Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria ieškovo K. S. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Allianz Lietuva gyvybės draudimas dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Trūkumai per nustatytą terminą nebuvo pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria K. S. ieškinys UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi grąžino ieškinį, nes ieškovas iki šios nutarties priėmimo dienos nepašalino ieškinio trūkumų, neprašė pratęsti termino ieškinio trūkumams pašalinti.

10. Ieškovas nesutikdamas su ginčijama nutartimi nurodo, kad trūkumų šalinti nereikėjo. Pateiktas ieškinys pakankamai aiškus, todėl trūkumų pašalinimo institutas perteklinis. Net jei kokie trūkumai ir būtų nustatyti, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

11. Apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovo poziciją vertina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovą: (i) pateikti teismui ginčijamą 2021 m. sausio 4 d. ieškovo sutartį sudarytą su UAB „Aviva Lietuva“ dėl pensijos kaupimo; (ii) įtraukti į bylą VSDFV valdybą (atsakovu ar trečiuoju asmeniu), kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms bei pareigoms: (iii) pagrįsti reikalaujamos žalos dydį; (iv) nurodyti kodėl ieškovas prašo 2021 m. sausio 4 d. ieškovo sutartį sudarytą su UAB „Aviva Lietuva“ dėl pensijos kaupimo fondo nutraukti, o ne pripažinti negaliojančia.

12. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo atstovas į teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi iškeltus reikalavimus nereagavo visiškai, juos ignoravo, o dabar iš esmės teigia, kad teismo nurodytus trūkumus jis būtų pašalinęs posėdyje.

13. Tokia ieškovo atstovo pozicija yra netoleruotina. Akivaizdu, kad ieškovas net nepateikė ginčijamos sutarties, ar neprašė jos išreikalauti, nepašalino nei vieno kito teismo nurodyto ieškinio trūkumo.

14. Išties, neesminiai ieškinio trūkumai gali būti pašalinti ir parengiamąjame teismo posėdyje, Tačiau teismo darbo laikas (valstybės resursai) negali būti skiriami tam, kad teismas padėtų advokatui paruošti kliento ieškinį bei už jį suformuluoti ieškinio pagrindą, o atsakovas, jau esant iškeltai bylai, savo resursų sąskaita, lauktų kol tai bus, ar nebus, padaryta.

15. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia api­brėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teis­mas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

16. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 12 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 09 08 nutartis byloje Nr. 3K-3-404/99, 1999 06 09 nutartis byloje Nr. 3K-3-271/99).

17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios remiantis atskirojo skundo motyvais naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.