Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-120-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
1A-498-120-2010
Teisminio proceso Nr.
36-1-00140-07
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Emilija Akelienė
Nuteistasis
Broniui A, B. A. S., B.A.
Nukentėjusysis
T. G.
Advokatai
Romualdas Matonis, Vytautas Gineika
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.1A-498-120/2010Teisėjas Dainius Gudas Proceso Nr.36-1-00140-07Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2010 m. spalio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam Broniui A. S., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiam T. G., jo atstovui advokatui Romualdui Matoniui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo B. A. S. apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo B. A. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojus B. A. S. laisvės apribojimo metu nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš B. A. S..Kauno teritorinės ligonių kasai pritaista 61,90 Lt turtinei žalai atlyginti, o T. G. 2613,28 Lt. turtinei žalai ir 3.000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. A. S. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. balandžio 13 d. apie 17.00 val., Brukų k., Kalvarijos sav. , prie parduotuvės, vykstant konfliktui tarp T. G., A. M., V. S. ir Broniaus A. S., T. G. siekiant išskirti konfliktuojančius ir bandant atitraukti nuo jų B. A. S., pastarasis tyčia sužalojo T. G. – stiklo šuke perpjovęs jam kairę ranką, ir tuo padaręs pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis B.A. S. apeliaciniu skundu prašo 2010m. balandžio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują - išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių jo kaltę, nėra. Nuosprendis paremtas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad stiklo šukės iš įvykio vietos nebuvo paimtos ir nebuvo nustatyta ar ant stiklo šukių yra B. A. S. pirštų antspaudų, odos epitelio likučių, prakaito likučių, T. G. kraujo ar kt., dėl ko nebuvo užduoti klausimai specialistams ar ekspertams. Nei vienas apklaustas liudytojas nematė kas ir kuo sužalojo T. G., jie tik pateikė prielaidas, kad sužalojo B. A. S., nes matė jo rankoje kažkokį saulėje blizgantį daiktą, kiti taip manė dėl to, kad B. A. S. stovėjo prie T. G.. Teismas priimdamas nuosprendį visiškai nevertino ir nepasisakė dėl B. A. S. sužalojimų, kas yra labai svarbi aplinkybė, nes B. A. S. buvo sužalotas daugiau ir sunkiau. Teismas turėjo spęsti, ar kaltinamasis būdamas daugybiškai sužalotas į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvos sritį, žinant kad nuo patirtų smūgių buvo nukritęs, galimai kuriam laikui praradęs net sąmonę, galėjo sužaloti kitą asmenį, o jeigu galėjo, ar tai nereikia vertinti kaip būtinąją gintį, kadangi jis vienas gynėsi nuo kelių jį žalojusių asmenų. Teismas nepasisako nuosprendyje, kodėl B. A. S. veiksmus vertina kaip tyčią. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgia į kaltinamojo ir kitų konflikto dalyvių amžių, neanalizuoja kaltės pagal tikimybių teoriją, atsižvelgiant į B. A. S. gyvenimo būdą, charakteristiką, polinkį nusikalsti ar polinkį daryti kitus teisės pažeidimus. Vadovaujantis LR Aukščiausiojo teismo 2002 - 06 - 21 Senato nutarimu Nr. 37 teismo pareiga atsieti, kurie įrodymai neturi įrodomosios reikšmės, kurie neabejotinai patvirtina kaltinamojo kaltę ir kurie yra ginčytini. Apelianto nuomone, neabejotinų įrodymų pagrindžiančių jo kaltę šioje byloje nėra. Kad pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai, neobjektyviai vertino įrodymus ir darė esmines įrodymų vertinimo klaidas rodo kai kurių liudytojų parodymai, kurių pirmosios instancijos teismas neaptarė: liudytojas M. B. nurodo, kad kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo T. G. nematė; liudytoja D. K. nurodė, kad policijai A. S. 2009 - 04 - 13 17. 29 vai. telefonu pranešė dėl konflikto nurodydama, kad vyksta muštynės, kuriose dalyvauja daug asmenų; liudytoja V. U. paaiškino, kad matė būta muštynių, būdama atsakinga pareigūne ji įvykio vietoje rado ir išėmė kelis pagalius, ant kelio matė ne vieną stiklo šukę, nors jų nerinko; liudytojas V. S. matė, kad su stiklo šuke „ švaistėsi " T. G., kaip būtent jis žalojo jo tėvą, tėvas buvo sužalotas perpjaunant antakį; liudytoja A. S. ir kiti liudytojai matė, kaip T. G. sudaužė rankose turėtą butelį. Byloje nebuvo ginčo, kad stiklo šukės atsirado dėl to, kad turėjo butelį ir konfliktuodamas su V. S. jį sudaužė neblaivus T. G., niekas neginčijo, kad B. A. S. į antakio sritį stiklo šuke sužalojo būtent jis, būtent jis galėjo sužaloti ir kitus konflikto dalyvius, todėl yra visiškai neaišku, kodėl teismas nesivadovavo ir šiais parodymais, o vadovavosi prielaida, kad apeliantas sužalojo T. G..

