Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja 2016-05-12 kreipėsi į antstolę su skundu, juo prašė panaikinti antstolės 2016-04-25 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/00849 (toliau – vykdomoji byla) dėl 4 252 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos, panaikinti antstolės 2016-05-02 patvarkymo dalį dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuria nutarta iš pareiškėjos išieškoti 2 254,19 Eur vykdymo išlaidų; įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąją bylą dėl išieškojimo iš pareiškėjos.Pareiškėja nurodė, kad 2013-04-29 nutartimi Jungtinės Karalystės King‘s Lynno apygardos teismas pareiškėjai iškėlė bankroto bylą. Pareiškėja teismui nurodė visus jai žinomus savo kreditorius, tarp jų ir Danske Bank A/S Lietuvos filialą. 2013-10-31 minėtas teismas pareiškėją pripažino bankrutavusia, t. y. atleido nuo įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.Pareiškėja nurodė, kad antstolė vykdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2014-07-09 išduotą vykdomąjį raštą dėl 88 614,29 Eur skolos ir 11 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo Danske bank A/S Lietuvos filialo naudai.Pareiškėja nurodė, kad buvo apskundusi antstolės veiksmus vykdomojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-08 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-210-684/2016 atmetė pareiškėjos skundą ir konstatavo, kad hipotekos kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus daiktinėms teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos.Pareiškėja nurodė, kad skundžiami patvarkymai, kuriais antstolė siekia vykdymo išlaidas išieškoti iš pareiškėjos po jos bankroto procedūrų pabaigos, yra neteisėti, kadangi pareiškėjos bankrotas Jungtinėje Karalystėje sukelia tokias pat pasekmes kaip ir bankrotas Lietuvos Respublikoje. Pasibaigus bankroto procesui joks kreditorius neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, t. y. baigus fizinio asmens bankroto procesą, kreditorių reikalavimai nurašomi.Antstolė 2016-05-20 patvarkymu pareiškėjos skundo dalį dėl 2016-04-25 patvarkymo atsisakė tenkinti ir skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui; kitą pareiškėjos skundo dalį paliko nenagrinėtą.Antstolė nurodė, kad jos teisę priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir realizuoti pareiškėjai priklausantį turtą patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-08 nutartimi Nr. 3K-3-210-684/2016. Teismas nurodė, jog turto realizavimo procedūrai taikytina teisė nustatoma pagal skolininko turto buvimo vietą ir nacionalinės teisės taikymas nėra susietas su bankroto proceso stadijomis. Šalies teisės taikymą lėmė aplinkybė, jog bankrutuojantis asmuo turėjo turto kitoje valstybėje narėje, nei bankrutavo, ir kreditoriaus daiktinių teisių turėjimas. Pareiškėjai priklausančio turto buvimo vieta buvo Lietuvoje, dėl to išieškojimas iš šio turto turėjo būti vykdomas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas, reglamentuojančias išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto.Antstolė nurodė, kad vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje antstolis vykdo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka. Šiuose teisės aktuose įtvirtinta antstolio teisė gauti vykdymo išlaidas už atliktus vykdymo veiksmus ir šių išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka turto pardavimo atveju. Nurodė, kad ji teisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas bei jas paskirstė CPK 753 str. nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo ir panaikinti 2016-04-25 patvarkymo.Antstolė nurodė, kad skundas dėl 2015-05-02 patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo dalies, kuria nutarta iš pareiškėjos išieškoti 2 254,19 Eur vykdymo išlaidų, ir įpareigojimo pareiškėjos atžvilgiu užbaigti vykdomąją bylą paliktas nenagrinėtas, nes išnyko skundžiami antstolės veiksmai ar neveikimas. 2016-05-12 patvarkymais vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai. Užbaigtoje vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai, tarp jų ir nepadengtų 2 254,19 vykdymo išlaidų išieškojimas, atliekami nebus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-29 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0109/14/00849 medžiagos nustatė, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla, pradėta vykdyti pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2014-07-09 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 88 614,29 Eur skolos, 11 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. M.. Pareiškėjai 2013-04-29 nutartimi Jungtinės Karalystės King‘s Lynno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, kurioje kreditoriumi buvo įtrauktas ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Antstolė 2016-04-25 priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-4502 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 3.5.-4501, kuriuo apskaičiuota vykdymo išlaidų suma sudaro 4 252,69 Eur. 2016-05-02 antstolė priėmė išieškotų lėšų patvarkymą Nr. 3.5.-4744, kuriame nurodyta, kad liko neišieškota 2 254,19 Eur vykdymo išlaidų. 