo. Po kiek laiko jos sūnus iš namų atsinešė medinę lazdą, tikriausiai ja ketino gintis nuo N. J., tačiau lazdą ji atėmė. Vaikinai ir toliau stumdėsi, kumščiavosi, N. J. kumščiais sudavė N. P. į nugarą, ji dar liepė sūnui gintis. Po to pamatė, kad vaikinai rimtai susikibo, todėl juos išskyrė, sūnus nuėjo namo, o ji dar liko kalbėtis, kai netrukus atbėgo jos dukra ir pasakė, kad N. P. yra sužalotas peiliu. Taip niekas nesuprato kokiu momentu N. P. galėjo būti sužalotas, nes niekas N. J. rankose peilio nematė, pats sūnus irgi nesuprato, kad buvo durta peiliu. Tą vakarą jos sūnus taip pat buvo neblaivus, ginčas vyko abiems vaikinams agresyviai nusiteikus. N. J. per muštynes nebuvo nubėgęs į jų kiemą, tai N. P. atėjo prie jo, atsinešė lazdą. Kiek jai žinoma, tarp sūnaus ir kaltinamojo anksčiau jokių konfliktų nebuvo. Po visko pas juos buvo atvykę N. J. artimieji, kalbėjosi, vaikinai susitaikė, jokių pretenzijų jie N. J. neturi.

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė J. P. paaiškino, kad nukentėjęs N. P. yra jos brolis, ji tą naktį matė muštynes, nes su mama ėjo pasitikti brolio. Ji matė, kaip vaikinai susistumdė, N. P. sudavė N. J. į veidą ir šis nugriuvo, o kai atsikėlė, kumščiais daužė į N. P. nugarą. Paskui jos brolis iš namų atsinešė pagalį ir norėjo juo suduoti N. J., bet mama pagalį atėmė. Jie toliau stumdėsi, bet į kiemą nebuvo įėję, viskas vyko ant keliuko prie jų namų.

Iš byloje esančio 2013-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta – žvyrkelio kelias (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje muštynių pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (10-13 b. l.).

Iš byloje esančios 2013-07-26 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1035/13(04) matyti, kad N. P. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda, kraujo susikaupimas kairėje pleuros ertmėje, sužalojimas padarytas duriančiai pjaunančiu įrankiu, sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio. Dėl kiauryminės kairės krūtinės ląstos ertmės sužalojimo N. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (28 b. l.).

Iš nukentėjusiojo N. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir foto lentelės matyti, kad jis nurodė įvykio vietą, jo sužalojimo aplinkybes (19-21 b. l.).

Iš kaltinamojo N. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir foto lentelės matyti, kad jis nurodė įvykio vietą, N. P. sužalojimo aplinkybes (95-98 b. l.).

2013-07-12 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad pateikiama medžiaginė juodos spalvos striukė ir atsuktuvas, kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos (61, 62 b. l.).

2013-07-15 daiktų apžiūros protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad apžiūrėta striukė ir atsuktuvas, striukėje aptikti įplyšimai ir dėmės, panašios į sukrešėjusį kraują (63-68 b.l.)

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-07-12, 05.30 val. N. J. nustatytas 1,15 promilių girtumas (78 b. l.).

