- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- A-280-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01612-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio B. R. (R.), J. sūnaus, turėtą žemę 14,86 ha plote, esantį (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti terminą pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšius su B. R. (R.), J..
2. Pareiškėjas nurodė, kad 1991 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Mažeikių skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. į 14,86 ha žemės sklypą, priklausiusį jo seneliui B. R. (R.), J., esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 1992 m. kovo–balandžio mėnesiais pateikė NŽT R. B. mirties liudijimo, B. G.-A., R. gimimo liudijimo kopijas. Iki 1993 m. kovo mėnesio pareiškėjui nuosavybės teisės nebuvo atkurtos ir jis tuo metu išvyko gyventi ir dirbti trejų metų laikotarpiui į Ukrainą. 1996 m. NŽT siuntė pareiškėjui į Ukrainą kvietimą atvykti į Šerkšnėnų žemėtvarkos tarnybą, tačiau pareiškėjas jo negavo. NŽT 2001 m. spalio 9 d. siuntė raštą pareiškėjo motinai, kad ji paskambintų NŽT. 2006 m. birželio mėnesį NŽT vėl siuntė laišką pareiškėjui į Ukrainą. 2016 m. birželio 9 d. atvykęs į NŽT pareiškėjas pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau 2016 m. liepos mėnesį gavo atsakymą Nr. 35SD-2716-(14.35.104), kuriame nurodyta, kad teisę atkurti nuosavybės teises turi tik jo motina. NŽT neatsižvelgė, kad buvo pateiktas notariškai patvirtintas pareiškėjo motinos B.-R. G.-A. atsisakymas paveldėti tėvo B. R. (R.), J., turėtą žemę ir tai, kad pareiškėjas yra pateikęs 1991 m. prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio žemę. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1274, 2 punkte nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos ta pačia tvarka kaip ir šios tvarkos 2 punkte nurodytiems piliečiams. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (10 str.) numato galimybę atnaujinti praleistus terminus. Pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. paveldėjo mirusios motinos turtą ir teisę atkurti nuosavybę į senelio turėtą žemę. Pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti terminus, pažymėjo, kad pagal jo 1991 m. rugsėjo 9 d. prašymą nuosavybės teisės nebuvo atkurtos.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Mažeikių skyrius atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad NŽT Mažeikių skyriuje yra archyviniai duomenys, jog pareiškėjas A. G. 1991 m. rugsėjo 9 d. buvo pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. R., J. iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prie prašymo buvo pridėti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas ir G. B.-R. pareiškimas. Pagal pareiškėjo prašymą užvestoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje taip pat yra iš Lietuvos valstybinio archyvo 1991 m. lapkričio 21 d. gautas Archyvo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Mažeikių apskrities, Sedos valsčiaus, Kalniškių seniūnijoje rūšimis paskirstytų žemių 1927 m. birželio 26 d. patvirtintame sąraše įrašytas žemės savininkas B. R., (duomenys neskelbtini) turėjęs 17,86 ha žemės. Prie pareiškėjo pateikto prašymo pridėtas R. B. mirties liudijimas ir pareiškėjo motinos gimimo liudijimas, kuriame nurodytas tėvas – B. R.. Kadangi archyviniuose dokumentuose asmens vardas keičiasi kelis kartus kyla pagrįstų abejonių ar „R. B.“, „R. B.“, „R. B.“ yra vienas ir tas pats asmuo. Pareiškėjo prašymas turi būti tikslinamas, teismui nustatant juridinį faktą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnį. Tai, kad pareiškėjas, siekdamas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tik 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, nepateisina jo pasyvaus elgesio nuosavybės teisių atkūrimo procese. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kodėl šis teisminis procesas negalėjo būti inicijuotas laiku. NŽT Mažeikių skyrius prieštaravo, kad teismas atnaujintų pareiškėjo praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti NŽT žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. G. prašymą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. G. pretenduoja į B. R. (R.), J., nuosavybės teisėmis valdytą 14,86 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini).
7. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal iki 1997 m. liepos 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Nuo 2004 m. balandžio 26 d. įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
8. Teismas, aptaręs ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog apie tai, kad pareiškėjas A. G., jo motina B.-R. G.-A. turi teisę pretenduoti į B. R. (R.), J., nuosavybės teisėmis valdytą žemę, pareiškėjas žinojo dar iki prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę teikimų termino 2001 m. gruodžio 31 d. pabaigos. Mažeikių rajono Šerkšnėnų apylinkės agrarinės reformos tarnyboje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. R. (R.), J., žemę, esančią (duomenys neskelbtini) 1991 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas pareiškėjo A. G. prašymas, kuriame kaip pretendentas buvo įrašytas A. G.. Mažeikių rajono Šerkšnėnų žemėtvarkos tarnybos 1999 m. birželio 8 d. raštu Nr. 493 pareiškėjui A. G. buvo pasiūlyta artimiausiu metu atvykti į Šerkšnėnų žemėtvarkos tarnybą pareikšti savo valią į jam priklausančią žemę 14,86 ha, esančią (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad A. G. yra padavęs prašymą dėl R. B. priklausiusios žemės (duomenys neskelbtini) kaime susigrąžinimo 2001 m. spalio 9 d. buvo informuota ir G. R.. Byloje yra ir B.-R. G.-A., R. 1991 m. kovo 24 d. rašytas Mažeikių rajono žemės skirstymo komisijai pareiškimas, kuriuo ši atsisakė savo teisių ir pretenzijų į žemę sūnaus A. G. naudai. Iš NŽT Mažeikių skyriaus atsiliepimo į skundą matyti, kad 2006 m. birželio 22 d. A. G. buvo išsiųstas atsiliepimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymą bei pateiktos atsisakymo priežastys.
9. Teismas vertino, kad pareiškėjas veiksmus, susijusius su savo, kaip galimo pretendento į žemę, realizavimu atliko jau pasibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytam terminui nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad egzistavo objektyvios kliūtys iki įstatymo nustatyto termino kreiptis į atitinkamas institucijas ar teismus dėl informacijos apie prašyme nurodyto buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, giminystės ryšius, pilietybę ir pan. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog A. G. turėjo realią galimybę reikiamus duomenis gauti laiku.
10. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodamas apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasis savo interesais, pareiškėjas turėjo galimybę domėtis turėta giminaičių nuosavybe. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos. Taip pat teismas vertino aplinkybę, jog net atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas apie galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę žinojo mažiausiai nuo 1991 m. rugsėjo 9 d. (prašymo teikimo agrarinės reformos tarnybai dienos), tačiau į teismą dėl terminų atnaujinimo kreipėsi tik 2021 m. liepos 29 d.
11. Teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šių terminų trukmė savaime sudarė galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją.
12. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog valstybės įstaigos neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Priešingai, byloje nustatyta, jog A. G. savo valios veiksmais nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo nesiekė ir nesiėmė priemonių gauti informaciją apie valdytą žemę, nebandė laiku pateikti visus su žeme bei buvusiu žemės savininku susijusius bei trūkstamus dokumentus. Atkūrimo įstatymo 2004 m. spalio 12 d. Nr. IX-2490 redakcija įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atkuriamaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.
13. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, jog jis laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus įstatymo nustatytu laiku nepateikė dėl motinos, mirusios (duomenys neskelbtini) mirties fakto bei 2021 m. vasario 17 d. motinos turto paveldėjimo fakto, nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjo kreipimasis praėjus beveik dvidešimt metų po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio valdytą žemės sklypą nepatvirtino reikšmingų aplinkybių, jog pareiškėjas buvo aktyvus ir rūpestingas nuosavybės teisių atkūrimo procese iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo kokių nors objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu.
14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas dėl subjektyvių aplinkybių. Termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti praleidimą šiuo atveju lėmė pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas bei jo pasirinktas pasyvus elgesio modelis ir tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistiems terminams atnaujinti. Todėl terminas pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius bei kitus dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.
III.
15. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
16. Pareiškėjas pažymi, kad pateikdamas 1991 m. rugsėjo 9 d. prašymą nuosavybės teisėms atkurti kartu pateikė 1991 m. kovo 25 d. Mažeikių valstybinio notaro patvirtintą B.- R. G.-A., R. pareiškimą, kad ji perleidžia teises ūkininkauti sūnui G. A. jos tėvo B. R., J. žemėje, 1991 m. lapkričio 21 d. archyvinį dokumentą Nr. 1200-B apie B. žemę, pateikė B. G.-A. gimimo liudijimą, kurį 1992 m. kovo 18 d. pasitvirtino agrarinės reformos tarnyba. NŽT pagal pateiktus dokumentus surašė pažymą, nurodydama pretendentu G. A.. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje, 11 lape yra pateiktas Šerkšnėnų apylinkės viršaičio raštas, kad R. G.-A. sūnus yra G. A.. Tuometinė Šerkšnėnų žemėtvarkos tarnyba 1999 m. birželio 8 d. pareiškėjui siuntė pranešimą į Ukrainą nurodytu adresu, nors pareiškėjas buvo prašyme nurodęs kad šiuo adresu gyvens tik tris metus (iki 1996 m. kovo 16 d.). Tarnyba, nekreipdama dėmesio, kad yra nurodytas ir adresas Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), pareiškėjui jokios informacijos šiuo adresu nesiuntė. Pareiškėjas jokios informacijos negavo ir vėliau lietuviškuoju adresu, kai buvo grąžintas neįteiktas laiškas Ukrainoje. Pareiškėjas ir žemėtvarkos pažymoje įvardintas pretendentu tačiau dėl neaiškių priežasčių negavo jokios informacijos iš Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 metais ir 2006 metais, nors buvo žinomas jo adresas Telšiuose.
17. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime nurodė, jog 2006 m. birželio 22 d. pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas Nr. R2-728, bet nenurodė, kad jis vėl siunčiamas ne tuo adresu (ne į (duomenys neskelbtini)), o į Ukrainą, nors NŽT žinojo, kad iš to adreso pareiškėjas yra išvykęs. Šios aplinkybės paneigia teismo teiginius, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę reikiamus duomenis gauti laiku, o prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo būti išspręstas.
18. Pareiškėjo nuomone, NŽT nebuvo pakankamai rūpestinga ir aplaidžiai vykdė Atkūrimo įstatymo 17–18 straipsnių normas, kur nurodyta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie priimtus suinteresuoto asmens sprendimus, nors NŽT turėjo jo adresą Telšiuose, kuriuo galėjo išsiųsti visą reikalingą informaciją. Todėl pareiškėjas laiku negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti visus reikalingus dokumentus. Valstybinei institucijai nekreipus dėmesio į adresą, kuriuo turėjo teikti informacija, ji pareiškėjo negauta, tuo buvo grubiai pažeistos jo teisės nustatytais terminais gauti informaciją. Pareiškėjas teigia galimybę atkurti nuosavybės teises į senelio žemę praradęs dėl atsakovo aplaidumo, imperatyvių įstatymo nuostatų nevykdymo, nustatytų terminų nesilaikymo, buvo pažeista tvarka informuoti pareiškėją, praleisti terminai atsakymams pateikti.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas nurodo, kad 2021 metais kreipėsi į NŽT, ir, gavęs iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų kopijas, sužinojo apie jam į Ukrainą 2006 m. birželio 22 d. siųstą raštą Nr. R-2-728. Rašte nurodoma, kad atkurti nuosavybės teises į R. B. žemę turi ne jis o jo motina, nes ji yra gyva. Šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)), todėl kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą.
