Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui A. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracija (toliau – Administracija) pateikė teismui prašymą (b. l. 1–4) priteisti iš atsakovo A. B. 461,31 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad atsakovui pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 98,54 kv. m.) (b. l. 7–10) ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 174,27 kv. m.) (b. l. 5–6). Pareiškėja nurodytu adresu siuntė mokėjimo pranešimus (b. l. 11–17), raginimą (b. l. 18). Atsakovas 2014 m. spalio 10 d., 2015 m. sausio 21 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. prašymais kreipėsi į Administracijos Mokesčių ir turto skyrių dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nenaudojimą ir pridėjo pažymą apie elektros energijos suvartojimą (b. l. 19–20, 22–24).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymas, rinkimas ir kontrolė sureguliuota Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 straipsnio 1–2 punktuose (aktuali redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, nurodoma, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės, teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žr. 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Ginčui aktualiu laikotarpiu Savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-17. Minėta vietinė rinkliava administruojama vadovaujantis Tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintais Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai) ir Tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-35 patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašu. Pagal Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 11 d.) 11 punktą, vietinė rinkliava – tai Tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų sutvarkymą, kurią privalo sumokėti visi komunalinių atliekų turėtojai šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Šių nuostatų 12 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 30 punktą, Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš Pastoviosios ir Kintamosios rinkliavos dedamųjų. Pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys (31 punktas); Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo savininkui priklausančio nekilnojamojo turto objekto (32 punktas (akto redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.)). Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Nuostatų 32 punkte nustatyta, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus pagal Registro duomenų bazėje turimą informaciją parengia Savivaldybės administracija (46 punktas). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis į pranešime nurodytą Savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą: už pirmą ketvirtį – iki balandžio 10 dienos; už kitus ketvirčius – iki sekančio ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos (49, 49.1, 49.2 punktai). Gavęs priminimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 20 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo datos (55 punktas).

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, nuosavybės ar kitais pagrindais valdantys ar naudojantys nekilnojamąją turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė Savivaldybės teritorijoje esantys pastatai (2 gyvenamieji namai), vadinasi, jis atitiko Nuostatuose apibrėžtą vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką. Administracija nustatyta tvarka surašė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimus, kurie atsakovui buvo išsiųsti nekilnojamojo turto adresu (b. l. 11–17). Apie tai, kad atsakovas yra skolingas Administracijai 461,31 Eur vietinės rinkliavos, Administracija atsakovą informavo ir 2017 m. spalio 6 d. raginime (b. l. 18).

Pažymėtina, kad atsakovas 2014 m. spalio 10 d., 2015 m. sausio 21 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. prašymais kreipėsi į Administracijos Mokesčių ir turto skyrių dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nenaudojimo ir pridėjo pažymą apie elektros energijos suvartojimą (b. l. 19–20, 22–24). Pareiškėjos pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovo šie prašymai buvo tenkinti ir vietinės rinkliavos dydį Administracija patikslino, jį sumažindama kintamosios dalies suma už atitinkamus laikotarpius (b. l. 35–37).

Atsakovas neginčija aplinkybių, kad jis minėtų mokėjimo pranešimų, skolos raginimo negavo. Vadinasi, apie paskaičiuotą vietinę rinkliavą jam buvo žinoma. Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovui nuosavybės teise priklausantį, pranešimuose ir raginime nurodytą nekilnojamąjį turtą (2 gyvenamuosius namus), jis apie tokį įsiskolinimą buvo informuotas iš esmės nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes nebuvo faktiškai teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos. Kaip jau buvo minėta, vietinė rinkliava nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, ji nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, todėl nagrinėjamu atveju pareiga sumokėti vietinę rinkliavą atsakovui kilo nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti kolektyviniu konteineriu ar tokį konteinerį atsisakė įrengti UAB „Pabradės komunalinis ūkis“. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Tarybos 2005 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. T-3 patvirtintų Švenčionių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (Tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-225 redakcija) 30 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsakovas (atlietų turėtojas) turi teisę gauti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą; teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui, Administracijai ir Organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo (30.1 ir 30.3 punktai). Be to, minėtų taisyklių 131 punkte įtvirtinta, kad komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantys komunalinių atliekų tvarkytojai ir Savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į tai, atsakovo netenkinantys atliekų tvarkymą vykdančio subjekto veiksmai nėra teisėtas pagrindas nemokėti vietinės rinkliavos, o aptartas teisinis reguliavimas nustato kitus būdus, sudarančius galimybę kontroliuoti, kad atsakovui (atliekų turėtojui) būtų teikiamos teisės aktų reikalavimus atitinkančios atliekų tvarkymo paslaugos. Kartu teismas pažymi, kad atsakovas nekvestionuoja vietinės rinkliavos dydžių, taip pat Administracijos jam teiktuose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimuose ir raginime dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įsiskolinimo atliktų paskaičiavimų, todėl dėl to teismas šiame sprendime plačiau nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esančių duomenų pakanka pareiškėjos reikalavimą priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 461,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos pagrįsti, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas. Vietinės rinkliavos Savivaldybės teritorijoje apskaičiavimą, administravimą ir išieškojimą reglamentuojantys teisės aktai ginčui aktualiu laikotarpiu neįtvirtina Administracijos teisės reikalauti priteisti iš vietinės rinkliavos skolininkų procesines palūkanas, todėl palūkanos nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamos. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nurodęs, kad palūkanos, kaip piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra taikomos santykiams, kylantiems iš civilinių santykių. Viešoje teisėje už privalomų mokėjimų delsimą palūkanos nėra taikomos ir yra numatytos kitos mokestinių prievolių užtikrinimo priemonės (pvz. delspinigiai), tačiau tokia mokėjimo užtikrinimo priemonė santykiams, kylantiems iš Rinkliavų įstatymo, nėra numatyta. Todėl santykiams, kylantiems iš viešosios teisės, negali būti priteistos ir procesinės palūkanos, numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-759/2014). Todėl pareiškėjos prašymo dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo A. B. 461,31 (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 31 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.