- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- eI3-2055-776/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00512-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Kairienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. S. (toliau - ir pareiškėjas, ir M. S.) teismui paduotu prašymu prašė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytą terminą giminystės ryšį patvirtinančiam dokumentui pateikti tikslu atkurti jam nuosavybės teises į K. S. K. (K.) nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 1991 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į tuometinę Molėtų rajono Giedraičių apylinkės agrarinės reformos tarnybą, dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir NŽT), prašydamas atstatyti nuosavybės teises į K. S. K. (K.) iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, apie 3,00 ha, Ukmergės apsk., Giedraičių valsč., (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad buvęs savininkas K. S. K. (K.) miręs, sutuoktinė S. S. (Rybakova) mirusi ir teisė į nuosavybę turėtų būti grąžinta po paveldėjimo. NŽT atsakė, kad NŽT esančioje M. S., K., nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esą tik K. S. K. (K.) mirties liudijimas ir pranešimai M. S. dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo, taip pat nėra pateikta M. R., C. A. ir A. U. patvirtinančių giminystės ryšį dokumentų su buvusiu žemės savininku. Taip pat informavo, kad NŽT nėra archyvinių dokumentų apie K. S. K. (K.) iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę Ukmergės apskr., Giedraičių valsč., (duomenys neskelbtini). 1999 m. vasario 12 d. NŽT informavo, kad yra patvirtintos teritorijų, kuriose 1998 metais buvo pradėti rengti žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kad M. S. pretenduojamas žemės sklypas įeina į šį projektą. Todėl paprašyta artimiausiu metu atvykti į NŽT dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir turėti nurodomus dokumentus. Į NŽT buvo nuvykta ir pasirašyti dokumentai. NŽT 1999 m. kovo 30 d. pranešė, kad pateiktame prašyme nuosavybės teisei į žemę (duomenys neskelbtini)., Molėtų r., atstatyti turėtą savininko K. S. K. (K.) negali, nes turimuose archyviniuose dokumentuose tokio savininko pavardės nėra. 1999 m. kovo 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikinį centrinį archyvą dėl trūkstamų dokumentų pateikimo. Atsakymas iš Lietuvos Respublikinio centrinio archyvo buvo gautas 1999 m. birželio 3 d. NŽT 2003 m. kovo 12 d. pranešė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė nuosavybės teisės patvirtinančių bei giminystės ryšiu įrodančių dokumentų pateikimo galutinį terminą iki 2003 m. liepos 1 d. ir paprašė pateikti K. S. K. (K.) ir M. S. gimimo liudijimų nuorašus. NŽT 2009 m. gegužės 12 d. notarų biurui pateikė raštą, kad M. S. turi nuosavybės teisę į 1.0 ha žemės iš buvusio savininko K. S. K. (K.) sklypo Utenos apskr., Molėtų r., (duomenys neskelbtini). To pagrindas buvo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999 m. birželio 3 d. pažymėjimas Nr. T-1900-S ir sąrašas Ambraziškių dvaro kandidatų žemei gauti F.1248. Vadinasi, NŽT turėjo duomenis apie Ambraziškių dvaro žemės valdytojus (kandidatus) ir galėjo pasinaudoti jais, atkuriant nuosavybės teisę M. S.. Nuosavybės teisės V. S. į to paties sklypo dalį buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 1998 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 10-05-436, vadovaujantis tuo pačiu Ambraziškių dvaro kandidatų žemei gauti F.1248 sąrašu. 2022 m. birželio 23 d. kreipėsi į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes kitam giminaičiui, taip pat to paties velionio nuosavybės teisių paveldėtojui į dalį to paties sklypo nuosavybės teisės jau buvo atkurtos, o M. S. - ne. Tai buvo padaryta todėl, kad buvo tikimasi, jog trūkstami dokumentai galės būti NŽT paimti iš atkurtos nuosavybės teisės į sklypą bylos ir panaudoti atkuriant nuosavybės teisę M. S.. Tačiau tai nebuvo padaryta. 2022 m. spalio 13 d. kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl trūkstamų dokumentų suradimo. 2022 m. lapkričio 11 d. buvo išduota trūkstama archyvo pažyma apie M. S. gimimą, kur nurodoma, kad M. S. tėvai yra K. S. ir S. R.. Ši pažyma buvo nusiųsta NŽT ir paskambinta NŽT, ar tokia pažyma gali būti tinkama užbaigti nuosavybės teisės grąžinimą. NŽT žodžiu patikino, kad pažyma yra tinkama, žemės sklypo plotas, į kurį pretenduojama, yra laisvas ir pateikė raštišką atsakymą. NŽT 2022 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 40SD-5173-(14.40.137E) pasiūlyta kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nes nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Yra labai senyvo amžiaus, gyvena ne Vilniuje, turi negalią, kuri apriboja judėjimą į institucijas, supratimą ir galimybes pilnavertiškai spręsti visuomeninius-teisinius klausimus, jam sudėtinga susigaudyti valstybės institucijų sistemoje. Tikėjo, kad duomenų archyve nėra ir kad jau nebus galimybės atgauti nuosavybės teisę į dalį sklypo, todėl ilgą laiką nieko nedarė. Bet, jie buvo surasti. Nėra kaltas, kad valstybėje nėra sukurtos patikimos dokumentų saugojimo ir jų išdavimo sistemos. Ne jo kaltė ir tai, kad archyvas ne iš karto randa prašomus duomenis. Nuolatos domėjosi, kaip vyksta procesas, duomenų ieškojo savo giminaičių tarpe, kurių dauguma taip pat senyvo amžiaus, tačiau nesėkmingai, atsakymai buvo pateikiami po labai ilgo laiko. Taip pat buvo kilę sunkumų nustatyti giminystės genealoginę liniją, kurios atstovai galėtų ką nors papasakoti ir nukreipti, kur ieškoti reikalingų duomenų. Neturint rašytinių dokumentų, remiantis vien gyvų seno amžiaus žmonių prisiminimais tai padaryti yra labai sunku. Todėl terminas visiems dokumentams pateikti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Molėtų skyriaus, su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti praleistus terminus NŽT Molėtų skyriui pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į K. S. K. (K.) valdytą 3 ha žemės sklypą. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, piliečiai turėjo pateikti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus ir vėliausiai iki 2003 m gruodžio 31 d. - nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas šios pareigos neįvykdė. Be to, teismų praktikoje terminai prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Nagrinėjamu atveju tam nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises savo vardu į savo tėvo K. S. K. (K.) nuosavybės teise valdytos žemės dalį ir tuo tikslu prašo atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą pateikti giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą – Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2022 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (P1-7290) P2-12245 (toliau - ir Raštas), kuriame patvirtinama, kad pareiškėjas yra K. S. ir S. R. sūnus.