Įrodymų vertinimas

Teismas išanalizavo ir įvertino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus. Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo, liudytojų S. I., A. V. paaiškinimų, konfliktas prasidėjo be rimtos priežasties, nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį kaltinamajam, nuo kurio šis buvo nukritęs ir vėliau konfliktą ir muštynes tęsė, nes nubėgo į kiemą ir atsinešė medinę lazdą, kaip pats prisipažino ketindamas ja mušti kaltinamąjį. Tuo tarpu kaltinamasis, matydamas nukentėjusiojo rankose medinę lazdą, iš šalia stovinčio motorolerio daiktadėžės pasiėmė ten buvusį lenktinį peilį, ketindamas juo gintis nuo nukentėjusiojo. Tačiau liudytojai R. P. atėmus lazdą, jie tik kumščiavosi ir stumdėsi, kaltinamasis kumščiais smūgiavo nukentėjusiajam į nugarą ir peilio net neketino naudoti, tik jį laikydamas kumštyje juo dūrė, nors jam atrodė, kad tik kumščiais smogia. Tai patvirtino ir liudytojai A. V., S. I., R. P., J. P., matę vaikinų muštynes, tačiau visi teigė, kad N. J. rankose peilio nematę. N. J. kaltinamas sudavęs vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam į nugaros sritį. Kaltinamasis turėjo suvokti, kad tokiais veiksmais kėlė grėsmę nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sužaloti, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Nustačius, kad kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką, veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokius veiksmus jis atliko gindamasis nuo nukentėjusiojo, nes šis pirmas jam sudavė smūgį, atsinešė iš kiemo medinę lazdą ir jis manė, kad jam yra iškilusi grėsmė. Tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama nei kaip būtinoji gynyba ar jos ribų peržengimas (BK 28 str.), nei kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.). Pažymėtina, kad kaltinamasis dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto niekur nesikreipė, pretenzijų nukentėjusiajam nereiškė. Atvirkščiai, kaip parodė pats kaltinamasis, jo artimieji tą naktį važiavo su nukentėjusiuoju tartis. Byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad N. J. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar didžiai susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Akivaizdu, kad kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį, supykęs dėl jo pavartoto smurto, kilus tarpusavio konfliktui. Kaip teigia pats nukentėjusysis, o tai patvirtino ir liudytojos R. P., S. I., jis pats buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, netinkamai elgėsi atsinešdamas medinę lazdą, tačiau įvertinus paties kaltinamojo, nukentėjusiojo paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad realios ar tariamos grėsmės kaltinamojo gyvybei ar sveikatai nukentėjusiojo veiksmai nesukėlė, gynimasis nuo pastarojo veiksmų buvo akivaizdžiai neadekvatus, paties įvykio metu nebuvo būtinosios ginties situacijos. Tai liudija tokios aplinkybės, kad kaltinamajam nebuvo padaryta sužalojimų, nukentėjusiojo suduotas smūgis ar atsinešta lazda nebuvo pagrindas griebtis peilio ir jį laikant rankoje smūgiuoti nukentėjusiajam ne vieną. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir yra pilnai įrodyta.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). N. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant N. J. bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), BK 56 str. 2 d., 61 str., kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad N. J. įvykdė baigtą, tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), sukėlusių sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo prašymą skirti N. J. kuo švelnesnę bausmę, nes N. J. jo atsiprašė, jie susitaikė, toliau bendrauja. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kad yra jauno amžiaus, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, o būtent į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, specialiai jam nebuvo rengtasi, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamą vietą, susirado darbą ir turi pajamų šaltinį, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (71-75 b. l.), psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (77 b. l.). Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 ar 75 straipsnių nuostatų, nes tam nėra pagrindų ir sąlygų, tačiau yra galimybė taikyti kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį švelnesnės bausmės skyrimą (BK 54 str. 3 d.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo – sunkaus sveikatos sutrikdymo pavojingumas atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir veiką padariusio N. J. asmenybę, kurios gali būti išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam kaltinamasis padarė vieninteliu smūgiu peiliu. Tai rodo, kad jos panaudotas smurtas nebuvo intensyvus. Be to, kaip nustatyta byloje, smurtas buvo panaudotas po nukentėjusiojo išprovokuotos situacijos, kurios kaltinamasis dėl girtumo negalėjo adekvačiai įvertinti ir atsinešus nukentėjusiajam medinę lazdą, pernelyg išsigando. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo, kaip teigia pats, jokių liekamųjų sveikatos padarinių nejaučia. Darytina išvada, kad N. J. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant N. J. švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, rūšies bausmę - laisvės apribojimą (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 521,22 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo N. P. gydymo išlaidų atlyginimo (35-37 b.l.). Šis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veika. Iš bylos medžiagos matyti, kad , kad už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos fondo biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 521,22 Lt, šias išlaidas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa (38 b.l.). Su kaltinamojo N. J. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, todėl aukščiau nurodyta suma už nukentėjusiojo gydymą priteistina iš kaltinamojo N. J..

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK – N. P. striukė – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina savininkui; iš N. J. paimtas atsuktuvas - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 307 str., teismas

nusprendžia:

N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per šį laiką atlyginti priteistą Valstybinei ligonių kasai turtinę žalą – 521,22 Lt.

Kardomąsias priemones N. J. – rašytinį pasižadėjimą ir dokumento paėmimą, palikti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų tenkinti visiškai ir priteisti iš N. J. 521,22 Lt (penkis šimtus dvidešimt vieną litą 22 ct) žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK – N. P. striukę – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui; iš N. J. paimtą atsuktuvą - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.