20. Pareiškėjo nuomone, teismas priėmė klaidingą sprendimą, neįsigilinęs į bylos esmę, remdamasis suformuota teismų praktika, nors kiekvienoje panašioje byloje yra skirtingos aplinkybės, kurias būtina tinkamai įvertinti.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį dėl ilgai trunkančio nuosavybės teisių atkūrimo, duodama pirmą atsakymą pareiškėjui daugiau kaip po trejų metų nuo prašymo pateikimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose prieš Lietuvą atkreipė dėmesį į ilgai užtrukusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir šiuo požiūriu pažymėjo ilgus valdžios institucijų neveiklumo laikotarpius. Pareiškėjo motina notariškai perleido nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo žemę teises pareiškėjui, tačiau NŽT įstatymo suteiktos teisės nepripažino. Teismas turėjo vertinti notaro patvirtintą piliečio prašymą kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, nes iš pareiškimo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį ir konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą. Tokią taisyklę suformulavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A7-709-2003. Teismas dėl notarinio pareiškimo byloje nepasisakė, jo nevertino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekė atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio B. R. (R.), J. sūnaus, turėtą žemę 14,86 ha plote, esantį (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti terminą pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšius su B. R. (R.), J..
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino ir terminų neatnaujino konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos terminų praleidimo priežastys nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
26. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
27. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
28. Atsižvelgiant į aptartas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).
30. Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008; 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).
31. Byloje nustatyta, kad 1991 m. rugsėjo 9 d. Mažeikių rajono Šerkšnėnų apylinkės agrarinės reformos tarnyboje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. R. (R.), J., žemę, esančią (duomenys neskelbtini) buvo gautas pareiškėjo A. G. prašymas, kuriame kaip pretendentas buvo įrašytas A. G.. 1991 m. kovo 24 d. B.-R. G.-A., R., surašė Mažeikių rajono žemės skirstymo komisijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog jos sūnus G. A. ūkininkautų jos tėvo B. R., J. žemėje ir ji neturės jokių teisių ir pretenzijų sūnui į šią žemę. Mažeikių rajono Šerkšnėnų žemėtvarkos tarnybos 1999 m. birželio 8 d. raštu Nr. 493 pareiškėjui A. G. buvo pasiūlyta artimiausiu metu atvykti į Šerkšnėnų žemėtvarkos tarnybą pareikšti savo valią į jam priklausančią žemę 14,86 ha, esančią (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad A. G. yra padavęs prašymą dėl R. B. priklausiusios žemės (duomenys neskelbtini) kaime susigrąžinimo 2001 m. spalio 9 d. buvo informuota ir G. R.. 2006 m. birželio 22 d. A. G. buvo išsiųstas atsiliepimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę bei pateiktos atsisakymo priežastys. Byloje taip pat yra pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymas NŽT Mažeikių skyriaus vadovui, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie B. R., J. žemę (duomenys neskelbtini); ši žemė nėra artimiausiais metais kieno kito paveldėta ar parduota, ar pareiškėjas galėtų pratęsti grąžinimą ir kokiu būdu. Nurodytas pareiškėjo adresas: (duomenys neskelbtini), bei telefono numeris.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistus terminus prašymui ir dokumentams paduoti. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad NŽT 2006 m. buvo priėmusi sprendimą, jog pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į B. R., J. žemę (duomenys neskelbtini), kadangi tokią teisę turi pareiškėjo motina, o ji nėra pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę, išaiškinta terminų pateikti prašymą ir giminystės ryšius įrodančius dokumentus tvarka. Akivaizdu, kad apie tai, kad nuosavybės teisės į žemę pareiškėjui nebuvo atkurtos, pareiškėjas žinojo jau 2016 m., tai patvirtina jo 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymas NŽT Mažeikių skyriaus vadovui suteikti informaciją, tačiau nėra duomenų, kad iki kreipimosi į teismą su 2021 m. liepos 29 d. pareiškimu šioje byloje, pareiškėjas būtų ėmęsis veiksmų siekdamas pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise. Pareiškėjo apeliacinio skunde dėstomos aplinkybės dėl galimų nuosavybės teises atkuriančios institucijos darbo trūkumų bei kitos faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju ginčo situacijos nesudaro pagrindo vertinti kitaip, nes nėra duomenų, kad pareiškėjas skundė NŽT veiksmus ar neveikimą, o jokių duomenų, pagrindžiančių objektyvias priežastis, dėl kurių Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti terminai buvo praleisti, pareiškėjas nepateikė. Aplinkybių dėl pareiškėjo motinos mirties 2021 m. ir 2021 m. vasario 17 d. jos turto paveldėjimo faktų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.