2015-05-12 patvarkymu Nr. S-16-109-3968 vykdomoji byla Nr. 0109/14/00849 nutraukta, kadangi 2013-10-31 skolininkė pripažinta bankrutavusia, patvarkymu Nr. S-16-109-6967 užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-684/2016 konstatavo, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos. Kreditorius turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu ginti savo teises ir teisėtus interesus, – ar reikšti reikalavimą pagrindinėje bankroto byloje, ar, jeigu kreditoriaus reikalavimas apsaugotas daiktine teise, naudotis įkeisto turto buvimo vietos valstybės teisėje įprastais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamu atveju kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas pasinaudojo teise ir nutarė tęsti išieškojimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus (nereiškė kreditinio reikalavimo pareiškėjai iškeltoje bankroto byloje Jungtinėje Karalystėje). Nurodė ir tai, kad teismo 2013-10-31 priimta nutartimi, kuria pareiškėja buvo pripažinta bankrutavusia, pareiškėja buvo atleista nuo įsipareigojimų vykdymo kreditoriams, kurie buvo įtraukti į kreditorių sąrašą bankroto byloje. Duomenų, kad antstolė būtų buvusi įtraukta į kreditorių sąrašą bankroto byloje, nėra. Nagrinėjamu atveju antstolė turėjo pareigą tęsti vykdymo veiksmus bei neteko teisės kaip kreditorė pateikti kreditinį reikalavimą (dėl susidariusių vykdymo išlaidų) pareiškėjai iškeltoje bankroto byloje Jungtinėje Karalystėje. Todėl 2016-04-25 patvarkymas dėl 4 252 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo yra teisėtas ir pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016-05-12 patvarkymais antstolė vykdomąją bylą nutraukė ir grąžino vykdomąjį dokumentą, t. y. patenkino skundo reikalavimą dėl 2016-05-02 patvarkymo ir vykdomosios bylos užbaigimo, todėl pareiškėjos skundo dėl šios dalies tenkinti nebėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl antstolio veiksmų, ir antstolės 2016-05-02 patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo dalį, kuria nutarta iš apeliantės išieškoti 2 254,19 Eur vykdymo išlaidų.Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo pasisakyta tik apie daiktinės teisės turėtojo teises ir šios teisės realizavimui taikytiną teisę, apie antstolį, kaip galimą kreditorių, jo teisę išsiieškoti vykdymo išlaidas iš jau bankrutavusio asmens Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nepasisakyta.Apeliantė nurodė, kad ji pripažinta bankrutavusia 2013-10-31, dėl to antstolė negali reikalauti iš pareiškėjos vykdymo išlaidų, kildinamų iš netinkamai įvykdytos prievolės, nes dėl šios prievolės neįvykdymo apeliantė teismo sprendimu yra pripažinta bankrutavusia, o apie bankrotą šis kreditorius buvo informuotas.Apeliantė nurodė, kad faktas, jog kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo teises ir teisėtus interesus, – ar reikšti reikalavimą pagrindinėje bankroto byloje, ar naudotis įkeisto turto buvimo vietos įprastais teisių gynybos būdais, pasinaudojant Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, nereiškia besąlygiško vykdymo išlaidų atlyginimo užtikrinimo visais atvejais.Apeliantė nurodė, kad kreditorius būdamas informuotas apie apeliantės ketinimą bankrutuoti, tačiau inicijavęs po fizinio asmens bankroto proceso pabaigos savo turimos daiktinės teisės realizavimą, veikia savo rizika ir tokiu atveju antstolis neturi jokio teisinio pagrindo nukreipti dėl daiktinės teisės realizavimo susidariusių vykdymo išlaidų išieškojimą į jau bankrutavusį asmenį.Apeliantė nurodė, kad teismo argumentas, jog antstolė bankroto proceso metu dar nebuvo kreditorė ir ji negalėjo pateikti savo reikalavimų dėl vykdymo išlaidų atlyginimo, yra teisiškai nepagrįstas. Joks kreditorius negali nukreipti savo reikalavimo į bankrutavusį asmenį, juo labiau kad antstolė įvykdė ne naujos, o dar bankroto proceso metu egzistavusios prievolės užtikrinimo priemonės objekto pardavimą, o nuo prievolės įvykdymo pareiškėja buvo teismo atleista.Antstolė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartį nepakeistą. Atsiliepime antstolė iš esmės atkartoja 2016-05-20 patvarkyme nurodytas aplinkybes, todėl jos neatkartojamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliantė nurodė, kad antstolė neturi pagrindo nukreipti dėl daiktinės teisės realizavimo susidariusių vykdymo išlaidų išieškojimą į jau bankrutavusį asmenį. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-08 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-210-684/2016 konstatavo, kad hipotekos kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus daiktinėms teisėms kitoje Europos sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolė turėjo pareigą tęsti vykdymo veiksmus, antstolė išieškojimą iš pareiškėjos (apeliantės) turto vykdė taikydama Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas, kuriose įtvirtinta antstolio teisė gauti vykdymo išlaidas už atliktus vykdymo veiksmus, todėl 2016-04-25 patvarkymas dėl 4 252 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016-05-12 patvarkymais antstolė vykdomąją bylą nutraukė ir grąžino vykdomąjį dokumentą, t. y. patenkino skundo reikalavimą dėl 2016-05-02 patvarkymo ir vykdomosios bylos užbaigimo, todėl pareiškėjos skundo dėl šios dalies tenkinti nebėra pagrindo.Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos tesimas nepasisako, nes jie neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartį palikti nepakeistą.