- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-16-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- I.M.
- Atsakovas
- G.M.
- Išvadą teikia
- Kauno
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant vaidai Stankevičiūtei,
institucijos duodančios išvadą byloje-Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Jurgitai Gudiškienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. I. M. K. miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui G. M. ir prašė nutraukti tarp šalių 1994-07-29 sudaryta santuoką Kauno miesto CM skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nepilnamečio sūnaus, S. M. , gimusio 1996-08-31, gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. M. .
Po santuokos nutraukimo pavarde palikti - M. .
Santuokoje įgytą turtą padalinti: G. M. vardu įgytus automobilius WV PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) ir WV PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) palikti G. M. , I. M. vardu įgytą automobilį Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini) palikti I. M. . Ieškovė sau ir vaikui išlaikymo nereikalauja.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 1994-07-29 įregistravo santuoką Kauno miesto CM skyriuje. 1996-08-31 gimė sūnus S. M. . Ieškovė nurodė, kad santuokinių ryšių šalys nepalaiko nuo 2000 m. gegužės mėnesio. Dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kadangi išsiskyrė jų charakteriai, požiūris į šeimą, vaiko auklėjimą, pomėgius bei buities problemų sprendimą. Ieškovės teigimu, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Prancūzijoje, kur motina dirba ir sugeba vaikui užtikrinti materialinę gerovę. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad ieškovė neprieštarauja dėl tėvo G. M. dalyvavimo vaiko auklėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatė, kad šalys jau keleri metai nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, todėl santuoką nutraukė. Abu sutuoktiniai pripažino, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, taip pat teismas padalino santuokoje įgytą turtą pagal šalių susitarimą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaudamasis CK 3.174 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, atsižvelgdamas į šalių parodymus, aiškindamasis sutuoktinių gyvenimo sąlygas, Kauno m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės paaiškinimus, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadas, jog netikslinga keisti vaiko gyvenamosios vietos ir nustatė ją kartu su atsakovu. Teismo kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis. Tuo tarpu ieškovė nepateikė pagrįstų motyvų ir įrodymų, kodėl reikalinga keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą, duomenų apie savo darbo laiką, buvimo laikotarpį Prancūzijoje nuo 2001 m., ką veiks vaikas po pamokų ir kita. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų pagal atsakovo prašymą dėl ko vaiko poreikiai bus geriau tenkinami pas ieškovę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti pilnai.
Ieškovė nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Ieškovė nurodė, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, atsižvelgiama ne į tėvų, kurie pagal įstatymus lygūs, bet į vaiko interesus ir vaiko norą, bei su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas (CK 3.165 str. 1 d., 3.156 str. 1 d., 3.174 str. 2 d.). Vaikas apklaustas Vaiko teisių tarnybos darbuotojo, nurodė, kad nori mokytis ir gyventi Lietuvoje su tėvu. Apklaustas teismo posėdyje nedalyvaujant proceso dalyviams, vaikas nurodė, kad jis šiais metais norėtų važiuoti su mama į Prancūziją, o kitais metais gyventi Lietuvoje, nori pabūti su mama. Teismas tai skaitė kaip netvirtą vaiko nuomonę. Todėl ieškovės nuomone, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium" 12 p., visais atvejais teismas, aiškindamasis vaiko pažiūras ir norus, turi išsiaiškinti, ar vaikas pakankamai brandus, kad juos suformuluotų ir išreikštų, teismas, suabejojęs vaiko gebėjimu suformuluoti ir išreikšti savo pažiūras, gali į teismo posėdį pakviesti ekspertą psichologą. Šiuo atveju, teismas į posėdį privalėjo pakviesti ekspertą psichologą. Taip pat ieškovė nurodė, kad tai, jog vaikas šiek tiek susidurtų su kalbiniu barjeru, nebuvo pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi, mokyklai žinoma, kad priimamas mokinys pradžioje turės kalbinių barjerų, tačiau ryšium tuo jam ir bus pritaikytas specialus prancūzų kalbos mokymas. Taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, jog tai, kad vaikas šiuo metu lanko baseiną, kitus būrelis ir tai irgi yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti Lietuvoje su tėvu, kadangi būdamas su ieškove, jis taip pat lankytų baseiną bei būrelius pagal savo pomėgius. Kadangi atsakovas dirba dviejuose darbuose, t.y. ilgą laiką praleidžia darbe, jos sūnumi rūpinasi atsakovo motina. Todėl remiantis CK 3.165 str. 1 d., tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir atlikdami šią savo pareigą, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir ieškovė turi pirmumo teisę prieš atsakovo motiną atlikti savo pareigą vaiko atžvilgiu. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojam teismų praktiką, teismas neatsižvelgė į tai, kad motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti vaikus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos taryba atsiliepime nurodė, kad palaiko savo išvadas dėl S.M. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kurią pateikė teismui, kadangi G. M. turi tinkamas gyvenimo sąlygas, pajamas pasirūpinti vaiko poreikiais. Gyvendamas Lietuvoje vaikas turi galimybę bendrauti su tėvo ir motinos giminėmis, mokytis gimtąją kalba. Taip pat nurodoma, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vaikas savo nuomonę išreiškė gyventi Lietuvoje, laisvai, nebuvo juntama kurio nors vieno iš tėvų įtaka. S.M. savo nuomonę reiškė pakankamai brandžiai, todėl kviesti ekspertą psichologą nebuvo būtina.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad CK 3. 156 straipsniu nustatytos lygios tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog keisti vaiko gyvenamosios vietos nėra jokio pagrindo. Atsakovo teigimu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ji Prancūzijoje gali užtikrinti tokias pačias vaiko gyvenimo sąlygas kaip Lietuvoje, nenurodė, kiek ji gali per mėnesį išleisti pajamų vaiko mokymuisi ir papildomiems užsiėmimas, kiek kainuotu būsto nuoma, kaip užtikrintu vaiko medicininio aptarnavimo klausimą, kadangi vaikui reikalinga nuolatinė stomatologo priežiūra ir sekimas.