Motyvuojamoji dalis

Apelianto B. A. S. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pilnai bei visapusiškai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad, 2009 m. balandžio 13 d. apie 17 val. Kalvarijos seniūnijos Brukų km prie parduotuvės konfliktas vyko tarp apelianto ir jo sūnaus V. S. iš vienos pusės bei T. G. ir A. M. iš kitos pusės. Šio konflikto metu vyko muštynės.

Muštynių dalyviai T. G., A. M. ir V. S. bei vykusias muštynes matę R. P., M. B., D. K., V. U., A. S. nukentėjusio T. G. sužalojimo aplinkybių iš viso nematė.

Nukentėjusio T. G. parodymai rodo, kad jis, eidamas prie besimušančiųjų, kad šuos išskirti ir norėdamas nuo muštynių apeliantą sulaikyti, paėmęs apeliantą už dešinio peties ir patraukęs jį į save, pajuto karštį kairėje savo rankoje, pamatė, kad jo ranka dilbio, riešo ir plaštakos srityje yra perpjauta ir suprato, kad tai jam padarė B.A. S., nes sužalojimo metu nieko daugiau šalia jų, nebuvo.

Pagrindo abejoti šiais nukentėjusio T. G. parodymais teismas neturėjo. Šiuos jo duotus parodymus patvirtino sužalojimo aplinkybes matę liudytojai V. A. bei J. M..

Liudytojas V. A., patvirtinęs nukentėjusio parodymus, parodė matęs kad, pribėgęs prie besimušančiųjų, nukentėjusysis tuoj pat atsitraukė ir jis pamatė, kad nukentėjusio ranka yra sužalota bei, kad sužalojimo metu šalia nukentėjusio buvo tik apeliantas .

Liudytoja J. M. taip pat patvirtinusi nukentėjusio parodymus, parodė mačiusi apeliantą rankoje turint saulėje blizgantį daiktą bei tai, kad apeliantą už peties patraukęs nukentėjusysis staiga nuo kaltinamojo atsitraukęs bei sulenkęs ranką, ėmė rėkė kviesti greitąją med pagalbą.

2009 m. balandžio 14 d. specialisto išvados aktu nustatyta, kad pjautinės žaizdos nukentėjusio rankoje padarytos galėjo būti galimai dviem poveikiais aštriu pjaunančio tipo daiktu (t.1, b.l. 76).

Šių įrodymų apelianto kaltei pagrįsti pilnai pakanka. Tai, kad liudytojai T. G., A. M., V. S., R. P., M. B., D. K., V. U. ir A. S. nukentėjusio sužalojimo padarymo aplinkybių nematė, pagrindo netikėti paties nukentėjusio T. G. bei liudytojų V. A. ir J. M. parodymais, neduoda.

Nukentėjusiam T. G. padarytu sužalojimu nukentėjusio sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai, tad apelianto veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Apelianto skundo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas, nesurinkus įvykio vietoje šukių, neieškant ant jų jo pirštų atspaudų, atliktas nepakankamai kvalifikuotai, apelianto kalte abejoti pagrindo neduoda.

Jo skundo teiginiai, kad jis stiklo šukės neturėjo, kad nukentėjusį stiklo šuke sužalojo ne jis, kad padaryti tai galėjo konflikto dalyvis T. G., tėra tik įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįstos deklaratyvios prielaidos, tad šioje dalyje skundas plačiau neanalizuojamas ir nevertinamas.

Jo skundo teiginiai, kad teismas, nespręsdamas ar apeliantas nebuvo sužalotas daugiau nei nukentėjęs, nevertindamas, ar, būdamas pats sužalotas, apeliantas galėjo sužaloti nukentėjusį, nevertindamas, ar, sužalodamas nukentėjusį, apeliantas neveikė būtinosios ginties sąlygomis ir, atsižvelgiant į apelianto gyvenimo būdą, charakteristiką, polinkį nusikalsti ir t.t., neanalizuodamas apelianto kaltės pagal tikimybių teoriją, pažeidė 2002 m. birželio 21 d. AT Senato nutarimo Nr. 37 reikalavimus, yra tik konstatuotos baudžiamosios teisės mokslo tezės, kurios jokiais faktiniais bylos duomenimis su skundžiamu nuosprendžiu nesusietos ir motyvuotai nepagrįstos, tad ir šioje dalyje apelianto skundas plačiau neanalizuojamas ir nevertinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo B. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėArūnas PaštuolisEmilija Akelienė