Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-01 · Civilinė byla Nr. 2S-989-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
2S-989-368/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Skolininkas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-989-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05824-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.11; 3.5.1.23. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-132-949/2015, iškeltoje pagal pareiškėjo antstolio T. U. prašymą dėl baudos skyrimo vykdymo procese skolininkei R. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis T. U. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas skirti baudą R. B. nuo 20 iki 100 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi skyrė R. B. 50 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą, ją išieškant išieškotojui S. B..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį, apeliantė (skolininkė) R. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir antstolio prašymą dėl baudos jai skyrimo atmesti.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, antstolis T. U. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, išieškotojas S. B. nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantės (skolininkės) R. B. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Pažymi, kad tokia įstatymo formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (pvz., 616 straipsnio 2 dalis). Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (29, 35 b. l.), nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, taigi padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti – tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Egidijus Mockevičius