Taip pat, bylos medžiaga nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo prašyme Molėtų rajono Giedraičių apylinkės agrarinės reformos tarybai, nurodoma, kad prašoma K. S. K. (K.) vardu nustatyti jo turėtos žemės apie 3 ha plotą, valdytą iki 1940 m. liepos 22 d. 1999 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Giedraičiai pranešime Nr. 96 nurodoma, kad yra patvirtintos teritorijos, kuriuose 1998 metais buvo pradėti rengti žemės reformos žemėtvarkos projektai. Pareiškėjo pretenduojamas žemės sklypas įeiną į šį projektą. Prašoma atvykti ir pateikti dokumentus: pareiškėjo gimimo liudijimą, archyvinius dokumentus apie K. S. K. (K.) turėtą žemę. 1999 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Giedraičiai pranešime Nr. 137 nurodoma, kad pareiškėjo pateiktame prašyme nuosavybės teisei atstatyti į žemę, (duomenys neskelbtini)aime, Molėtų rajone, turėtą savininko K. S. K. (K.), negali, nes turimuose dokumentuose tokios savininko pavardė nėra. Siūloma kreiptis į Lietuvos respublikinį centrinį archyvą. 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu Nr. T-1900-S pareiškėjas buvo informuotas, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, Ukmergės apskrities Giedraičių valsčiaus (duomenys neskelbtini) gyventojos S. M. buto-ūkio lape įrašyti jos šeimos nariai. 2003 m. kovo 12 d. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Giedraičiuose pranešimu Nr. 306 pareiškėjas buvo informuotas, kad jis pateikė prašymą nuosavybei atkurti, bet nepristatė visų reikiamų dokumentų: K. S. K. (K.) gimimo liudijimo, paties pareiškėjo gimimo liudijimo, ir prašoma juos pateikti.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
Įstatymų leidėjas nustatė galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus buvo galima pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimas, ar atnaujinti Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus, priimamas atsižvelgiant į tai, kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-112- 492/2018).
Pagrįsta priežastimi atnaujinti praleistą terminą pripažįstami ir tie atvejai, kai pretendentas savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytu laikotarpiu ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-953/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kad Raštas jam buvo išduotas tik 2022 m. lapkričio 11 d., iki to jam nepavykdavo gauti giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas aktyviai bendravo su valstybės institucijomis siekdamas atkurti jam nuosavybės teises į K. S. K. (K.) nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę. Šios valstybės institucijos iš pareiškėjo prašė, be kita ko, ir dokumentų, patvirtinančių, jog jis yra K. S. K. (K.) sūnus. Tokių dokumentų pareiškėjas neturėjo, jų taip pat neturėjo valstybės institucijos, ir tik Lietuvos Valstybės istorijos archyvas 2022 m. lapkričio 11 d. savo Raštu patvirtino, kad pareiškėjas yra K. S. ir S. R. sūnus. Tai yra, pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas atkurti jam nuosavybės teises į K. S. K. (K.) nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę, ir dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių praleido būtinų dokumentų pateikimo terminą.
Bet, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio dalis įtvirtina, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Šio straipsnio dalies 4 punkte apibrėžta, kad nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Nagrinėjamoje byloje yra aktuali įstatymo nuostata, kuria nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumas pripažįstamas tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas tik nustačius konkretų nekilnojamojo turto savininką, nuosavybės teise valdžiusį turtą jo nacionalizavimo momentu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti terminą pateikti Raštą kaip giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą. Iš Rašto turinio matyti, kad jis patvirtina, jog pareiškėjas yra K. S. ir S. R. sūnus.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad K. S. K. (K.) nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė apie 3,00 ha, Ukmergės apsk., Giedraičių valsč., (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo nurodomas sąrašas Ambraziškių dvaro kandidatų žemei gauti F.1248, taip pat šios aplinkybės nepatvirtina.
Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu nustačius, jog K. S. K. (K.) nebuvo savininku žemės, į kurią pagal Atkūrimo įstatymą galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės, pareiškėjo giminystės ryšį su K. S. ir S. R. patvirtinančio dokumento (Rašto) pateikimas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių. Taigi byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių pačios turtinės teisės, kurios įgijimui nustatyti terminai pasibaigę, faktą, vien šiuo pagrindu pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo M. S. prašymą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo pateikti giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą tikslu atkurti nuosavybės teises į K. S. K. (K.) turėtą nekilnojamąjį turtą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.