2006 m. rugsėjo 13 d.Vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir 2006 m. spalio 30 d. tesimo posėdyje sūnus paaiškino, kad jis su apeliante norėtų pagyventi tik laikinai.
Apeliantė neįrodė, kad ji Prancūzijoje sūnui sudarys tinkamas sąlygas gyventi ir mokytis.
Apeliantė yra pareiškusi, kad Prancūzijoje sūnus gyventų tik porą metų, o po to jie grįžtų į Lietuvą. Toks laikinas gyvenamosios vietos pasikeitimas turės neigiamos reikšmės sūnaus mokymuisi, jo adaptacijai.
Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas parašo palikti sprendimą nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str.).
CK 3. 156 straipsniu nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Kilęs tarp tėvo ir motinos ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. CK 3. 174 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad tiek ieškovė gali sudaryti, o ir atsakovas sudaręs sūnui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl šiuo atveju yra labai svarbus pats vaiko noras.
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyboje šalių sūnus Simonas, kuris gimęs 1996 m. rugpjūčio 31 d., kad jam dabar geriau mokytis Lietuvoje ir gyventi su tėčiu, o bendrauti su mama. Mama jam sakiusi, kad į Lietuvą grįš po dviejų metų, tada jis vėl galvos su kuo gyventi (b. l. 28). Teismo posėdžio metu, kuris įvyko 2006 m. spalio 30 d., jis paaiškino, kad šiais metais jis norėtų važiuot su mama į Prancūziją, o kitai metais gyvent Lietuvoje, nori pabūti su mama. Norėtų gyvent su abiem tėvais.
Teisėjų kolegija suabejojo vaiko pasirinkimu, todėl jam buvo paskirta psichologinė ekspertizė. Jos metu nustatyta, kad vaikas yra pajėgus išreikšti savo pažiūras ir valią. Visų individualių konsultacijų metu jis aiškiai ir motyvuotai išreiškė savo nuomonę gyventi su tėvu. Išsako teigiamas nuostatas tiek mamos, tiek tėvo atžvilgiu, jaučiasi vienodai abiejų mylimas, prižiūrimas. Šeimą, jis įvardija, kaip tėtį, senelę ir senelį. Nemažiau svarbi priežastis gyventi Lietuvoje-tai galimybė mokytis lietuvių kalba bei didesnis čia turimų draugų ratas.
Vaikas išsako teigiamas nuoštas nuostatas tiek mamos, tiek tėvo atžvilgiu, jaučiasi vienodai abiejų vienodai mylimas, prižiūrimas Abu tėvai jam yra reikšmingi, nenori skaudinti nevieno iš jų, todėl nedrįsta mamai pasakyti apie savo apsisprendimą gyventi ir mokytis Lietuvoje. Abu tėvai demonstruoja didelę globą savo vaiku, tačiau tarpusavyje nesusikalba, konfliktuoja, siekia vaiką patraukti į savo pusę, trukdo vienas kitam bendrauti su sūnumi. Toks matomas tėvų elgesys, nuolatinė įtampa veikia berniuką, tačiau neturi esminės įtakos jo apsisprendimui dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo. Jis tą pačią nuomonę gyventi su tėvu aiškiai išsako ir po vasaros atostogų Prancūzijoje su mama, ir po ilgesnio būvimo Lietuvoje su tėvu. Vaikas labiau pabrėžia tėvo svarbą, stipriau prie jo prisirišęs, bendravimas su juo emocingesnis nei su mama, iš jo berniukas tikisi, kad bus patenkinti jo saugumo, stabilumo gyvenime poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko norai neprieštarauja jo interesams, todėl keisti teismo sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Teismas nepriteisia išlaidų už psichologinės ekspertizės atlikimą, kadangi turėtas išlaidas apmokėjo šalys.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi L. R. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m.lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.