Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties A. K. (A. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Elvata“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, darbuotojui A. V. už 2009 m. gruodžio mėn. nesumokėjo 765,46 Lt darbo užmokesčio ir ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų už pirmas dvi nedarbingumo dienas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 201 straipsnio 1 dalį; taip pat šiam darbuotojui už uždelstą laiką sumokėti darbo užmokestį nebuvo skaičiuojami delspinigiai, tuo pažeidžiant DK 207 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, A. V. nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. sausio 18 d. suteikus kasmetines atostogas, darbo užmokestis už kasmetines atostogas nebuvo sumokėtas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalyje.

Protokole taip pat nustatyta, kad A. K. neatsiskaitė su darbuotoju M. G. jo atleidimo iš darbo dieną (2009 m. gruodžio 21 d.): neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nesilaikė šalių susitarimu nustatytos galutinio atsiskaitymo tvarkos, tuo pažeisdamas DK 141 straipsnio 1 dalį; iš darbuotojo M. G. galutinio atsiskaitymo darbdavio nurodymu buvo išskaityta visa šiam darbuotojui atleidimo iš darbo dieną išmokėtina suma, kuri viršija minėto darbuotojo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, taip pažeidžiant DK 258 straipsnio 1 dalį; darbdavys iš darbuotojo M. G. 2009 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išskaičiavo didesnį nei įstatymais leidžiamą maksimalų išskaitos dydį, tuo pažeisdamas DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalis. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir VDI) 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. K. pripažino kaltu, padarius Protokole nurodytus pažeidimus, ir skyrė subendrintą 2 750 Lt baudą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas su Bendrovės darbuotojais buvo išspręstas taikiai bei į tai, jog Bendrovė su buvusiais darbuotojais atsiskaitė, 2011 m. sausio 28 d. nutartimi A. K. paskirtą administracinę nuobaudą sušvelnino iki 1 000 Lt.

Apeliaciniu skundu A. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės (t. II, b. l. 129-133).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčas su Bendrovės darbuotojais buvo išspręstas taikiai bei kad apeliantas augina nepilnametį sūnų.

Atsiliepimu į apeliacinį Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Nagrinėjamoje byloje A. K. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad jis turėtų būti atleistas nuo administracinės atsakomybės.

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų; ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Protokole nurodyta, kad apeliantas kaltinamas pažeidęs DK 141 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, DK 207 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 258 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį.

DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 225 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. Pagal DK 258 straipsnio 1 dalį darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala, neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.

DK 201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį. Pagal DK 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad delspinigių dydį sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodytos administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ir 41⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėtys.

Teisėjų kolegija nustatė, kad A. V. 2010 m. vasario 17 d. pateikė skundą VDI, nurodydamas, kad 2010 m. vasario 1 d. Bendrovei pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2010 m. vasario 14 d. (t. I, b. l. 44, 51), tačiau nuo 2009 m. gruodžio mėn. negavo jam priklausančio darbo užmokesčio, darbdavys su juo neatsiskaitė DK 141 straipsnio nustatyta tvarka ir neįformino darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (t. II, b. l. 44-45).

2010 m. vasario 17 d. VDI pateiktas buvusio Bendrovės darbuotojo M. G. skundas, kuriame jis nurodo, kad 2009 m. gruodžio 21 d. buvo atleistas iš darbo savo noru, pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Tą pačią dieną pasirašė susitarimą su darbdaviu, kad jam priklausančios išmokos bus išmokėtos 2010 m. sausio 10 d., tačiau iki skundo pateikimo su juo atsiskaityta nebuvo (t. II, b. l. 64-65).

VDI 2010 m. vasario 18 d. – 2010 m. gegužės 5 d. laikotarpiu atliktas Bendrovės patikrinimas (t. I, b. l. 8-10) patvirtino A. V. ir M. G. skunduose nurodytas aplinkybes. Pagal darbdavio pateiktus darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus A. V. 2009 m. gruodžio mėn. turėjo būti išmokėta 765,46 Lt darbo užmokesčio ir ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų už pirmas dvi nedarbingumo dienas, tačiau darbo užmokestis už 2009 m. gruodžio mėn. nebuvo sumokėtas. Jokių dokumentų, liudijančių, kad minėtam darbuotojui buvo daromos išskaitos iš darbo užmokesčio, darbdavys VDI inspektoriams nepateikė. A. V. neišmokėjus darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėn., jam nebuvo skaičiuojami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Pateiktas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 114-P-1 (t. II, b. l. 53) patvirtina, kad nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. sausio 18 d. A. V. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, tačiau darbo užmokestis už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios jam nebuvo sumokėtas.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad M. G. nuo 2009 m. gruodžio 21 d. buvo atleistas iš darbo savo noru pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (t. II, b. l. 66-70). 2009 m. gruodžio 23 d. šalių susitarimu galutinio atsiskaitymo terminas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 10 d. (t. II, b. l. 73), tačiau darbdavys nustatytu terminu su M. G. galutinai neatsiskaitė: neišmokėjo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso 3 096,75 Lt, atskaičius mokesčius (t. II, b. l. 74, t. I, b. l. 59). Bendrovės direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. 113-P-1 iš darbuotojo M. G. darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėn. buvo nustatytos išskaitos, pažeidžiant teisės aktų nustatytus išskaitų iš darbo užmokesčio maksimalius dydžius (t. II, b. l. 76).

Apelianto argumentas, kad darbuotojams A. V. ir M. G. darbo užmokestis nebuvo mokamas, nes A. V. buvo Bendrovei skolingas už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, o M. G. vieno mėnesio dydžio atlyginimas neišmokėtas už darbo drausmės pažeidimus jo padarytai Bendrovės veiklai žalai atlyginti, nepagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11428-141/2010 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7888-535/2010 patvirtina, kad M. G., A. V. ir Bendrovės sudarytomis taikos sutartimis apeliantas pripažino buvusiems darbuotojams neišmokėtą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu. Pažymėtina, kad Nutarimu apeliantui buvo paskirta subendrinta 2 750 Lt bauda už dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas su buvusiais Bendrovės darbuotojais buvo išspręstas taikiai bei į tai, kad Bendrovė su buvusiais darbuotojais atsiskaitė, administracinę nuobaudą sušvelnino, paskirdamas apeliantui 1 000 Lt baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2860/2011, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2450/2011). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybės (nepilnamečio sūnaus auginimas) nesudaro pagrindo dar labiau švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.